Lietuvos įmonių sektorius yra dinamiškas ir įvairus, apimantis įvairaus dydžio ir veiklos sričių įmones. „Registrų centro“ (RC) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 105 tūkst. įmonių, kuriose įdarbintas bent vienas darbuotojas, ir veiklą vykdo beveik 1,4 tūkst. įmonių, kuriose nėra nė vieno įdarbinto žmogaus.
Remiantis kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analize, Lietuvos įmonių struktūra pasižymi dideliu smulkių įmonių skaičiumi. 82,6 proc. (86,6 tūkst.) visų Lietuvoje veikiančių įmonių yra labai mažos įmonės - jose darbuotojų skaičius yra nuo 1 iki 10. Kas aštuntoje šalies įmonėje (12 proc., 13,1 tūkst.) darbuotojų skaičius yra nuo 11 iki 49 ir paprastai tokios įmonės patenka į mažų įmonių kategoriją. 4,2 proc. (4,4 tūkst.) Lietuvos bendrovių dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų - dažniausiai tai vidutinio dydžio įmonės. Ir tik 0,65 proc. bendrovių (686) yra sukurta daugiau kaip po 250 darbo vietų.
Anot Aurimo Kačinsko, „Creditinfo Lietuva“ vadovo, daugiau kaip 95 proc. Lietuvos įmonių yra labai mažos arba mažos, jų metinė apyvarta sudaro beveik 40 proc. visų bendrovių apyvartos - beveik tiek pat sugeneruoja daugiau kaip 250 darbo vietų sukūrusios bendrovės, kurių dalis nesiekia nė vieno proc. visų veikiančių įmonių. Dažniausiai nė vieno darbuotojo neturi mažosios bendrijos, tačiau ir jų bendra metinė apyvarta siekia 49,5 mln. Eur.
Didelių darbdavių įnašas į bendrą metinę apyvartą
Pagal „Registrų centrui“ pateiktas 2022 m. finansines ataskaitas visų įmonių metinė apyvarta sudarė 154 mlrd. Eur. Iš jų daugiausia (34,8 proc.) uždirbo bendrovės, kuriose sukurta daugiau kaip po 250 darbo vietų - 53,6 mlrd. Eur. Įmonių, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, bendra apyvarta siekė 39,3 mlrd. Eur (25,5 proc.). Bendrovių, turinčių nuo 11 iki 49 darbuotojų, 2022 m. bendra apyvarta sudarė 33,4 mlrd. Eur (21,7 proc.). 27,7 mlrd. (beveik 18 proc.) Eur apyvartą 2022 m. pasiekė bendrovės su 1-10 darbuotojų, o nė vieno darbuotojo neturinčios įmonės kartu pasiekė 49,5 mln. Eur apyvartą.
Iš viso Lietuvos įmonėms šiuo metu taikomi 3 368 turto areštai, kurių bendra vertė siekia 261,2 mln. Eur, o vidutinė turto arešto vertė - 77,5 tūkst. Eur. Net 2 677 turto areštai (79,5 proc.) šiuo metu taikomi įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, o bendra šių turto areštų suma siekia 164,7 mln. Eur (63 proc. bendros turto areštų sumos). Tokių įmonių vidutinė turto arešto vertė sudaro 61,5 tūkst. Eur. Pagal turto areštų skaičių antroje vietoje - įmonės, kuriose dirba nuo 11 iki 49 darbuotojų: areštų skaičius siekia 521, о bendra areštuoto turto vertė siekia beveik 32 mln. Eur (vidutiniškai - 61,2 tūkst. Eur).
„Natūralu, kad daugiausia turto areštų ir skolų atitenka įmonėms, kokių daugiausia Lietuvoje - turinčioms iki 10 darbuotojų. Tačiau jose vidutinė arešto vertė arba skolos vidurkis yra kone mažiausi, nes ir nuosavo turto vertė, ir verslo sandėrių sumos yra palyginti nedidelės“, - aiškina kredito biuro vadovas.
Didžiausia vidutine turto arešto verte (572,4 tūkst. Eur) išsiskiria įmonės, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų: iš viso šioje įmonių grupėje šiuo metu taikomi 106 turto areštai, kurių bendra vertė siekia beveik 61 mln. Eur. Įmonės, kuriose nedirba nė vienas darbuotojas, bendrai turi 21 turto areštą, kurių vertė - 2,4 mln. Eur, o vidutinė turto arešto vertė jose siekia 115,7 tūkst. Bendrovėms, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų, šiuo metu taikomi 43 turto areštai beveik 1,5 mln. Eur sumai, o vidutinė vieno turto arešto vertė siekia 34,5 tūkst. Eur.
