Felikso Vizbaro gyvenamasis namas – "Vizbaro pilaitė": Kauno architektūros perlas

Kaunas, laikinoji sostinė tarpukariu, pasižymėjo savita architektūra, kurioje svarbų vaidmenį atliko inžinieriaus Felikso Vizbaro kūryba. Vienas iš ryškiausių jo darbų - gyvenamas namas Žaliakalnyje, kauniečių pramintas „Vizbaro pilaite“ arba „Baltąja vila“. Šiandien prisimename iškilų kaunietį, stipriai pagražinusį architektūrinį Kauno veidą.

Šiame straipsnyje panagrinėsime šio pastato istoriją, nuo jo statybos iki nugriovimo, ir aptarsime jo reikšmę Kauno miestui.

Prieš 145 metus, 1880 m. kovo 27 d., Panevėžio r. gimė vienas žymiausių XX amžiaus pradžios Lietuvos architektų Feliksas Vizbaras. Mokslus Rygos politechnikos institute 1908 m. baigęs ir vėliau gyvenęs bei dirbęs Ukrainoje, 1918 m. F. Vizbaras grįžo į laisvą Lietuvą.

Statybos ir architektūra

Vietinių gražiai vadinama „Vizbaro pilaitė“ buvo pradėta statyti dar 1923 metais ir tapo vienas garsiausių ir ekstravagantiškiausių gyvenamosios paskirties namų tuometiniame Kaune. Žaliakalnio šlaite iškilęs pastatas turėjo romantikos stiliaus bokštelį.

Kauno miesto Statybos skyriaus vedėjo inžinieriaus F.Vizbaro bei jo žmonos Olimpiados Graudinaitės-Vizbarienės namuose lankydavosi ne vien jų šeimos artimas draugas kunigas Juozas Tumas - Vaižgantas, tapytojas Kajetonas Sklėrius, bet ir daug kitų iškilių laisvos Lietuvos kultūros, politikos ir visuomenės elito atstovų.

Išskirtinėje vietoje, Žaliakalnio šlaite iškilęs pastatas prisidėjo formuojant savotišką tarpukario Kauno architektūrinę tradiciją - virš šlaito horizonto iškelti išskirtinius orientyrus („Saulės“ gimnazija, VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai, Prisikėlimo bažnyčia ir kt.) ir tokiu būdu miestą apjuosti savotiška architektūrine karūna. Šis sprendimas primena įžymiojo vokiečių architekto Bruno Tauto suformuluotą stadtkrone koncepciją.

Tai buvo inžinieriaus Felikso Vizbaro gyvenamas namas. Aukšta vieta ir balta pastato spalva, kontrastuodama su sodria žaluma, dar labiau išryškino pilaitę, tad jos nepastebėti buvo tiesiog neįmanoma. Ir nors žavėjosi ja ne visi - labai greit Vizbaro pilaitė tapo neatsiejama Kauno peizažo dalimi, vienu miesto simbolių ir, nepervertinant - tarpukario architektūros perlu.

Spėjama - fotografuota 4-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda 1925 m. Dešiniajame kampe matyti bebaigiamas statyti Felikso Vizbaro namas.

Vadinamoji „Vizbaro pilaitė“ buvo vienas garsiausių ir ekstravagantiškiausių gyvenamosios paskirties namų laikinojoje sostinėje. Tuomečio Kauno miesto Statybos skyriaus vedėjo inžinieriaus gyvenamasis namas buvo vienas iš pirmųjų mūrinių statinių pradėjęs 1923 m. sklypais sudalinto Mažojo Ąžuolyno užstatymą.

Inž. Vizbaras Tumo-Vaižganto varo studentų bendrabučiui užleidžia savo namus dešimčiai metų.

Kauno tarpukario architektūra.

Feliksas Vizbaras, XX a. 3 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka

F. Vizbaro gyvenamasis namas garsioji „Baltoji pilaitė“, 1932 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka

F. Vizbaro „Baltoji pilaitė“ įamžinta Rimanto Okulič-Kazarino skulptūroje ant Kauko laiptų.

Architekto Felikso Vizbaro namas Kaune )

Kauno tarpukario architektūra

Pokario metai ir rekonstrukcija

1940 m. sukrėtimai - žmonos Olimpiados mirtis, okupacija, atimti namai - sudaužė F. Vizbaro gyvenimą ir 1941 m. pavasarį jis pasitraukė į Vokietiją. Likusius dvidešimt penkerius gyvenimo metus, tikėtina, praleido kamuojamas sunkumų ir išgyvenimų. Mirė 1966 m.

Po Vaižganto mirties 1933 m. F. Vizbaras šeimos draugo atminimo įamžinimui perstatė pilaitės kieme stovėjusį vieno aukšto mūrinį pastatą į dviejų aukštų bendrabutį.

