Nekilnojamojo Turto Pardavimų Statistika Lietuvoje: Tendencijos ir Prognozės

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka nuolat kinta, reaguodama į globalias ir regionines ekonomines tendencijas. Būsto, komercinio NT ir kitų segmentų plėtrą veikia įvairūs veiksniai, įskaitant ekonominius rodiklius, geopolitiką, vartotojų elgseną ir tvarumo reikalavimus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės NT rinkos tendencijos, remiantis ekspertų įžvalgomis ir naujausiais duomenimis.

Būsto Rinka: Kainų Augimas ir Poveikis

Ekspertai prognozuoja, kad NT kainos Lietuvoje išliks stabiliai augančios, o didmiesčiuose, ypač Vilniuje ir Kaune, kainų augimas gali siekti 5-8 % per metus. Šį augimą skatins ribota pasiūla naujų būstų rinkoje ir didelė paklausa, kurią dar labiau didins gerėjantis gyventojų finansinis stabilumas.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,6%.

„Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos didmiesčiuose butų kainos bendrai augo 3,4 proc. - lyginant praėjusių metų spalį su šių metų spaliu. Įdomu, jog per metus mažiausiai kainos augo sostinėje - vos 2,2 proc. Tuo metu Kaune butai pabrango 4,8 proc., Klaipėdoje - 5,8 proc., Šiauliuose kainos pakilo 3,5 proc., o Panevėžyje - 4,3 proc.

Vilniuje vienas kvadratinis metras šiuo metu vidutiniškai kainuoja 2 622 eurus, Kaune - 1 805 eurus, Klaipėdoje 1 713 eurų, Šiauliuose - 1 142 eurus, o Panevėžyje kvadratinis metro kainos vidurkis siekia 1 120 eurų, skelbia „Ober-Haus“.

Portalo Aruodas.lt statistika leidžia pamatyti, kad skelbimuose kainos taip pat išliko gana stabilios ir keitėsi pakankamai nežymiai. Tik Panevėžyje galima pamatyti kvadratinio metro kainos kritimą kone prieš pat šių metų pradžią.

Pagrindiniai kainų rodikliai Lietuvos didmiesčiuose

2024 metais šalies būsto rinka pasižymėjo permainingomis nuotaikomis. Iki metų vidurio dar buvo fiksuojamas rinkos aktyvumo mažėjimas, o antrąjį pusmetį - jau atsigavimas. Tačiau bendras įregistruotų sandorių skaičius 2024 metais šalyje išliko beveik toks pats kaip ir 2023 metais.

Tačiau vidutinis metinis kainų pokytis 2024 metais buvo vienas žemiausių per pastarąjį dešimtmetį ir sudarė 2,9%. 2024 metais vidutinis metinis pokytis, palyginti su ankstesniais metais, pastebimai sumenko, kadangi 2023 metais butų pardavimo kainos iš esmės nustojo augusios ir susiformavo aukšta palyginamoji bazė.

2024 metais didžiausi pokyčiai buvo fiksuojami pirminėje didmiesčių butų rinkoje. Palyginti su 2023 metais, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos pirminėje rinkoje buvo realizuota net 40% daugiau butų daugiabučiuose. 2024 metais prie spartaus naujos statybos butų realizacijos apimčių augimo pirminėje rinkoje prisidėjo itin žemi 2023 metų aktyvumo rodikliai ir į šią rinką sugrįžtantys pirkėjai.

Taip pat 2024 metais naujos statybos butai brango dvigubai sparčiau nei senesnės statybos. 2024 metų antrojoje pusėje bendros nuotaikos šalies būsto rinkoje pagerėjo, nes viešoje erdvėje dominavo pozityvios naujienos: nuoseklus paskolų palūkanų normų mažėjimas, atsigaunanti būsto pardavimo rinka, dėl mažėjančios infliacijos augantis realus gyventojų pajamų lygis ir teigiamos bendros šalies ūkio raidos perspektyvos.

Butų kainos Lietuvoje

Šiemet labai tikėtinas spartus būsto rinkos aktyvumo augimas. Kadangi 2024 metų pirmąjį pusmetį įsigyto būsto skaičius buvo nukritęs į pastarojo dešimtmečio žemumas - žema palyginamoji bazė sudaro sąlygas dideliam santykiniam augimui.

