Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo Turto Registro Įstatymo 42 Straipsnio Analizė

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registras yra esminis įrankis, užtikrinantis nekilnojamojo turto teisinį statusą ir apsaugą.

Šiame straipsnyje aptarsime Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnį, kuris reglamentuoja duomenų teikimą ir kitus svarbius aspektus. LR nekilnojamojo turto registro įstatymas (42 str. 1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. VIII-503) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto registravimą Lietuvoje.

LR nekilnojamojo turto registro įstatymas buvo priimtas 1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. I-1543, o nauja redakcija įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. pagal LR 2001 m. birželio 21 d. įstatymą Nr. IX-380.

Įstatymo pakeitimai:

• 2023 m. liepos 4 d. pakeistas įstatymu Nr. XIV-2150
• 2022 m. gruodžio 23 d. paskelbtas TAR

Svarbu pažymėti, kad įstatymo 1 straipsnis ir 3 straipsnio 2 dalis įsigaliojo 2022 m. gruodžio 31 d., o visas įstatymas įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d.

Pagrindinės Įstatymo Nuostatos

Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau - Įstatymas) reglamentuoja nekilnojamojo turto registro tvarkymą, duomenų įrašymą, teisių registravimą ir kitus su tuo susijusius klausimus. Įstatymo nauja redakcija įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. pagal LR 2001 m. birželio 21 d. įstatymą Nr. IX-380.

Šis įstatymas apibrėžia:

• Nekilnojamojo turto registro paskirtį.
• Registro tvarkymo principus.
• Registruojamus objektus ir teises.
• Duomenų teikimo ir naudojimo tvarką.

Pagrindinės įstatymo nuostatos užtikrina nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumą ir apsaugą.

Įstatymo objektas:

• Nekilnojamieji daiktai
• Daiktinės teisės į juos
• Šių teisių suvaržymai
• Juridiniai faktai

Duomenys apie nekilnojamąjį turtą laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą.

Duomenų Įrašymas ir Tvarkymas

Duomenų įrašymas į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Duomenys į nekilnojamojo turto registrą įrašomi, kai atitinkami duomenys įrašomi į centrinį duomenų banką.

Svarbu pažymėti, kad žemės sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys, tik statinys. Taip pat, jei atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris, atitinkama žyma padaroma įraše pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį.

Teisių Registravimas

Nekilnojamojo turto registre registruojami daiktiniai teisės, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai.

Prašymų registravimo knygoje registruojami suvaržymai ir juridiniai faktai. Kiekvienas įrašas turi atspindėti, kas kreipėsi dėl daiktinių teisių bei juridinių faktų registravimo ir koks teritorinio registratoriaus įgaliotų asmenų sprendimas buvo priimtas.

Asmuo, norintis įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus, turi pateikti prašymą.

Prašyme nurodoma, kokie daiktiniai teisės, bei juridiniai faktai ir koks teritorinio registratoriaus įgaliotų asmenų sprendimas buvo priimtas.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d., įrašyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus reikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo.

Registratoriaus Sprendimai ir Skundai

Jei registratorius nustato, kad pateikti dokumentai prieštarauja įstatymo nuostatoms, jis atsisako daryti žymą. Registratoriaus sprendimai gali būti skundžiami. Skundus nagrinėja bei sprendimus priima Centrinio registratoriaus sudaryta komisija.

Asmenys, nesutinkantys su teritorinio registratoriaus sprendimais, turi teisę juos apskųsti centriniam registratoriui per 30 dienų nuo registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Skundus nagrinėja bei sprendimus priima Centrinio registratoriaus sudaryta komisija.

Svarbu, kad registratorius, nustatęs neatitikimus, kurie gali pažeisti nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, turi apie tai pranešti prašymą pateikusiam asmeniui.

Jeigu registratorius atsisako įregistruoti daiktines teises, jis privalo apie tai pranešti prašymą pateikusiam asmeniui.

Atsisakymas įregistruoti:

• Pažeidžia įstatymus
• Pažeidžia trečiųjų asmenų teises
• Kelia abejonių dėl pateiktų dokumentų teisėtumo

Nekilnojamojo turto priedas ir pakeitimas

42 Straipsnis: Duomenų Teikimas ir Naudojimas

42 straipsnis nustato, kas turi teisę gauti duomenis iš nekilnojamojo turto registro ir kokia tvarka tai daroma. 42 straipsnis reglamentuoja duomenų teikimą ir naudojimą:

42 straipsnio 1 dalis skelbia:

"Nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms, notarams, antstoliams, teismams, taip pat kitiems asmenims Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus."

Ši dalis nurodo, kad duomenys gali būti teikiami:

• Valstybės ir savivaldybių institucijoms.
• Notarams.
• Antstoliams.
• Teismams.
• Kitiems asmenims.

Duomenų teikimo tvarka nustatoma Nekilnojamojo turto registro nuostatuose.

Duomenų teikimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Teisę gauti duomenis iš registro turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Duomenys teikiami dviem būdais:

• Pagal duomenų teikimo sutartis.
• Pagal asmenų prašymus.

Duomenų teikimo sutartys sudaromos su institucijomis ar asmenimis, kuriems duomenys reikalingi nuolatiniam naudojimui. Prašymai teikiami vienkartiniam duomenų gavimui. Teisę gauti duomenis iš registro turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Duomenys teikiami neatlygintinai valstybinėms institucijoms, kurioms jie reikalingi funkcijoms vykdyti. Kitiems asmenims duomenys teikiami atlygintinai Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus.

Duomenų kaupimas ir saugojimas

Nekilnojamojo turto registro duomenys kaupiami ir saugomi nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Atsakomybė: Asmenys, kaltę įvykdę teisės pažeidimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registras reorganizuojamas ir likviduojamas įstatymu.

Duomenų Teikimo Apribojimai

Svarbu pažymėti, kad duomenų teikimas nėra neribotas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi užtikrinti, kad teikiami duomenys nepažeistų asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir kitų įstatymų nuostatų.

Pavyzdžiui, 33 straipsnis nurodo, kad registratorius turi teisę atsisakyti įrašyti duomenis, jeigu tai pažeistų nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Teismo pranešimų teikimas notarams, konsulams Įgaliojimų duomenų tekimo ir registravimo posistemyje

Duomenų Atnaujinimas

Nekilnojamojo turto registro duomenys turi būti nuolat atnaujinami. 31 straipsnis numato, kad asmuo, nesutinkantis su registratoriaus sprendimu, gali jį apskųsti.

Pagrindiniai įstatymo pakeitimai:

tags: #nekilnojamojo #turto #registro #42 #straipsnis