Skolos ir areštai pagal įmonių dydį
Šiuo metu „Creditinfo“ duomenų bazėje yra įregistruota virš 66 tūkst. Lietuvos verslo skolų, kurių vidutinis dydis siekia 4,4 tūkst. eurų. Didžioji dalis skolų atitenka bankrutuojančioms, restruktūrizuojamoms bei kitoms aktyvios veiklos nevykdančioms įmonėms, o veikiančių įmonių skolos 2024 m. kovo mėnesį viršija 36 mln. eurų, turto arešto suma siekia 207 mln. eurų.
Vien per pirmuosius du šių metų mėnesius buvo įregistruota beveik 1,6 tūkst. naujų skolų, kurių vidutinis dydis siekia 2,4 tūkst. eurų. Visos Lietuvos bendrovės šiuo metu Sodrai skolingos beveik 60 mln. Eur. Daugiausia nepriemokų Sodrai (17,7 mln. Eur) turi įmonės su daugiau kaip 250 darbuotojų, taip pat - bendrovės su darbuotojų skaičiumi nuo 50 iki 249 (17,4 mln. Eur). Po jų pagal skolų Sodrai sumą rikiuojasi įmonės, kuriose sukurta nuo 11 iki 49 darbo vietų (14,9 mln. Eur). Įmonės, kuriose dirba nuo 1 iki 10 darbuotojų, Sodrai skolingos 7,9 mln. Eur.
Pagal įmonių skaičių, registruotų skirtingose apskrityse, apskritys rikiuojasi taip: Vilniaus (45,2 tūkst. arba 42,3 proc.), Kauno (21,4 tūkst., 20 proc.), Klaipėdos (11,8 tūkst., 11 proc.), Šiaulių (6,6 tūkst., 6 proc.), Panevėžio (5,7 tūkst., 5,4 proc.), Alytaus (3,6 tūkst., 3,3 proc.), Telšių (3,3 tūkst., 3 proc.), Marijampolės (2,8 tūkst., 2,6 proc.), Utenos (2,5 tūkst., 2,4 proc.) bei Tauragės (1,9 tūkst., 1,8 proc.).
Lietuvoje veikia beveik 2,7 tūkst. įmonių, kuriose sukurta daugiau kaip 100 darbo vietų. Daugiau kaip trečdalis tokių įmonių (38,3 proc.) registruotos Vilniaus apskr., beveik penktadalis (18,5 proc.) - Kauno apskr., kiek daugiau nei dešimtadalis (11,1 proc.) - Klaipėdos apskr. (6,2 proc.) - Šiaulių apskr. (4,6 proc.) - Panevėžio apskr. Kitose apskrityse tokių įmonių - mažiau kaip po 3-2 proc.
Iš visų Lietuvos įmonių daugiau kaip trečdalis (33,5 proc. arba 35,8 tūkst.) teikia paslaugas. Daugiau kaip penktadalis (21,5 proc., 23 tūkst.) vykdo didmeninę arba mažmeninę prekybą. Kas dešimta (10,4 proc., 11 tūkst.) yra statybų bendrovė.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 119 JAV kapitalo* bendrovių, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Nuo 2020 m. šių įmonių skaičius padvigubėjo nuo 59 iki 199, o darbuotojų skaičius išaugo nuo 2312 (2020 m.) iki 5086 (2025 m. pradžioje). Lietuvos Registrų centrui deklaruotais duomenimis, JAV kapitalo įmonių apyvarta kiekvienais metais tik augo nuo 309,8 mln. Eur (2020 m.) iki mažiausiai 602,5 mln. Eur (2024 m.). Tiksli JAV kapitalo įmonių gautų pajamų suma bus aiški tik pasibaigus 2024 m. finansinių ataskaitų pateikimo terminui š. m. Daugiausia JAV kapitalo įmonių veikia paslaugų sektoriuje - net 70 bendrovių (59 proc.).
