Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą.
Santuoka ir paveldėjimas
Tai reiškia, jog pergyvenęs sutuoktinis gali paveldėti mirusiojo sutuoktinio turtą ar jo dalį vienu iš šių atvejų:
- pirma, tai numatyta mirusiojo testamente;
- antra, sutuoktiniai buvo sudarę bendrą testamentą;
- trečia, testamentas nėra sudarytas, dėl to pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą jam nustatytą dalį.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 str. 1 p.). Paprastai yra taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y.
Teisininko komentaras: Paveldėjimo teisė - kas tai?
Įpėdiniai pagal įstatymą
Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, esantys gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, ir Lietuvos valstybė.
Įpėdiniams nustatyti svarbios Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. nustatytos įpėdinių eilės, pagal kurias yra skiriama pirmumo teisė paveldėti.
Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Pagal anksčiau išvardytas taisykles yra dalijama bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ne mažiau aktualios yra ir asmenine nuosavybės teise priklausančio turto dalybos.
Mirusiojo sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui asmeniškai dovanotas ar jo paveldėtas turtas; išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu ir kt. Svarbu tai, kad darbo užmokestis, įgytas po santuokos sudarymo yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Pinigų paveldėjimas
Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje.
Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio.
Jeigu, pavyzdžiui, banko sąskaitoje esančios lėšos būtų pripažįstamos tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai vėlgi ½ turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe, o likusi lėšų dalis dalijama pagal minėtas proporcijas.
Žinoma, paveldėjimo teisė nėra neribota, todėl CK 5.7 str. 1 d.
Situacija: vieno sutuoktinio mirtis po kito
Neretai pasitaiko situacijų, kai vienam iš sutuoktinių mirus, niekas nesikreipia dėl palikimo priėmimo, ir, jau praėjus terminui priimti vieno sutuoktinio palikimą, miršta kitas sutuoktinis.
Pavyzdžiui, sutuoktiniai gyveno bendrame bute, mirus vyrui, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, žmona ir toliau liko gyventi tame bute, juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius, tačiau po kurio laiko ji mirė.
Tokiu atveju teoriškai egzistuoja galimybė bandyti atsinaujinti procesą dėl anksčiau mirusiojo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau praktiškai naudingiau yra įrodyti palikimo priėmimą faktiniu užvaldymu.
Įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties pergyvenusioji motina priėmė palikimą faktiniu užvaldymu.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Notarų atsakymai į klausimus apie paveldėjimą
Praėjusią savaitę Kauno dienoje suorganizuotos akcijos metu prie telefonų budėjo Kaune dirbantys notarai, kurie atsakė į skaitytojų pateiktus klausimus apie paveldėjimą ir testamentus.
Deja, ne visiems klausimams ir atsakymams užteko laiko - nors telefonai skambėjo net kaisdami, ne visiems norintiesiems pavyko prisiskambinti. Manome, kad tiek jiems, tiek ir kitiems skaitytojams gali būti įdomūs atsakymai į klausimus, kuriuos notarams pateikė prisiskambinusieji.
Su jumis bendravo notarės Dalytė KRIKŠTOLAITYTĖ, Virginija JARIENĖ ir Birutė GERMANAVIČIENĖ.
Kas turi teisę sudaryti testamentą?
Sudaryti testamentą gali pilnametis pilietis, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.
Ar būtina sudaryti testamentą, jei turi vieną vaiką?
Ne, nebūtina. Po jūsų mirties jis kreipsis į notarų biurą paveldėjimo kaip įstatyminis įpėdinis.
Kiek reikia mokėti notarui už testamento patvirtinimą?
30 - 100 litų. Atlyginimo už šį darbą dydis priklauso nuo testamento sudėtingumo.
Ar galioja testamentai, sudaryti sovietinėje Lietuvoje?
Taip, galioja.
Turiu butą viename šiaurės Lietuvos rajone. Butas apleistas, jame gyvena bomžai. Noriu jį parduoti nors už 1 litą. Niekas neperka. Noriu jį kam nors padovanoti. Niekas neima dovanos. Nenoriu šio kryžiaus palikti savo vaikams. Ar galima butą testamentu palikti Kauno miesto ar to rajono savivaldybėms, ar šiaip kokiam, nors ir iš abonentų knygos nusirašius adresą, piliečiui?
