Senosios Gegužinės sodybos istorija: nuo dvarvietės iki etnokultūros puoselėjimo

Senosios Gegužinės ūkis - tai viena iš ilgą ir gražią istoriją turinčio Gegužinės kaimo sodybų, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima jau nuo XV amžiaus. Ši sodyba įkurta senojoje Gegužinės kaimo dalyje, iki šiol vadinama Senąja Gegužine. Statiniai iškilo dvarvietės vietoje, o šios žemės ir dvarai nuo XIV amžiaus vidurio priklausė dvarininkams Mardosams.

1494 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Gegužinės dvarą padovanojo didikui Grigaliui Stanislovaičiui Astikui. Šią privilegiją 1511 metais patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis. Vėliau šias žemes valdė Trakų vaivada Jonas Glebavičius, Upytės maršalka Čičinskas, dvarininkai Tolvaišos, Vodorackis, Rolevskis, baronai Korfai.

Apie 1856 metus čia susiformavo dvi dvarų sodybos - Korfų ir Žižniauskų (Žižnevskių). Apie 1930 metus iš dvarininkų Žižniauskų 70 ha žemės nupirko iš JAV grįžęs Kajetonas Staniūnas ir perdavė savo žentui, būsimam Gegužinės girininkui, Mykolui Bortkūnui. Nuo tada Bortkūnų šeimos pavardė tapo žinoma šiose vietose.

Deja, 1941 metais girininkas Mykolas Bortkūnas buvo ištremtas į Archangelsko kraštą, žmona Stefanija su keturiais vaikais išvežta į Altajaus kraštą, o turtas konfiskuotas. 1991 - 1996 metais Mykolo Bortkūno vyriausiojo sūnaus Jurgio iniciatyva atkurta nuosavybė į turėtą žemę, mišką ir likusius ūkinius pastatus, o 2007 metais į Senają Gegužinę, perstatytą buvusią vandens siurblinę, atsikėlė gyventi vyresnysis Jurgio Bortkūno sūnus Rolandas su šeima. Taip istorijos ratas apsisuko ir viskas sustojo į savo vietas. Dabar čia gyvena tremtinio Mykolo Bortkūno palikuonys.

Sodybos dabartis

Šiuo metu sodyboje gyvena dviejų brolių - Benjamino ir Rolando Bortkūnų šeimos. Sodybai priklauso 2011 metais baigtas statyti didysis namas, rekonstravus sovietinių laikų paliktą vandens siurblinę, pastatytas svirnas, bei du seni klojimai, vienas iš kurių atnaujintas ir pritaikytas tvartui, klėtis, pirtis. Rolandas Bortkūnas ir jo žmona Neringa yra architektai, paskutinį dešimtmetį besidomintys senąja Lietuvos kaimo architektūra, rašantys šia tema straipsnius, knygas, propaguojantys mūsų statybos tradicijas seminaruose ir susitikimuose.

Todėl nenuostabu, kad sodyba statoma naudojantis senąja archyvine medžiaga, išsaugant senąsias Vakarų Aukštaitijos sodybai būdingas formas ir detales, bet tuo pačiu ir aprūpinant statinius visomis šiuolaikinėmis medžiagomis ir inžinerinėmis sistemomis. Sodyboje vyksta įvairūs renginiai, skirti tautinį identitetą atspindinčių sričių puoselėjimui ir propagavimui bei profesionaliojo meno sklaidai.

Senosios Gegužinės kaime Kaišiadorių rajone įsikūrusioje architekto Rolando ir jo brolio Benjamino Bortkūnų kaimo turizmo sodyboje žmonių šurmulys netyla ištisus metus. Bortkūnų sodybos teritorija - 4 ha dydžio. Čia stovi svirnas, įrengtas rekonstravus nuo sovietmečio likusią vandens siurblinę, senas klojimas, tvartas, pirtis. Prieš ketverius metus pastatytas didysis namas. Šiandien čia įkurtas jaukus šeimos viešbutėlis, lankytojus džiugina nuostabi gamta, upė, įvairios lauko pramogos ir kultūros renginiai.

Čia galima apsistoti nedideliame šeimos viešbutėlyje, susipažinti su ūkio gyvenimu ir jo gyventojais, pamatyti kraštovaizdį plaukiant Nerimi ar važiuojant dviračiu. Sodybos pievose ganosi gyvuliai. Rolandas Bortkūnas kartu su kitais dviem autoriais ta tema parašė ir išleido penkias knygas „Kaimo statyba. Dzūkija“, „Kaimo statyba. Vakarų Aukštaitija“, „Kaimo statyba. Suvalkija“, „Kaimo statyba. Žemaitija“, „Kaimo statyba. Mažoji Lietuva“.