Tuo metu rekordines aukštumas pasiekusios būsto kainos išlieka didžiausiu iššūkiu potencialiems būsto pirkėjams net ir mažėjančių palūkanų aplinkoje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) numato mažinti palūkanų normas, kas palengvins būsto paskolų sąlygas. Jauni pirkėjai ir pirmą kartą būstą perkantys asmenys taps aktyviausia rinkos dalimi.

Paklausa nekilnojamajam turtui Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, išlieka stabili. Jaunos šeimos ir specialistai vis labiau ieško pirmo būsto, todėl nuosavybės įsigijimo tendencijos rodo augimą.

Pardavimų aktyvumas šiemet padidėjo, ypač didžiuosiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Augantis gyventojų skaičius ir urbanizacijos procesai laikė paklausą butams ir namams, ypač naujos statybos, stabiliai.

Svarbu atkreipti dėmesį į Būsto Kainų Indeksą (BKI), kuris apskaičiuojamas remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir Sandorių duomenų bazių duomenimis. Šaltinio duomenys gaunami kas ketvirtį. BKI bazinis laikotarpis yra 2015 m. (2015 m. - 100). Kitas BKI bazinio laikotarpio keitimas numatytas 2026 m., buvusi laiko eilutė bus perskaičiuota į naują indekso bazinį laikotarpį ir paskelbta apskaičiavus 2026 m. I ketv.

Taip pat svarbu žinoti, kad atliekamos tokios gautų statistinių duomenų tikrinimo ir redagavimo procedūros: atmetami sandoriai, kuriais įsigyti būstai dėl nepakankamo baigtumo lygio (< 80 proc.) yra netinkami gyventi, analizuojami kiekvienai elementariajai visumai priskirtų būstų pirkimo-pardavimo sandorių duomenys, palyginti su ankstesnių ketvirčių duomenimis. Duomenų redagavimas ir patvirtinimas atliekamas naudojant kompiuterinę kainų statistinių duomenų tikrinimo programą. Gautos kainų kitimo tendencijos lyginamos su nekilnojamojo turto agentūrų užfiksuotomis būsto kainų kitimo tendencijomis. Informacija apie veiksnius, turinčius įtaką būsto kainų pasikeitimui, reguliariai stebima spaudoje, kitų įmonių ir institucijų skelbiamose apžvalgose ir ataskaitose.

Tvarumo ir Energinio Efektyvumo Svarba

ES reikalavimai dėl energinio efektyvumo verčia vystytojus orientuotis į tvarius sprendimus, kurie pritraukia tiek pirkėjus, tiek nuomininkus. 2025 metais toliau augs A++ klasės būstų populiarumas. Daugiabučiai su saulės energijos sistemomis ar efektyviomis šildymo technologijomis tampa būsto rinkos standartu.

NT Agentūros Vaidmuo

Didėjant paklausai, NT agentūros, ypač didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Kaunas, tampa svarbia rinkos dalimi. NT agentūros Kaune dažnai specializuojasi naujos statybos ir aukštos klasės būstuose, padėdamos tiek vietiniams, tiek užsienio klientams rasti tinkamą būstą.

Ekonominės Prognozės ir Jų Poveikis NT Rinkai

Prognozuojama, kad Lietuvos BVP augs apie 2,8 %, o tai teigiamai paveiks NT rinką. Gyventojų perkamoji galia taip pat didės dėl sparčiai augančių atlyginimų, kas skatins ne tik naujų būstų pirkimą, bet ir investicijas į NT. Infliacijos lygis, prognozuojamas apie 2,7 %, gali sukelti iššūkių dėl brangstančių statybinių medžiagų ir darbo jėgos. Tai gali lemti NT projektų kainų didėjimą ir lėtesnį pasiūlos augimą.

Komercinis NT: Logistikos Pirmavimas ir Biurų Pokyčiai

Elektroninės prekybos augimas daro logistikos NT segmentą vienu iš patraukliausių investicijoms. Modernių sandėlių ir paskirstymo centrų poreikis išliks didelis, ypač Kaune ir Vilniaus regione. Nuotolinio darbo tendencijos toliau formuos biurų rinką. Nauji projektai orientuosis į lanksčius ir tvarius biurus, kurie atitinka aukštus energinio efektyvumo standartus. Senesni biurai, neatitinkantys šių reikalavimų, gali tapti mažiau patrauklūs nuomininkams.