Taip, galima. Tačiau įpėdinis neprivalo priimti palikimo pagal testamentą arba įstatymą.
Esu ukrainietė, nuo 1960 m. gyvenu Kaune. Sūnus šiuo metu gyvena kitoje valstybėje. Turi tos šalies pilietybę. Teko girdėti, kad Lietuvoje asmenims, neturintiems Lietuvos pilietybės, paveldint savo tėvų turtą tenka mokėti žymiai didesnį atlyginimą notarui. Ar tai tiesa?
Ne, netiesa. Visi piliečiai, gaunantys pas bet kurį Lietuvos notarą paveldėjimo teisės liudijimą, moka nustatyto dydžio atlyginimą. Jis nepriklauso nuo rasės, tikėjimo, pilietybės, vyrai ir moterys moka taip pat vienodą atlyginimą.
Labai brangiai sumokėjau gaudama paveldėjimo teisės liudijimą. Net 4000 Lt. Kaip vargšas pensininkas, gaunantis 360 Lt pensiją, gali gauti paveldėjimo teisės liudijimą? Ar galima atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo?
Visų pirma, 4000 Lt notarui už paveldėjimo teisės liudijimo gavimą niekada niekas nemokėjo. Tačiau aš tikiu, kad pilietis juos sumokėjo, jei:
- buvo nesutvarkyti dokumentai, neatkurta nuosavybės teisė, buvo savavalinių statybų ir reikėjo jas įteisinti ar pan. Šiuos pinigus piliečiai moka kitoms įstaigoms ir organizacijoms;
- arba minimas pilietis mokėjo paveldimo turto mokestį. Paveldimo turto mokestis mokamas valstybei. Dėl tokių mokesčių atleidimo reikia kreiptis ne pas notarą, o į atitinkamas įstaigas.
Paveldimo turto mokestis apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės taikant šiuos tarifus: jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0,5 mln. Lt - 5 procentai; jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 0,5 mln. Lt - 10 procentų.
Paveldimo turto mokesčiu neapmokestinama:
- vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
- vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
- paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 10 tūkst. litų.
Kas yra paveldėjimas?
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.
Kada paveldima pagal įstatymą?
Pagal įstatymą paveldima tada, jei mirusysis nebuvo surašęs testamento. Tuomet įstatyminiais įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties dieną, jo vaikai pradėti gyvam esant, tačiau gimę po jo mirties. Įstatyminiu įpėdiniu gali būti ir valstybė.
Kokia yra įstatyminių įpėdinių eilė?
LR CK yra nustatyta įpėdinių pagal įstatymą eilė. Pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, įvaikiai, kurie buvo gyvi jo mirties dieną, o taip pat ir jo vaikai, gimę po jo mirties.
Antros eilės įpėdiniai - tai palikėjo tėvai, įtėviai ir vaikaičiai. Šie įpėdiniai įgyja teisę paveldėti po palikėjo mirties tik tada, jeigu palikėjas neturi vaikų (įvaikių), jei jie palikimo nepriėmė per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį arba nuo palikimo atsisakė.
Trečios eilės įstatyminiai įpėdiniai - palikėjo seneliai iš tėvo ir motinos pusės, palikėjo provaikaičiai.
Ketvirtoje eilėje yra šie įstatyminiai įpėdiniai: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai iš tėvo ir motinos pusės.
Penktos eilės įpėdiniai: palikėjo brolių ir seserų vaikai, taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai bei seserys (dėdės, tetos).
Šeštos eilės įpėdiniai - tolimiausi giminaičiai - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai, pusseserės).
Jeigu palikėjas neturėjo savo mirties dieną nė vieno iš išvardytų įpėdinių arba jie palikimo nepriėmė per įstatymo numatytą terminą, arba nuo jo atsisakė, o palikėjas nebuvo surašęs testamento, mirusiojo turtą paveldi valstybė.
Kokia tvarka paveldi sutuoktiniai?
Kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais palikėjo turtą pagal įstatymą paveldi ir jį pergyvenęs sutuoktinis. Su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu jų ne daugiau kaip trys, jo neįskaitant, sutuoktiniui atitenka 1/4 dalis palikimo.
Jeigu pirmos eilės įpėdinių skaičius didesnis, sutuoktinis su jais paveldi lygiomis dalimis. Jeigu palikėjas neturėjo vaikų (įvaikių), tai jo sutuoktinis paveldi kartu su antros eilės įpėdiniais, ir jam atitenka 1/2 dalis palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, likęs gyvas sutuoktinis paveldi visą palikėjo palikimą.
Kas yra palikimas?
Visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės ir neturtinės teisės, kurios priklausė mirusiajam. Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu.
Kaip nustatyti palikimo atsiradimo vietą?
Jo atsiradimo vieta yra laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Pagal LR teisingumo ministro įsakymą Lietuvos Respublikos notarai tvarko palikimo dokumentus ir veda paveldėjimo bylas pagal kiekvienam notarų biurui paskirtas teritorijas.
Kokias teritorijas palikimo klausimais aptarnauja konkretus notaras gali galite rasti notarų rūmų svetainėje internete arba paskambinus į bet kurį notarų biurą. Jeigu jis gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta yra laikoma jo turto ar pagrindinės turto dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta. Tuo atveju, jeigu kyla ginčas tarp suinteresuotų asmenų dėl palikimo atsiradimo vietos, arba notaras neturi galimybės nustatyti kurioje vietovėje turtas didesnis, suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą. Tuomet jų prašymu palikimo atsiradimo vietą nustatys teismas.
Ar turi Lietuvos notarai teisę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nuolat gyvenusio Lietuvoje mūsų Respublikos piliečio įpėdiniams į jo turtą, esantį užsienyje?
Paveldėjimo santykiams taikoma tos valstybės, kurioje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, teisė. Išimtis taikoma tik paveldint nekilnojamąjį turtą: šiuo atveju paveldima pagal palikėjo nekilnojamojo turto buvimo vietos valstybės teisę.
Šiuo atveju, jeigu palikėjas turėjo nekilnojamojo turto užsienyje, tai jis bus paveldėtas tos užsienio šalies įstatymų nustatyta tvarka. Į Lietuvoje esantį jo vardu kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį užsienyje, paveldėjimo teisės liudijimą išduos Lietuvos notaras pagal paskirtą jam teritoriją.
Užsienio pilietis turėjo butą Lietuvoje. Kokios šalies notaras, jam mirus, išduos paveldėjimo teisės liudijimą į šį turtą?
Lietuvos notaras pagal buto buvimo vietą.
Motina turėjo 2 dukteris. Iki savo mirties ji 10 metų gyveno pas vieną iš jų. Numirė nesudariusi testamento. Ar turi teisę duktė, kuri rūpinosi motina pastaruosius dešimt metų, gauti didesnę palikimo dalį?
Jeigu testamento nėra, abi dukterys po motinos mirties jos turtą paveldi lygiomis dalimis.
Ar įpėdiniai, priėmę palikimą, atsako už palikėjo skolas?
Kad įpėdinis įgytų palikimą, turį jį priimti. Be kitų įstatyme reglamentuotų palikimo priėmimo būdų, laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu: naudoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius.
Palikimo priėmimas yra universalus, o palikimas yra vientisas. Jį sudaro - visas turtas, priklausantis palikėjui. Palikimas - tai ne tik aktyvas, t.y. mirusiajam priklausę materialūs daiktai, nematerialūs daiktai, reikalavimo teisės, bet ir pasyvas - t.y. mirusiojo turtinės prievolės - skolos.
Kai įpėdinis priima palikimą, pradėdamas palikėjo turtą faktiškai valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, jis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie visi už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Ši įstatymo nuostata praktikoje realizuasi įpėdiniui labai nepalankiomis sąlygomis.
Pavyzdžiui, įpėdinis pagal testamentą, kuriuo palikėjas jam paliko visą savo turtą, priėmęs palikimą ir paveldėjęs palikimo aktyvą - piniginį 5 tūkstančių litų indėlį, atsako už palikėjo visas skolas, viršijančias šį aktyvą, visu savo turtu.
