Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Kai kalbame apie nekilnojamąjį turtą, ypač butą, šis procesas turi daug niuansų. Svarbu žinoti, kad paveldėjimas reiškia ne tik turto, bet ir įsipareigojimų perėmimą, vadinasi, negalima paveldėti turto kartu nepaveldint ir palikėjo įsipareigojimų.
Pagrindiniai paveldėjimo aspektai
Paveldėjimo pagrindai
- Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese. Testamentu palikėjas gali keisti įstatyminę paveldėjimo tvarką (pvz., paskirtimas kitus įpėdinius nei nurodyti įstatyme, taip pat nurodyti kuriam įpėdiniui, kuris turtas lieka po jo mirties ir pan.).
- Paveldėjimas pagal įstatymą - jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
Kas gali paveldėti?
Įprastai teisę paveldėti turtą jo šeimos nariai ir artimi giminaičiai arba testamentu paskirti įpėdiniai. Tokiais asmenimis įprastai laikomi palikėjo vaikai, sutuoktinė, tėvai, vaikaičiai (anūkai), seneliai, broliai ir seserys taip pat kiti įstatymų numatyti asmenys. Paskutine eile paveldi Lietuvos valstybė.
Paveldėjimo procesas
- Mirties liudijimo gavimas: Pirmas žingsnis - gauti mirties liudijimą.
- Kreipimasis į notarą: Kitas žingsnis - kreiptis į notarą. Jeigu nepraleidote termino palikimui priimti, galite kreiptis į palikėjo gyvenamosios vietos teritorijos notarą. Informaciją, į kurį notarą kreiptis, dėl paveldėjimo galite rasti čia (notarų veiklos teritorijos).
- Paveldėjimo liudijimo išdavimas: Gavęs visus reikiamus dokumentus, notaras išduos paveldėjimo liudijimą.
- Įsiskolinimų patikrinimas: Prieš priimant paveldėjimą, būtina patikrinti, ar butas neturi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, paskolas, mokesčius ir pan.
Paveldėjimo procesas gali būti sudėtingas, ypač kai yra daug įpėdinių, turtas yra sudėtingas arba kyla ginčų. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į notarą arba advokatą.
Paveldėjimo terminai
Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą.
Termino atnaujinimas
Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.
Ką daryti praleidus terminą?
Į teismą dėl palikimo priėmimo turite kreiptis visada, jeigu praleidžiate 3 mėn. terminą palikimui priimti. Praleidus terminą notaras nebegalės priimti iš jūsų pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kol notarui nebus pateikta teismo nutartis dėl jūsų teisės į palikimą atnaujinimo. Jeigu praleidote šį terminą, mes galime jums padėti atkurti paveldėjimo teisę teismine tvarka ir už jus parengti visus reikiamus dokumentus teismui, gauti bylai reikiamus registro išrašus ir pažymas, taip pat veiksmingai ir konfidencialiai konsultuoti jus visos proceso metu.
Būdai priimti palikimą per teismą
Įstatyme yra aiškiai išskirti du atvejai kaip įpėdinis gali priimti palikimą per teismą.
- Termino palikimui priimti atnaujinimu: Šiuo atveju teismas įtvirtina termino praleidimo priežastis atnaujinti jums praleistą terminą palikimui priimti, kai teismas pripažįsta, kad terminą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
- Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti palikėjo turtą: Šiuo atveju teismas gali pripažinti jūsų teisę į palikėjo nuosavybę, jeigu po palikėjo mirties rūpinotės palikėjo turtu ir šį turta naudojate (jame gyvenate ir pan.)., tačiau liko nesutvarkyti palikimo priėmimo notarine tvarka formalumai.
Turime didelę patirtį šeimos ir paveldėjimo bylose, todėl galime veiksmingai jums padėti priimant palikimą teismine tvarka abiem būdais. Teikiame dokumentų parengimo teismui, registro pažymų, reikalingų paveldėjimo bylai gavimo ir kitas susijusias paslaugas, kad ši procedūra įvyktų sklandžiai ir operatyviai.
Testamento sudarymo pradžiamokslis: įpėdinių mokėjimas ir turto užbaigimas
Kas nutinka turtui, kai jo nepriėmė įpėdiniai?