Rizikingumo analizė rodo, kad 2025 m. pradžioje 10 proc. Lietuvos ir JAV bendro kapitalo įmonių priklausė aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasei, o 7 proc. - aukštai bankroto rizikos klasei. Šie rodikliai yra geresni nei 2024 m., kai atitinkamai tokių įmonių buvo 13 proc. (bankrotas) ir 10 proc. (vėlavimas). 2023 m. šie rodikliai siekė atitinkamai 8 proc. ir 9 proc., o 2022 m. - po 8 proc. Palyginti, šiuo metu 9 proc. visų Lietuvos įmonių priklauso aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms, o 16 proc. Tendencija rodo, kad JAV kapitalo įmonių vėlavimo rizika laikosi panašiame lygyje, o aukštos bankroto rizikos klasės įmonių dalis pastaraisiais metais sumažėjo.
Per pastaruosius penkerius metus JAV kapitalo įmonės reikšmingai padidino savo indėlį į Lietuvos valstybės biudžetą. Per visus 2021 m. šios įmonės Sodrai pervedė 22,8 mln. Eur VSD įmokų, o 2025 m. I ketv. ši suma jau siekė 8,9 mln. Eur. Panašios tendencijos pastebimos ir sumokėtuose mokesčiuose VMI: nuo 34,9 mln. eurų už 2022 m. iki daugiau kaip 46,6 mln. už 2024 m. Per 2025 m. jau fiksuota 9,2 mln. Šios įmonės taip pat išsiskiria atsakingais atsiskaitymais - jų turimų skolų skaičius ir sumos išlieka ypač nedidelės. Pavyzdžiui, 2025 m. balandžio 1 d. tik 4 JAV kapitalo įmonės turėjo registruotų skolų, kurių bendra suma tesiekė 2304 Eur. Ankstesniais metais fiksuoti dar mažesni rodikliai - viso labo po vieną įmonę su nesumokėtomis skolomis, o 2024 ir 2022 metais skolų visai nefiksuota. Be to, per pastaruosius 5 m. JAV kapitalo įmonės neturėjo nė vieno pritaikyto turto arešto.
Darbo užmokesčio analizė JAV kapitalo įmonėse Lietuvoje taip pat rodo aiškias teigiamas tendencijas - per pastaruosius 5 metus bendras vidutinis atlyginimas Lietuvos ir JAV kapitalo įmonėse išaugo nuo 3608 Eur (2021 m.) iki 4601 Eur (2025 m. vasarį). Nors vyrų darbo užmokestis visais metais išliko aukštesnis (2025 m. - 5272 eurai, moterų - 5093 eurai), atotrūkis tarp lyčių po truputį mažėjo. Pastebime, kad JAV kapitalo įmonėse lyčių atlyginimų atotrūkis mažėja sparčiau nei bendrai Lietuvos rinkoje.
Tiksli JAV kapitalo įmonių 2024 m. gautų pajamų suma bus aiški š. m. gegužės pabaigoje, kai visos Lietuvoje veikiančios įmonės privalės pateikti finansinę atskaitomybę. O pagal 2023 m. gautas pajamas pirmavo maisto gamybos sektoriaus atstovė UAB „Mars Lietuva“ su 241,4 mln. Eur. Toliau rikiavosi UAB „Lintus“ (34,2 mln. Eur), „Shift4 Payments Lithuania“ (25,5 mln. Eur), „Kinze Europe“ (23,1 mln. Eur), „Viltechmeda“ (18 mln. Eur) bei „RIA Lithuania“ (17,6 mln. Eur). Į dešimtuką taip pat pateko „Strategic Staffing Solutions International“ (17 mln. Eur), „Revel Systems“ (15,1 mln. Eur), „Fragrances International“ (14,4 mln. Eur) bei „Kayak Lithuania“ (11,5 mln. Panašiai įmonės rikiuojasi ir pagal sukurtas darbo vietas. Didžiausias darbdavys tarp JAV kapitalo įmonių yra UAB „Mars Lietuva“, kurioje 2025 m. dirba 803 darbuotojai. Toliau rikiuojasi „Shift4 Payments Lithuania“ (560 darbuotojų), UAB „Lintus“ (497), „Guidehouse Lithuania“ (456) ir „Bazaarvoice“ (188).
* Šiame pranešime žiniasklaidai „Creditinfo Lietuva“ analizavo tik tas JAV kapitalo įmones, kurios turi vieną akcininką ir 100 proc. kapitalo yra JAV kilmės.
tags: #nekilnojamojo #turto #operacijos #imoniuskaicius