Įstatymo leidėjas, gindamas kreditorių interesus skolininkų mirties atveju, numatė aplinkybes, įtvirtintas teisės aktais, kurios apsaugo mirusio skolininko įpėdinių asmeninį turtą. Įpėdinis neatsako už palikėjo skolas savo turtu (o tik paveldėto turto verte), kai priima palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą.
Tik antstolio sudarytas palikimo apyrašas apriboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas vien paveldėtu turtu. Tokių teisinių pasekmių nesukelia palikimo apyrašas, sudarytas paties įpėdinio ar kitų institucijų, įstaigų, taip pat ir notaro.
Sudarius palikimo apyrašą, nustatoma palikimo sudėtis, atsiranda galimybė įvertinti palikimo dydį, o palikėjo kreditoriams pareiškus reikalavimus nereikia nustatinėti palikimo sudėties. Tikslinga sudaryti apyrašą, kai paveldimi nekilnojamieji daiktai, pzv. žemės sklypas ir jo priklausiniai-pastatai, įvairių rūsių medžiai, pasėliai.
Palikėjo turto apyrašo sudarymo klausimu į palikimo-atsiradimo vietos apylinkės teismą gali kreiptis tiek įpėdiniai, ketinantys priimti palikimą arba jį pradėję faktiškai valdyti, tiek ir palikėjo kreditoriai.
Kas sudaro turto apyrašą?
Teismo pavedimu turto apyrašą sudaro teismo antstolis per teismo nustatytą terminą ne ilgesnį kaip vienas mėnuo, o įstatymo numatytais atvejais (turtas yra keliose geografinėse vietovėse ar yra keletas kreditorių) ne ilgesnį kaip trys mėnesiai.
Sudarant apyrašą dalyvauja įpėdinis ar įpėdiniai, taip pat turi teisę dalyvauti patys kreditoriai arba jų įgalioti asmenys. Įpėdinių prievolė - pateikti visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti.
Apyraše nurodomi visi palikimą sudarantys daiktai, jų vertės, įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos; nurodomi palikėjo kreditoriai ir skolininkai.
Jeigu koks nors turtas nebuvo įtrauktas į apyrašą, įpėdiniai privalo apie tai pranešti teismui, kad papildytų apyrašą.
Sudarant apyrašą, įpėdinis turi elgtis sąžiningai ir teisingai: įpėdinis atsako visu savo turtu, jeigu sudarant apyrašą jis dėl savo kaltės pateikė ne visus dokumentus, reikalingus apyrašui sudaryti, arba atliko kaltus veiksmus (pvz. nuslėpė palikėjo skolininkus arba įrašė nesamas skolas), dėl kurių buvo sudarytas neišsamus apyrašas. Įpėdinio kaltė preziumuojama.
Todėl įpėdinis gali išvengti neigiamų padarinių, įrodęs nesant jo kaltės. Pareiga įrodyti, jog įpėdinis pateikė ne visus dokumentus ar duomenis, reikalingus apyrašui sudaryti, tenka kreditoriui.
Palikimo apyrašą pasirašo teismo antstolis ir įpėdinis, dalyvavęs sudarant apyrašą, paliudydamas, jog nurodė visą jam žinomą palikėjo turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą ir paduoti prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Šiame prašyme turėtų būti suformuluotas punktas, kad įpėdinis palikimą priėmė pagal teismo antstolio sudarytą palikėjo turto apyrašą. Be kitų dokumentų, reikalingų paveldėjimo bylai tvarkyti, turi būti pridėtas palikėjo turto apyrašo originalas ar notaro paliudyta šio dokumento kopija.
Jeigu yra keletas įpėdinių, tai bent vienam iš jų priėmus palikimą pagal apyrašą, laikoma, kad ir visi kiti įpėdiniai priėmė palikimą pagal apyrašą ir jie atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte. Į šią įstatymo nuostatą, turėtų atkreipti tinkamą dėmesį priimančių palikimą nepilnamečių įpėdinių globėjai.
