Nekilnojamojo turto nuoma yra populiarus pajamų šaltinis, tačiau svarbu žinoti, kad šios pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius GPM aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto nuoma Lietuvoje.
GPM308 priedo pildymo pavyzdys
Pagrindiniai teisės aktai
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis GPM, yra Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - GPMĮ).
Kas privalo mokėti GPM?
Pajamų mokestį turi mokėti:
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
- Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, pajamų mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Mokesčio objektas
Mokesčio objektas yra:
- Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.
- Šios nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos:
- Per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje.
- Taip pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
- Pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą.
GPM tarifai Lietuvoje
Pajamų mokesčio tarifas
Pajamų mokesčio tarifas už nekilnojamojo turto nuomą yra 20 %.
Tačiau yra ir kitų tarifų, priklausomai nuo pajamų rūšies ir dydžio:
- Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU (2024 m., 2023 m., 2022 m., 2021m.), 84 VDU (2020 m.), 120 VDU (2019 m.) - 32 % (nuo 2020 m.) arba 27 % (2019 m.).
- Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų dalis, viršijanti 60 VDU (2024 m., 2023 m., 2022 m, 2021 m.), 84 VDU (2020 m.), 120 VDU (2019 m.) - 15 %.
- Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos - 15 %.
- Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai) - 15 %.
- Individualios veiklos pajamos - 15 % (atėmus mokesčio kreditą).
- Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU (nuo 2019 m.) - 5 %.
- Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, viršijanti 120 VDU (nuo 2019 m.) - 20 %.
- Nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų dalis, neviršijanti 120 VDU (nuo 2019 m.): palūkanų, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt. - 20%.
- Nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU (nuo 2019 m.): palūkanų, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. - 20%.
Už pajamas, nuo kurių pajamų mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, taikomas fiksuoto dydžio mokestis.
Svarbu: VDU - vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Jo dydis kasmet kinta. Štai VDU dydžiai skirtingais metais:
| Metai | 1 VDU | 60 VDU | 84 VDU | 120 VDU |
|---|---|---|---|---|
| 2025 | 2 108,88 Eur | 126 532,80 Eur | - | 253 065,60 Eur |
| 2024 | 1 902,70 Eur | 114 162 Eur | - | 228 324 Eur |
| 2023 | 1 684,90 Eur | 101 094 Eur | - | 202 188 Eur |
| 2022 | 1 504,10 Eur | 90 246 Eur | - | 180 492 Eur |
| 2021 | 1 352,70 Eur | 81 162 Eur | - | 162 324 Eur |
| 2020 | 1 241,40 Eur | - | 104 277,60 Eur | 148 968 Eur |
| 2019 | 1 136,20 Eur | - | - | 136 344 Eur |
Mokesčio lengvatos
Yra keletas mokesčio lengvatų, kurios gali sumažinti apmokestinamąsias pajamas:
- Neapmokestinamosios pajamos (GPMĮ 17 straipsnis).
- Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (GPMĮ 20 straipsnis).
- Iš pajamų atimamos išlaidos (GPMĮ 21 straipsnis).
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) 2025 m.
NPD dydis priklauso nuo gyventojo pajamų dydžio:
- Jei su darbo santykiais susijusios pajamos neviršija 1 MMA (1 038 Eur), taikomas mėnesio NPD - 747 Eur.
- Jei pajamos didesnės nei 1 MMA, bet neviršija 2 387,27 Eur, NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Mėnesio NPD = 747 - 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos - 1 038 Eur).
- Jei pajamos didesnės nei 2 387,29 Eur, NPD apskaičiuojamas pagal formulę: Mėnesio NPD = 400 - 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos - 642 Eur).
Taip pat didesnis NPD taikomas gyventojams su negalia.
Iš pajamų atimamos išlaidos
Iš pajamų galima atimti tam tikras išlaidas, pavyzdžiui:
- Gyvybės draudimo įmokos.
- Pensijų įmokos į pensijų fondus.
- Sumokėtos sumos už profesinį mokymą ar studijas.
- Palūkanos už kreditą gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti (paimtą iki 2009 m. sausio 1 d.).
Yra nustatyti apribojimai, kiek išlaidų galima atimti.
Pajamų deklaravimo schema
Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka
Metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti privalo nuolatinis Lietuvos gyventojas:
- Kuriam atsiranda pareiga perskaičiuoti pajamų mokestį.
- Gavęs apmokestinamųjų pajamų, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms.
- Kuriam pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą atsiranda pareiga deklaruoti turtą.
- Mokestiniu laikotarpiu įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, net jei individualios veiklos pajamų negavo.
- Kuris pageidauja pasinaudoti teise atimti GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas.
- Asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju dėl Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūtų 280 ar daugiau dienų vienas paskui kitus einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš jų išbūtų 90 ar daugiau dienų.
- Galutinai iš Lietuvos išvykstantis nuolatinis Lietuvos gyventojas.
Deklaruojant pajamas už nuomą be verslo liudijimo, reikia užpildyti GPM308 P priedą.
Statistika
Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje auga ir gyventojų deklaruojamos pajamos gautos iš nekilnojamojo turto nuomos. Už 2015 m. beveik 54 tūkst. gyventojų deklaravo apie 168 mln. eurų iš minėtos veiklos gautų pajamų, už 2014 m. - 52 tūkst. deklaravo 149 mln. eurų gautų pajamų, 2013 m. - 46,5 tūkst. - apie 123 mln. eurų, 2012 m. - 42 tūkst. - 109 mln.
Vilniaus AVMI atkreipia dėmesį, jog iki gegužės 2 d. pajamų deklaracijas turi pateikti gyventojai, nuomoję jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą ir deklaruoti iš šios veiklos gautas pajamas.
VMI statistiniais duomenimis, verslo liudijimą vykdyti veiklą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ 2016 m. buvo įsigiję 7125 gyventojai, 2015 - 5768; 2014 - 5042; 2013 - 4277.