Prekybos centrų sektorius po pandemijos atsigavo ir plečiasi. Investuotojai orientuojasi į regioninius projektus, kur paklausa mažesnė, bet ilgalaikis stabilumas užtikrinamas.

Iššūkiai ir Rizikos

Rusijos ir Ukrainos konfliktas kelia regioninės stabilumo grėsmes, dėl kurių gali sumažėti užsienio investicijos į Lietuvos NT rinką. Be to, geopolitinė įtampa gali sutrikdyti statybinių medžiagų tiekimą. Didžiausias iššūkis NT plėtotojams išlieka biurokratija - ilgi leidimų išdavimo procesai ir griežti reikalavimai. Tai riboja naujų projektų įgyvendinimą ir NT pasiūlos augimą, ypač Kaune ir Vilniuje. Infliacija kelia tiesioginį pavojų NT rinkai - statybos medžiagų ir darbo sąnaudos gali ženkliai išaugti, o tai padidins galutines kainas ir sumažins prieinamumą pirkėjams.

Demografinės Tendencijos ir Jų Įtaka

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilnius jau ne vienerius metus išlaiko augimo tendenciją, o 2019 metais gyventojų prieaugis buvo pats didžiausias - siekė net 9899. 2019 metais teigiamos demografinės tendencijos pasirodė ir kituose didmiesčiuose. Vilniaus miesto augimas labiausiai paremtas kelių veiksnių: natūralios gyventojų kaitos bei vidinės ir tarptautinės migracijų. Paskutinius kelerius metus Vilniaus bendrasis natūralios gyventojų kaitos rodiklis siekė apie 2 (tūkstančiui gyventojų), o tai reiškia, kad natūrali gyventojų kaita lėmė Vilniaus gyventojų prieaugį ne daugiau kaip 1000-1200 per metus. Likęs prieaugis buvo nulemtas migracijos. Dabartiniame COVID-19 kontekste, sunku tikėtis aktyvios migracijos į sostinę.

Demografiniai pokyčiai Vilniuje

UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ nuomone, tokios demografinės perspektyvos kels papildomai rūpesčių būsto rinkos dalyviams, nes, tikėtina, kad bus mažiau paklausos, o pasiūla, kuri paskutinius kelerius metus buvo itin aktyvi, dar kurį laiką judės iš inercijos.

Bankinis Finansavimas ir Palūkanų Normos

Nors Lietuvos ekonomika bei nekilnojamojo turto rinka patyrė šoką, sukeltą COVID-19 viruso, tai kol kas neatsispindi bankinio finansavimo statistikoje, kuri rodo, kad tiek skolinimosi būstui įsigyti apimtys, tiek ir bankų maržos išliko panašios į ankstesnių mėnesių rodiklius. Nemaža tikimybė, kad artimiausių mėnesių rodikliai bus kuklesni, nes vis daugiau signalų rinkoje apie tai, kad bankai griežtina paskolų išdavimą, kad gyventojams tampa sunkiau pasiskolinti ir pan. Tai reiškia, kad būsto rinkoje sandorių apimtys ir likvidumas turėtų trauktis.

Tam tikrus ženklus apie galimą palūkanų normos kilimą siunčia ir tarpbankinio skolinimosi, t.y. EURIBOR, pokyčiai. Jau ne vienerius metus EURIBOR laikosi žemiau nulio, tačiau 2020 metais matomas tarpbankinio skolinimosi palūkanų normos „kilimas“, t.y. artėjimas prie nulio. Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad būsto palūkanos vis dar išlieka istorinėse žemumose, o aptarnavimo išlaidos neviršija istorinio vidurkio, tačiau svarstant įsigyti būstą su paskola jau reikia susimąstyti apie ateityje gerokai išaugsiančius paskolos kaštus, nes pvz. perkant būstą už 100,000 Eur su 15% dydžio pradiniu įnašu, kuomet paskolos laikotarpis 20 metų, metinei palūkanų normai pakilus nuo 2.00% iki vos 3.00%, mėnesio įmoka paaugtų apie 14%, o bendra mokamų palūkanų suma apie 48%.