Dažniausiai teismas duoda leidimą nepilnamečio įpėdinio vardu sudaryti palikimo priėmimo sandorį globėjui, nenurodant palikimo priėmimo būdo. Šį palikimo priėmimo būdą - pagal antstolio sudarytą palikimo apyrašą (kai atsakoma už palikėjo skolas palikėjo turtu) ar paduodamas pareiškimą notarui (atsakoma ir savo turtu) pasirenka nepilnamečio įpėdinio globėjas.
Paveldėto turto pardavimas
Paveldėto turto pardavimas - nerimą keliantis procesas, kai itin svarbu nesuklysti. Tokio turto pardavimas - logiškas sprendimas, jeigu paveldėjote nekilnojamąjį turtą ir apsisprendėte, jog jis Jums nereikalingas.
Žinoma, turto pardavimas susijęs ne tik su pajamomis, bet ir su tam tikrais mokesčiais. Dažnas atvejis, kai žmonės paveldėtą turtą parduoda patys ir vėliau kreipiasi pagalbos, kai atsiranda prievolė mokėti paveldimo turto mokestį ar gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno po turto pardavimo.
Tam tikrais atvejais taikomos išimtys ir galima nemokėti GPM po turto pardavimo. Tam reikalingos žinios, kurių dažnu atveju pritrūksta. Apie mokestines išimtis neieškoma informacijos laiku, o padarytos klaidos kainuoja brangiai - kartais ir keletą tūkstančių eurų. Tad svarbu aiškiai žinoti, kada galima parduoti paveldėtą turtą ir kaip nepasiklysti mokesčių labirintuose.
Panagrinėkime, kaip sklandžiai parduoti paveldėtą turtą ir išvengti brangių klaidų mokant mokesčius po pardavimo.
Kaip nustatoma paveldėto turto vertė paveldėjimo metu?
Prieš priimant paveldimą turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą visais atvejais rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Tokiu atveju į paveldėjimo liudijimą notaras įrašys paveldėto turto kainą ne pagal VĮ Registrų centro duomenis, kur kaina veikiausiai neatitinka tikrovės (paprastai būna žymiai mažesnė už realią pardavimo kainą), o iš Jūsų pateiktos turto vertinimo ataskaitos.
Taip Jūs užbėgsite už akių ateityje galimam gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) turtą pardavus. Jei paveldėto nekilnojamojo turto priėmimo metu pamiršote pasidaryti turto vertinimą ir po kažkurio laiko norite jį parduoti, tai atlikti galite ir pardavimo metu.
Tokiu atveju retrospektyvinis turto vertinimas bus atliekamas atgaline data, t. y. paveldėjimo datai. Ši išimtis yra taikoma tais atvejais, kai turtas paveldimas iš pirmos eilės giminaičių: tėvo, mamos, senelės, senelio, brolio, sesers, vaiko, įvaikio, vaikaičio.
Jei turtą paveldėjote iš sutuoktinio ir ilgiau nei 2 metus esate jame deklaravę gyvenamąją vietą - tuomet nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir turto vertinimas paveldėjimo metu nėra būtinas. Šiuo atveju svarbu iki pardavimo momento neišsideklaruoti iš paveldėto nekilnojamojo turto.
Paveldimo turto mokestis: kada jis taikomas?
Paveldimo turto mokestis - tai mokestinė prievolė atsirandanti tuomet, kai paveldite turtą iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių ar iš visai svetimų asmenų. Šis mokestis mokamas paveldimo turto priėmimo metu.
Mokesčio apskaičiavimas ir tarifai
Paveldimo turto mokestį apskaičiuoti suteikta pareiga paveldėjimo dokumentus išduodantiems notarams. Šis mokestis apskaičiuojamas pagal notarams pateiktus paveldimo turto įvertinimo duomenis.
Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė mažesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 proc. taikomas tarifas;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 proc. tarifas.
Taikomos lengvatos bei išimtys
Mokesčiu neapmokestinama:- Iš pirmos eilės giminaičių paveldimas turtas;
- Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 000 eurų.
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
tags: #nekilnojamojo #turto #paveldejimas #1 #2 #dalis