Jeigu šeimos nariai ar kiti įpėdiniai nepriima palikimo ir nesikreipia į teismą dėl teisės į paveldėjimą atkūrimo, jis pereina valstybės žinion (tampa išmariniu turtu) ir yra perduodamas valstybės nuosavybėn. Valstybės paveldėtas turtas įprastai yra parduodamas valstybinio turto aukcionuose (varžytynėse).
Paveldėjimo ypatumai
Paveldėjimas su skolomis
Jeigu palikėjas turėjo skolų ir norite priimti tokį palikimą, rekomenduojama jį priimti pagal apyrašą. Paveldimo turto apyrašą sudaro antstolis pagal notaro išduotą vykdomąjį patvarkymą. Šiuo atveju įpėdinis pagal palikėjo skolas atsakys ne daugiau nei paveldimo turto vertė (įpėdinio atsakomybė ribojama paveldėtu turtu).
Paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties
Kai testamento nėra, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniais (vaikais) vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktiniui mirus paveldėti turtą sudaro turtas, kuris buvo įgytas santuokoje, pergyvenusiam sutuoktiniui turi išduota nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto. Šiuo atveju palikimo turtą sudarys tik likusi ½ mirusio sutuoktinio turto dalis (paveldėjimo objektas), kuri turės būti dalinama tarp pirmos eilės įpėdinių ir sutuoktinio pergyvenusio palikėją.
Tėvų turto paveldėjimas
Vaikai turi teisę paveldėti mirusių tėvų turtą pirmąją eile, jeigu testamentu turtas nebuvo paskirstytas kitaip. Vis dėlto, gyvenime pasitaiko atvejų, kai asmuo miršta nespėjęs priimti palikimo.
Notaro vaidmuo paveldėjimo procese
Paveldėjimo procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis. Kitos institucijos (teismai, antstoliai) atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su paveldėjimu, tačiau jos yra epizodinės. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, įpėdinis pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui. Paveldėjimo bylų tvarkymas yra vienintelis notarinis veiksmas, kuriam atlikti notarams yra nustatytos teritorijos. Tačiau Lietuvoje yra galimybė pagal įpėdinio prašymą pavesti paveldėjimo bylą vesti kitam - ne palikimo atsiradimo vietos notarui.
Palikimo priėmimas
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris. Pareiškime dėl palikimo priėmimo įpėdinis išreiškia valią įgyti palikimą. Palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Atsižvelgiant į tai, įpėdinis negali pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodyti, kad jis priima tik tam tikrus palikėjo daiktus ar priima tik daiktus, tačiau nepriima skolų. Palikimas yra priimamas kaip vieninga visuma (universalusis teisių perėmimas). Pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra neatšaukiamas sandoris. Įpėdinis, padavęs pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, nebegali jo atšaukti ar atsisakyti palikimo. Paprastai pareiškimą dėl palikimo priėmimo tvirtina palikimo atsiradimo vietos notaras. Tačiau kitas notaras taip pat gali patvirtinti įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir persiųsti jį palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimas gali būti priimamas (taip pat ir jo atsisakoma) per įgaliotą asmenį.
Dokumentai notarui
Įpėdinis, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, turi pateikti giminystę įrodančius dokumentus. Paprastai pateikiami gimimo liudijimai, santuokos liudijimai ir pan. Užvesdamas paveldėjimo bylą, notaras tikrina Gyventojų registro informaciją. Jis visų pirma įsitikina, kad asmens mirties faktas yra į registruotas registre. Notaras taip pat gali patikrinti į jį besikreipiančių asmenų giminystės ryšį su palikėju. Notaras, pradėdamas paveldėjimo bylą, visais atvejais tikrina ir Testamentų registro duomenis - ar mirusysis nebuvo sudaręs testamento. Testamentų registre nuo 2001 m. liepos 1 d.
Teismo leidimas
Siekiant užtikrinti labiau pažeidžiamų asmenų teises, Civilinis kodeksas nustato sąlygą, kad jie palikimą gali priimti tik turėdami išankstinį teismo leidimą. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Teismo dalyvavimo gali prireikti ir įpėdiniui kreipiantis į notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo.
Palikimo priėmimas faktiniu valdymu
Be pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo palikimo atsiradimo vietos notarui, galimas ir kitas palikimo priėmimo būdas - palikimo priėmimas pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis priima šiuo būdu palikimą paprastai nesikreipdamas į jokias institucijas (pareigūnus), o savo veiksmais.