Šios knygos skirtos žmonėms, gyvenantiems saugomose teritorijose arba norintiems statyti, rekonstruoti sodybas laikantis tradicijų. Jose pateikta istorinė etnografinė regionų kaimo architektūros apžvalga, konkretūs projektiniai pasiūlymai, planai, spalviniai sprendimai, statybos technologijos ir kt.

Senoji Gegužinė populiari ne tik rengiant vietos renginius, bet ir įvairias stovyklas. Jau ne vienerius metus čia vyksta žaliavalgių, meno pasaulio atstovų susibūrimai, netgi šunų veisėjų ar dekoratyvinių vištų augintojų suvažiavimai.

Kultūrinė veikla

Sodyboje vyksta įvairūs renginiai, skirti tautinio identiteto atspindinčių sričių puoselėjimui ir propagavimui bei profesionaliojo meno sklaidai. Kasmet čia pristatomos keturios parodos, vyksta koncertai, pasirodymai. „Kaimo turizmas žmonėms asocijuojasi su šventėmis, vestuvėmis, iškylomis. Dabar yra nedidelė dalis tokių sodybų, kurios gyvena tik iš šito. O labai didelė dalis sodybų užsiima kažkokia kita veikla. Tai iš karto buvo mūsų apibrėžimas, kad čia bus dvi sritys: viena - populiarinimas ir švietimas viso to, kas susieta su žodeliu etno, mes kalbam apie etnoarchitektūrą, etnodizainą, bet ir šiek tiek apie etnomuziką, etnokulinariją ir panašiai; antra sritis buvo, kad mes čia būtinai parodų organizavimo forma vykdome kultūrinę veiklą.

Tai štai dabar galiu ir pasigirti, kad šiais metais, dabar, kai jūs lankotės, vyksta net 44-oji paroda. Tai reiškia per tuos 11 metų susikūrė graži tradicija: vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį pas mus visada atsidaro naujos parodos. Sodyboje savo kūrybą jau pristatė ne vienas žinomas menininkas.

Senosios Gegužinės ūkyje jau ne vienus metus dera etnografiniai ir šiuolaikiniai sprendimai. Sodyboje vietą atradęs ir profesionalus menas. Vykdoma švietėjiška veikla. Pasak Ingridos, jau - nebe. Nes žmonių kontingentas - specifinis: čia pasuka tie, kuriems reiki privačios stilingos erdvės. Tad kol kas ir konkurencijos didesnės jie nejunta, nes visos kaimo turizmo sodybos turi kokio nors savitumo, kuris ir atkreipia poilsio arba pramogų ieškančių žmonių dėmesį.

2015 metais Rolandui Bortkūnui buvo įteikta Kaišiadorių rajono savivaldybės Kultūros premija už įgyvendintas istorinio paveldo išsaugojimo, jo prieinamumo visuomenei didinimo iniciatyvas ir aktyvią kultūrinę veiklą, tradicinės architektūros puoselėjimą, gyvenamosios aplinkos ir kraštovaizdžio gražinimą bei rajono garsinimą Lietuvoje, taip pat už aktyvią profesionalaus meno ir tautodailės sklaidą bei prieinamumą kaimo žmonėms ir bendruomeniškumo idėjų puoselėjimą.

Parama ir įvertinimas

Sodyba-ūkis pasinaudojo parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, sritis „Kaimo turizmo skatinimas įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“. Už paramą pastatytas ir įrengtas kaimo turizmui skirtas pagrindinis statinys, daržinės pastatas rekonstruotas į tvartą, įrengti inžineriniai tinklai. Paramos lėšos leido sėkmingai vystyti kaimo turizmo verslą.

Senosios Gegužinės ūkis ne kartą nominuotas. Nors kaimo turizmo verslas čia vykdomas viso labo penkerius metus, bet sodyba jau iškovojo pripažinimą. 2013 metais Kaišiadorių rajono verslo vakare jos savininkai apdovanoti diplomu, 2015 metais sodyba pripažinta sėkmingiausiu kaimo turizmo paslaugų teikėju Lietuvoje, tais pačiais metais ji tapo konkurso „Lietuviška kaimo sodyba“ laureate.

Valstybinis turizmo departamentas 2015 m. jai suteikė keturių žvaigždučių kvalifikacinės (komforto) kategorijos lygį.

Senosios Gegužinės ūkis skaičiais ir faktais:

tags: #senosios #geguzines #sodyba