Butų Rinka ir Investuotojų Elgsena

Butų rinka Vilniuje jau kuris laikas buvo tapusi ne tik būsto pirkėjų, bet ir investuotojų „žaidimų aikštele“. Priešingai nei namų/ kotedžų segmente, butų rinkoje nemenka dalis pirkėjų investavo tik todėl, jog tai buvo viena geriausių alternatyvų įdarbinti turimus pinigus, suteikianti patrauklią grąžą bei nereikalaujanti ypatingos priežiūros. Tokių investuotojų atėjimas į rinką stipriai padidino jos aktyvumą bei likvidumą, bet kartu prisidėjo ir prie spartesnio kainų augimo.

Kylant kainoms, nemaža dalis gyventojų dar labiau susigundė investuoti į šį segmentą ir tokiu būdų įsisuko savaiminis kainų augimo ciklas. Visgi, šis procesas turi ir „šalutinį poveikį“ - padidėjusį volatilumą, kas reiškia, kad atėjus blogesniems laikams, rinka lygiai taip pat gerokai labiau išgyvens neigiamą poveikį. Tą galima įžvelgti kovo mėnesio butų sandorių statistikoje, kuri rodo staigų kritimą, lyginant su sausio ar vasario mėnesiais. Lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sandorių mažėjimas siekia apie 5 proc.

Kita vertus, gerokai stabilesnis ir spekuliatyvių investuotojų dažniausiai aplenkiamas individualių namų/ kotedžų segmentas kovo mėnesį pademonstravo 17 proc. Butų rinkos sandorių statistiką 2020 metais, įskaitant ir kovo mėnesį, į priekį tempė naujos statybos rinka, kada NT plėtotojai aktyviai registravo baigtų projektų sukauptus pardavimus iš ankstesnių laikotarpių, todėl butų sandorių aktyvumo statistika iš dalies atrodė kiek geriau nei buvo iš tikrųjų. Realesnis karantino ir prasidėjusio ekonomikos smukimo poveikis matosi antrinėje, t.y. senos statybos butų rinkoje, kurioje sandorių apimtys kovo mėnesį susitraukė apie 30 proc., lyginant su šių metų pradžia.

2020 metų I ketv. NT plėtotojai Vilniuje aktyviausiai naujus butus siūlė Šnipiškėse ir Pilaitėje, kuriose susikaupęs maždaug ketvirtadalis visų neparduotų naujų butų sostinėje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad paskutiniu metu NT plėtotojai suintensyvino plėtros darbus Senamiesčio ir Užupio mikrorajonuose, kurie pagal neparduotų butų kiekį įsiveržė į „lyderių gretas“.

Antrinė butų rinka pasižymi tuo, kad joje veikia daug neprofesionalių dalyvių, kurie yra mažiau informuoti, todėl ir jų sprendimai dažnai yra gerokai emocionalesni. Dėl šios priežasties pokyčiai šiame segmente taip pat gali vykti daug didesnėmis amplitudėmis nei pirminėje rinkoje. Paskutinius porą metų viešoje erdvėje buvo gerokai daugiau pozityvių žinučių, todėl rinkos dalyvių lūkesčiai taip pat augo kone eksponentiškai. Tai atsispindi ir kainų pokyčiuose - metinis kainų augimas siekė vidutiniškai 6-7 proc.

Būsto rinkos statistikai poveikį darys ir besikeičianti gyventojų pajamų situacija. Gyventojų pajamų pokytis ir būsto kainų pokytis rodo gana aiškią koreliaciją. Dėl karantino ir ekonomikos susitraukimo, dalis gyventojų prarado darbus, daliai gyventojų atlyginimai buvo sumažinti, tad iki šiol labiausiai būsto rinkos kainas kaitinęs faktorius, t.y.

Individualių Namų ir Kotedžų Segmentas

Individualių namų ir kotedžų segmente populiariausiomis lokacijomis išliko Pilaitė, Zujūnai, Gineitiškės, Tarandė, Gulbinai, Pavilnys, Naujoji Vilnia, Galgiai ir aplinkinės teritorijos. Individualių namų ir kotedžų segmentas pasižymi tuo, kad kainos išlieka stabilios jau ne vienerius metus.

Individualūs gyvenamieji namai per pastaruosius trisdešimt metų patyrė vieną didžiausių transformacijų, didelius 2 - 3 aukštų 300 - 400 m2 ploto namus pakeitė nedideli 1 - 2 aukštų 100 - 200 m2 ploto būstai bei kotedžai. Didžiausi individualių gyvenamųjų namų kvartalai tradiciškai yra susiformavę Vilniaus miesto pakraštyje, ties Ukmergės bei Molėtų plentais, aplink Pilaitės bei Balsių mikrorajonus ir vakarinėje dalyje Pavilnyje.