Civiliniame kodekse neaptariamas klausimas, kokia institucija (pareigūnas) gali pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nekyla abejonių, kad tais atvejais, kai tarp įpėdinių yra nesutarimų, ar vienas iš jų priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, arba įpėdinis neturi ir negali gauti dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis atliko veiksmus, rodančius palikimo priėmimą, šį klausimą turi spręsti teismas. Tačiau kaip turėtų elgtis notaras, jeigu kiti įpėdiniai neginčija palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu fakto ir įpėdinis pateikia dokumentus, kurie patvirtina palikimo priėmimą turto faktiniu valdymu - mokesčių už paveldimą turtą ar už paveldimo turto remontą mokėjimą patvirtinančius dokumentus ar kitus.
Įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, t. y.
Palikimo priėmimas pagal apyrašą
Siekiant apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas paveldėtu turtu, įpėdinis gali priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą. Pareiškime dėl palikimo priėmimo, pateikiamame notarui, įpėdinis turi nurodyti, kad jis palikimą priima pagal apyrašą, o notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Įpėdinis apsispręsti dėl atsakomybės ribojimo ar neribojimo turi rašydamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Vėliau pakeisti savo valios jis nebegali. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą, t. y. Paveldimo turto apyrašo sudarymo funkcija Lietuvoje pavesta antstoliams.
Apyraše nurodomas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti, bei visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Antstolio sudarytas ir antstolio bei įpėdinio pasirašytas paveldimo turto apyrašas yra pagrindas notarui, patikrinus apyraše nurodytų daiktų priklausymą palikėjui nuosavybės teise, išduoti įpėdiniui paveldėjimo teisės liudijimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors paveldimo turto apyrašą sudaro antstolis, pagrindinis vaidmuo tenka įpėdiniui. Būtent įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti.
Palikimo atsisakymas
Įpėdinis, turintis teisę paveldėti, tačiau to daryti nepageidaujantis, gali paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Palikimo atsisakymas - vienašalis sandoris. Įpėdinis išreiškia savo valią dėl atsisakymo priimti palikimą. Įpėdinis negali atsisakyti palikimo su sąlygomis, išlygomis ar dalies palikimo. Palikimo atsisakymas - neatšaukiamas sandoris.
Testamentų registro veiklos pradžioje palikimo atsisakymo faktai nebuvo registruojami Testamentų registre. Notarų rūmai kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir atkreipė dėmesį, kad notarams ir kitiems asmenims svarbi informacija ne tik apie palikimą priėmusius įpėdinius, bet ir apie palikimo atsisakiusius įpėdinius. Ši informacija ypatingai svarbi tais atvejais, kai vienas iš įpėdinių atsisako palikimo, o paveldėjimo byla dar nėra užvesta. Atsižvelgus į Notarų rūmų nuomonę, nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d.
Paveldėjimo teisių perleidimo sutartis
Civiliniame kodekse, galiojusiame iki 2001 m. liepos 1 d., buvo numatyta, kad įpėdinis gali atsisakyti palikimo kito asmens naudai. 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse tokios galimybės nebėra, tačiau jame reglamentuota paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat sudaromos ir neatlygintino paveldėjimo teisių perleidimo sutartys, t. y. Paveldėjimo teises perleidžiantis asmuo privalo garantuoti savo kaip įpėdinio statusą. Notarui, tvirtinančiam paveldėjimo teisių perleidimo sutartį, svarbu įsitikinti ir užtikrinti, kad šias teises perleistų įpėdinis.
Palikimą sudarantis turtas neprivalo būti detalizuotas paveldėjimo teisių perleidimo sutartyje. Įpėdinis neprivalo perleisti visų savo paveldėjimo teisių. Jis gali perleisti idealiąją dalį paveldėjimo teisių, bet negali perleisti paveldėjimo teisių į konkrečius daiktus. Jeigu įpėdinis paveldi ir pagal įstatymą, ir pagal testamentą, jis negali perleisti paveldėjimo teisių tik pagal vieną iš pagrindų.
Paveldėjimo teisės liudijimas
Paprastai notaro tvarkoma paveldėjimo byla užbaigiama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.
Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarui pateikiami dokumentai, patvirtinantys mirusiojo nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Jeigu bent vienas iš palikėjo įpėdinių yra priėmęs palikimą pagal apyrašą, tai visi įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą. Civiliniame kodekse nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Jis gali būti išduotas anksčiau, jei notaras turi duomenų, kad be įpėdinių, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kitų įpėdinių nėra.