Sovietmečiu pastate buvo įrengta apie 20 komunalinių butų, kol galiausiai 1981 metais, pagal architekto A.Sprindžio projektą pilaitė buvo rekonstruota į „Kauko“ restoraną.

Naujas pilaitės bokštas ir frontonai, pakeitus stilių iš neobaroko į "tarybinę neogotiką", išlaikė buvusią vilos kompoziciją, o rotonda su kolonomis ir terasos baliustrada išliko nepakitusios.

Štai kaip "Kauko" restorano gimimą prisiminė pats architektas: "Su "Kauko" restoranu buvo daug darbo, pastato būklė buvo labai prasta. Čia labai gera vieta, atsiveria vaizdai į miesto centrą. Buvo norima, kad kuo daugiau žmonių čia lankytųsi ir matytų miestą. Prieš tai pastate buvo butai. Miestas priėmė sprendimą iškelti visus gyventojus ir įrengti čia restoraną. Kai reikėjo pamatuoti pastatą iš vidaus, dar stovėjo baldai. Su matuokle vaikštinėjau tarp lovų. (...) Po to, kai ką šiek tiek pakeičiant, priduriant vestibiulį, įrengiant rūsį katilinei, prasidėjo statyba. Ir vykstant statybai vyko visokie projekto pakeitimai. Vykdant darbus nugriuvo frontonas, paskui - bokštelis. Teko sukurti naujus. Jie šiek tiek kitokios architektūros. F.Vizbaras buvo sukūręs barokinius motyvus, o mano - gotikiniai. Lauke buvo padaryta terasa pasisėdėti, įrengtas spalvotas fontanas, baseinėlis. Į interjerą mažai kišausi, jį kūrė kiti. Tas restoranas turėjo pasisekimą, čia būdavo vežami svečiai. Buvęs bendrabutis buvo prijungtas prie vilos, todėl visas pastatas buvo iš dviejų korpusų, tarp kurių padarytas įgilintas įėjimas.

Atkūrus nepriklausomybę dar kurį laiką veikusį restoraną privatizavo. Tuomet pastatas buvo apleistas ir pradėjo nykti.

Štai kaip jį aprašo architektūros tyrinėtoja Vaida Almonaitė-Navickienė: "Pirmame "Kauko" aukšte veikė 50 vietų kavinė-baras, antrame aukšte buvo trys salės, skirtos 100 žmonių, bei uždara pobūvių erdvė. Grindys (ypač impozantiškai tai atrodė vestibiulyje) išklotos marmuro mozaikomis. Salių sienos dengtos profiliuotomis raudonmedžio plokštėmis. Solidumo teikė stambūs sietynai, intymumo erdvėms - sieniniai šviestuvai. Aštuonkampiai staliukai buvo dekoruoti augaliniais ornamentais. Langus puošė Jono Bulavo retro stiliumi sukurti vitražai. Interjero akcentas buvo raudonu gobelenu aptrauktas heraldinis skydas, vainikuotas paauksuotų gėlių pynėmis. Skydas atliko funkciją: dengė garso aparatūros pultą.

"Kauko" restoranas

Nugriovimas ir dabartiniai planai

Dar 2002 metais pasirodė pranešimas, jog planuojama šį pastatą nugriauti, o jo vietoje statyti daugiabučius namus. Pastatas labai ilgai stovėjo apleistas ir nebuvo įtrauktas į KPD sąrašus. Prieš 6 metus buvo gauti griovimo leidimai ir prieš porą mėnesių teritorijoje pasirodė geltonasis buldozeris.

Akylas kaunietis prieš keletą dienų užfiksavo, kaip griaunamas legendinis "Kauko" restoranas, stūksojęs ypatingoje F.Vizbaro pilaitės vietoje. "Sekmadienį ėjau apžiūrėti vienos parodos ir išgirdau keistus garsus. Pakėlęs galvą atkreipiau dėmesį, kad lyg kažko trūksta - juk pastato bokštas būdavo matomas. Užlipęs laiptais pamačiau, kad vyrai darbuojasi. Pro tvoros plyšį užfiksavau, kaip griūva paskutinis bokštas.

Menininkas pastebėjo, kad šio išskirtinio statinio grožis ir didybė jau buvo likę tik žmonių atmintyje, o saugoti, jo manymu, jau nelabai buvo ką. "Tai jau buvo pūlinys. Net valkatos ten nebegyveno", - liūdnai šyptelėjo G.Velykis.

Ant Žaliakalnio šlaito Kauko alėjoje, esantis sklypas - daugeliui kauniečių ypatinga vieta. Tarpukariu čia stovėjo inžinieriaus Felikso Vizbaro vila, sovietmečiu - populiarus restoranas „Kaukas“.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatas pamažu nyko ir jo likučiai buvo nugriauti 2016 metais. Nuo to laiko sklypas stovi tuščias.

