Nekilnojamojo turto registras yra svarbi valstybės institucija, užtikrinanti nuosavybės teisių apsaugą ir teikianti informaciją apie nekilnojamąjį turtą. Šiame straipsnyje aptarsime Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnį, kuris reglamentuoja asmens duomenų tvarkymą, dokumentų kopijų teikimą ir kitus svarbius aspektus.
10 straipsnis apibrėžia:
- Registre tvarkomus asmens duomenis.
- Registro informacijos teikimo tvarką.
- Registro informacijos teikimą asmenims, suinteresuotiems ūkine ir (ar) kitokia veikla, dėl kurios nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Asmenims, suinteresuotiems ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, teikiami šių jų veiklai nustatytų teritorijų, į jas patenkančių kitų Registro objektų ir su jais susijusių asmenų aktualūs ir archyviniai su šiomis teritorijomis ir į jas patenkančiais kitais Registro objektais susiję Registro duomenys, informacija ir dokumentų, kurių pagrindu registruoti į šias teritorijas patenkantys Registro objektai, kopijos.
Šiuo metu galiojantis įstatymas nesuteikia galimybės gyventojui pasirinkti ar turėti riboženklį ar ne.
Opozicijai priklausantys parlamentarai Simonas Gentvilas, Viktoras Pranckietis, Kazys Starkevičius parengė įstatymų pataisas, kurias priėmus neliktų reikalavimo visus žemės sklypus privalomai ženklinti riboženkliais.
Iniciatyvos autorių nuomone, tokia pareiga nėra tikslinga ir reikalinga, nes, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypo riboženkliai dažnu atveju sunaikinami arba sugadinami, kadangi trukdo ūkininkauti.
„Moderniame palydovinio GPS amžiuje fiziniai sklypų žymėjimai irgi prarado prasmę, nes buitiniais prietaisais tapo įmanoma nustatyti itin tiksliai geografinę vietovę.
Be to, didelių plotų sklypų (tokių, kaip pvz. kelio juostos, vandens telkiniai ir kt.) ribų ženklinimas vietovėje yra sunkiai įgyvendinamas dėl didelio įtvirtinamų riboženklių kiekio, didelių kaštų ir laiko sąnaudų“, - sako projekto rengėjai.
Beje, jie pastebi, kad ir patys riboženkliai yra de facto fizinė intervencija į gamtą, neretai tampanti šiukšle.
Projekto autorių teigimu, žemės sklypų ribos jau būna suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente arba valdos projekte, kuriais remiantis ir atliekami kadastriniai matavimai.
„Kadastrinių matavimų metu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kurios yra stabilios ir nekintančios (nepaisant aplinkybės ar ribos paženklintos riboženkliais, ar nepaženklintos)“, - sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Pagal siūlomą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo projektą, „žemės sklypo savininkas gali atsisakyti žemės sklypo ribas vietovėje paženklinti riboženkliais, šį atsisakymą nurodydamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte“.
Siūloma, kad ši įstatymo nuostata įsigaliotų nuo kitų metų. Taip pat nuo 2026 metų sausio 1 d. siūloma panaikinti Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) numatytas baudas už riboženklių sunaikinimą.
Nuo šių metų liepos įsigaliojo ANK pataisos, numatančios baudas už netvarkingus riboženklius.
Jei riboženkliai sugadinti ar sunaikinti, o savininkas jų neatkuria, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 eurų.
tags: #nekilnojamojo #turto #registro #istatymo #10 #straipsnis