Atsižvelgiant į šias Civilinio kodekso nuostatas, paprastai paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas ne anksčiau negu po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Terminas, iki kada įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nėra nustatytas.
Siekiant užtikrinti, kad Nekilnojamojo turto registre būtų teisinga informacija apie turto savininkus, 2015 m. lapkričio mėn. įsigaliojo Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimai, nustatantys, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina įgijėjui nuo notarine tvarka tvirtinamo sandorio ar dokumento, jo nuosavybės teisė registruojama per notarą. Tai aktualu ir paveldėjimo teisės liudjimo išdavimo atveju. Paveldėjimo teisės liudijimų formas nustato teisingumo ministras.
Testamentinis paveldėjimas turi prioritetą prieš paveldėjimą pagal įstatymą. Nuo 2001 m. liepos 1 d. visi notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtinti testamentai registruojami Testamentų registre.
Paveldimo turto mokestis
Jeigu įpėdinis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymu, turi mokėti paveldimo turto mokestį, jis šį mokestį turi sumokėti iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, išskyrus tuos atvejus, kai jam mokesčio sumokėjimo terminai yra atidėti ar jis nuo mokesčio mokėjimo atleistas.
Paveldimo turto pasidalijimo sutartis
Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip, t. y. jeigu testatorius nėra testamente palikęs konkretiems įpėdiniams konkrečių daiktų. Įpėdiniai, nenorintys valdyti paveldėto turto (ar atskirų daiktų) bendrosios dalinės nuosavybės teise, gali bendru sutarimu paveldimą turtą pasidalinti. Jeigu paveldimo turto pasidalijimo sutarties objektas yra ir nekilnojamasis daiktas, tai sutarčiai privaloma notarinė forma.
Įpėdiniai gali dalius daiktus pasidalinti natūra, nedalūs daiktai gali būti atiduodami vienam iš įpėdinių, kitiems įpėdiniams kompensuojant kitu paveldimu turtu arba kitu įpėdinio turtu ar pinigais. 2001 m. liepos 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti Testamentų reg...
Teisės ir pareigos įpėdiniui priėmus palikimą
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau ― CK) turto palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia, o pereina mirusio asmens įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą. Priėmusiam palikimą įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos ar nuo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo dienos, bet nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnį, palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas. Vadinasi, mirus turto palikėjui, teisės ir pareigos į paveldėtą turtą, įpėdiniui pereina nuo jo mirties dienos, neatsižvelgiant į tai, kada jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taip pat į tai, kada paveldėjimo būdu įgytos nuosavybės teisės įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto mokestis pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio einančio po mėnesio, po mirties.
Kad paveldėjimo procesas įvyktų ir mirusio fizinio asmens turtas bei pareigos pereitų jo įpėdiniams, pastarieji turi priimti palikimą. Svarbu žinoti, kad paveldėjimas reiškia ne tik turto, bet ir įsipareigojimų perėmimą, vadinasi, negalima paveldėti turto kartu nepaveldint ir palikėjo įsipareigojimų.
Dažniausiai palikimas yra priimamas įpėdiniui kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, dėl šio fakto nustatymo įpėdinis dar turi kreiptis į teismą bei įrodyti šį faktą. Labai svarbu, kad įpėdinis bent vieną iš aukščiau nurodytų alternatyvių veiksmų atliktų ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kadangi praleidus šį terminą yra prarandama palikimo priėmimo teisė.
Įpėdiniui ne tik tenka pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, bet ir gali atsirasti pareiga mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Šio mokesčio tarifas sudaro 5 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų, ir 10 proc., jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 tūkst.
Praktikoje įpėdiniams šio mokesčio dažniausiai nereikia mokėti, nes paveldėjimas paprastai vyksta tarp artimųjų giminaičių ir/ar sutuoktinių. Visais atvejais, nepriklausomai nuo ryšio su mirusiuoju, šiuo mokesčiu pagal įstatymą yra neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Mokesčiai paveldėjus būstą
Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst. Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą. Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų. Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.
Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
Svarbi pastaba: Šis straipsnis yra bendro pobūdžio ir negali būti laikomas juridiniu patarimu.
tags: #nekilnojamojo #turto #paveldejimas