2023 Metų Apžvalga ir Dabartinės Tendencijos

2023 metais Lietuvoje nekilnojamojo turto rinka patyrė nemažai pokyčių, kuriuos lėmė tiek vietiniai, tiek tarptautiniai veiksniai. Viena iš ryškiausių tendencijų buvo didėjanti gyvenamojo NT turėtojų motyvacija parduoti savo turtą.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje galima stebėti akivaizdžius pokyčius. Naujų skelbimų kiekis, lyginant su prieš porą mėnesių pasirodžiusiais pasiūlymais, yra išaugęs beveik tris kartus. Lietuviai pradėjo daug aktyviau stengtis parduoti viską, ką turi - ne tik butus, bet ir sodybas, namus bei žemės sklypus.

Užsukus į puikiai žinomą nekilnojamojo turto portalą „Aruodas.lt“, galima pastebėti, kad šį mėnesį atsirado net daugiau nei 4 100 skelbimų, kuriuose norima parduoti butą Lietuvoje. Prieš du mėnesius tokių skelbimų tebuvo tik šiek tiek daugiau nei 1 600. Tad vos per vieną mėnesį skelbimų padaugėjo beveik tris kartus.

Per vieną mėnesį tame pačiame portale buvo patalpinti daugiau nei 3 100 skelbimų, kuriuose bandoma parduoti namus. Jei lyginsime su prieš du mėnesius paviešintų skelbimų kiekiu, vos per mėnesį tokių skelbimų išaugo daugiau nei dvigubai. Prieš du mėnesius portale tebuvo tik 1 370 parduodamų namų skelbimų.

Panaši, nors ne tokia drastiška padėtis matoma ir su parduodamų sklypų skelbimais. Per šį mėnesį atsirado daugiau nei 2 170 sklypų pasiūlymai visoje Lietuvoje. Jei lyginsime su dviejų mėnesių laikotarpiu, prieš tai parduodamų sklypų skelbimų tebuvo kiek daugiau nei 1 100. Tad vos per vieną mėnesį jų atsirado beveik dvigubai daugiau.

Matant tokius didelius pokyčius, kyla esminis klausimas: kas paskatino taip greitai išaugusį norą parduoti turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje? Nors kiekvienu atveju priežastys gali skirtis, tačiau ekspertų įsitikinimu, egzistuoja keli esminiai faktoriai, kurie daro didžiausią įtaką pardavimų svyravimams.

NT Kainos Vis Dar Laikosi Rekordinėse Aukštumose, Bet Parduoti Darosi Sunku

Didžiulį norą būtent dabar parduoti sukauptą nekilnojamąjį turtą būtų galima paaiškinti patraukliai išaugusia verte. Šiuo metu prieš ~4-5 metus pirktas butas gali būti parduodamas kone dvigubai brangiau nei jo pirkimo kaina. Tą tvirtino ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas, kuris pabrėžė, kad būsto vertė Lietuvoje yra išaugusi kur kas labiau nei kitose Baltijos šalyse:

„Lietuvoje (nekilnojamojo turto - ELTA) nominalios kainos yra išskridusios į kosmosą. Labai džiaugiasi turbūt tie, kurie nusipirko būstą 2020 metais, nes jo vertė kone 50 procentų yra išaugusi nuo to laiko ir net, palyginti su pajamų augimu, su nuomos kainų augimu arba su bendru infliacijos augimu, kuris Baltijos šalyse buvo labai didžiulis, Lietuvoje vis tiek būsto kainos yra paaugusios labiau.“

NT sandoriai Klaipėdoje

Tačiau nepaisant patrauklios galimybės uždirbti nemenką pelną, įvykdytų sandorių kiekis jau nebeatrodo taip gerai, kaip anksčiau. Panašu, kad įsivyrauja stagnacija ir vis mažiau žmonių ryžtasi įsigyti nekilnojamąjį turtą dabartinėmis kainomis ir atsižvelgdami į nepalankai kylančias būsto paskolų palūkanų normas. Kaip teigė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė, NT rinkos ekspertė dr. Viktorija Cohen, dabar būstą nusprendžia įsigyti tik tie, kuriems jo iš tikrųjų reikia:

„Tam tikra dalis žmonių, kurie perka su mintimi vėliau parduoti, išnyko, nes atsiperkamumas daug mažesnis, negu buvo anksčiau. Taigi rinkoje šiuo metu liko tiktai tie, kuriems tikrai reikia būsto.“

Tiesa, mokslininkė pabrėžė, jog dėl sumažėjusių sandorių kaltos ne tik palūkanų normos. Nors jas galima laikyti viena pagrindinių priežasčių, nes seniau paskolą galėję gauti asmenys dabar nebegali sau to leisti, tačiau svarbūs ir kiti faktoriai. Pavyzdžiui, Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, kuris riboja pradinį grynųjų pinigų įnašą perkant NT. Be to, būsto kainoms vis dar esant aukštumose, žmonių atlyginimai neaugo taip greitai, kaip NT vertė.

Apie tai, kad didėjant pardavėjų kiekiui tuo pačiu smarkiai traukiasi pirkėjų skaičiai rodo ir Lietuvos nekilnojamojo turto sandorių rinkos statistika. Šie metai prasidėjo išties vangiai. Kaip atskleidžia Registrų centro statistika, bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias lyginant net kelis pastaruosius metus. O jei žvelgtume į atskiras NT objektų kategorijas - butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų - naujų NT sandorių rodikliai buvo dar mažesni nei per koronaviruso pandemijos pirmuosius mėnesius.

Per sausį Lietuvoje įregistruota 1,8 tūkst. butų pardavimų, o tai yra net 12,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausio mėnesį ir 30,2 proc. mažiau nei praėjusių metų gruodį. Šių metų pirmąjį mėnesį užfiksuotas parduotų butų skaičius buvo mažiausias mėnesio rezultatas per daugiau kaip 8,5 metų. Paskutinį kartą mažesnis mėnesinis sandorių kiekis (1,5 tūkst.) buvo užfiksuotas tik 2015 metų gegužę.

Taigi, veikiausiai palaipsniui nekilnojamojo turto burbulas ims bliūkšti. O dabartinė skelbimų gausa rodo, kad tą jaučia ir nekilnojamojo turto savininkai, kurie nori suspėti parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą.

Viena Iš Galimų Turto Pardavimo Priežasčių - Karo Baimė

Deja, dėl augančio noro parduoti turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikėtų kaltinti ne tik rekordiškai aukštas kainas ir vis vangiau įvykstančius sandorius. Nors apie karą buvo kalbama jau ne vienerius metus, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, mintys apie galimus neramumus Lietuvoje tik dar labiau išbujojo.

O kaip galėtų būti kitaip, kai kone kasdien visos televizijos ir populiariausi žinių portalai primena apie Ukrainos padėtį ir sėja mintį, kad po jos seks Lietuvos eilė. Prie to prisideda ir kai kurie Lietuvos politikai, o ypač - mūsų užsienio reikalams vadovaujantis Gabrielius Landsbergis, su savo nuolatiniais pareiškimais apie vis blogėjančią padėtį ir netrukus Lietuvą pulsiančią Rusiją.

Nors NT rinkos ekspertė dr. V. Cohen mano, kad karo pojūtis jau yra aprimęs:

„Aš nežinau, kaip geopolitinė situacija galėtų susiklostyti ateityje, bet iš tikrųjų, turėdama omenyje tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, norėčiau tikėti, kad tai neateis iki mūsų. Kita vertus, manau, kad dauguma žmonių karui prasidėjus jautė nerimą ir pirkimai buvo sulėtėję. Dabar atsirado pojūtis, kad gal karas nesieskaluos, o gyventi norisi šiandien.“

Tačiau galima suabejoti ar lietuviai išties jaučiasi mažiau sunerimę dėl savo ateities. Kol Lietuvoje pastebimas vis gausesnis naujų NT skelbimų kiekis ir vis rečiau įvykdomi realūs pardavimai, kitose šalyse galima stebėti pagyvėjimą. Savo nekilnojamąjį turtą gimtinėje išparduodantys lietuviai dažnu atveju nebesidairo patrauklių naujo būsto variantų Lietuvoje. Vietoj to jie aktyviai perka būstus užsienio valstybėse. Pavyzdžiui, lietuviai pateko į daugiausiai būstų Ispanijoje perkančių užsieniečių lentelę.

tags: #nekilnojamojo #turto #pardavimu #statistika