Dabartinis jo savininkas verslininkas Robertas Jocius planuoja, kad čia iškils trys daugiabučiai. Tai - jau antrasis šio verslininko architektams užsakytas projektas. Jo pristatymas vyks birželio 9 dieną. Kauniečiai atidžiai nagrinėja projektinius pasiūlymus, nes norėtų, kad dėl savo istorijos ir gamtinės padėties ši vieta būtų prieinama ne tik būsimų namų gyventojams.

Kauko alėjoje gyvenanti Reda pasakojo, kad jai pačiai yra tekę lankytis legendiniame restorane „Kaukas“. Kai jis buvo nugriautas, pastato buvo labai gaila. Kaunietė sakė, kad vis tikėjosi, jog vietoj jo atsiras koks nors visuomeninės paskirties statinys ir jis bei jo aplinka bus prieinama visuomenei, nes vieta - ypatinga. Nuo šioje vietoje esančio šlaito atsiveria Naujamiesčio vaizdai.

„Gaila, kad to nebus. Vis dėlto geriau jau nauji privatūs namai nei dabartinė situacija. Sklypas prižiūrimas, bet greta jo kalno šlaite mėgsta rinktis narkomanai. Kai prasidės statybos, tas lizdas pagaliau išnyks“, - vylėsi moteris.

Architektas I.Kalinauskas atskleidė, kad pastatų formos bus horizontalios. Tokiu būdu norima sukurti modernių vilų įvaizdį. Pastatai turėtų būti betoniniai, fasadai puošti 3D įspaudais. Tokie pat ažūriniai ornamentai dengs ir langų vitrinas. Taip sumanyta dėl to, kad smulkios detalės būdingos medinei Žaliakalnio architektūrai.

„F.Vizbaro vila taip pat buvo labai dekoratyvi, ją puošė arkos, kolonos, šie motyvai ir įkvėpė sukurti panašius ornamentus“, - sakė I.Kalinauskas.

R.Jocius sakė, kad kai šioje vietoje stovėjo baltoji F.Vizbaro vila, teritorija buvo uždara, aptverta tvora. Tik vėliau, sovietmečiu, kai čia veikė restoranas, erdvė buvo kur kas atviresnė praeiviams.

„Dabar bus grąžinta tikroji sklypo paskirtis. Į sklypą pašaliniai žmonės negalės užeiti, bet aklina tvora jo užtverti neplanuojame. Norėčiau, kad prie namų būtų skulptūrų, kurias galėtų matyti praeiviai, parkas“, - ateities vizija dalijosi verslininkas.

Jei projektui bus pritarta, R.Jocius statybas norėtų pradėti dar šį rudenį ir baigti 2023 metais.

„2023 metais sukaks 100 metų, kai buvo pradėta statyti F.Vizbaro vila. Būtų simboliška, jei ši vieta būtų prikelta sukakties proga“, - kalbėjo R.Jocius.

Felikso Vizbaro projektai Kaune

Štai tik keletas puikių F. Vizbaro projektų:

• 1923 m. - nuosavas gyvenamasis namas, buvusi „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko al.
• 1925 m. - Zitiečių rūmai (Gimnazijos g.
• 1926 m. - Valstybės banko tarnautojų namas (V. Putvinskio g.
• 1929 m. - Ateitininkų sąjungos centro valdyba (K. Donelaičio g.
• 1931 m. - Kauno centrinis paštas (Laisvės al.
• 1934 - „Pažangos“ bendrovės rūmai (Laisvės al.
• 1932 m. - Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis gyvenamas namas (Kęstučio g.
• 1935 m. - Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvaro pastatai (Dvaro g.
• 1936 m. - Kauno automatinė telefonų stotis (E. Ožeškienės g.

Šie ir kiti F.

F. Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas, XX a. 4 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka

F. Vizbaro projektuoti „Pažangos“ rūmai, XX a. 4 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka

Pažangos rūmai.

Žaliakalnyje stovėjusios inžinieriaus F.Vizbaro pilaitės, sovietmečiu paverstos „Kauko“ restoranu, vietoje dabar plyti tuščias sklypas. Pastato likučiai nuo žemės paviršiaus buvo nušluoti 2016 metų pradžioje. Nuo to laiko sklypą juosia tvora, bet už jos niekas nevyksta.

Gyventojai pyksta, kad dykvietėje gerai jaučiasi tik benamiai, gąsdinantys aplinkinius.

Tačiau yra vilčių, kad situacija pagaliau pasikeis. Sklypą įsigijo nekilnojamojo turto plėtotojas Robertas Jocius. Jis ketina čia pastatyti du namus. Viename įsikurs pats su šeima, kitame - jo bičiulių šeima.

Dėl buvusios pilaitės ir „Kauko“ likimo ne kartą viešai piktinęsis architektas Rimvydas Jurgis Palys naujam projektui priekaištų beveik neturėjo.

Tačiau žinomam kauniečiui gaila, kad nyksta visuomenei prieinamos širdžiai brangios vietos, o vietoj jų dygsta privatūs namai.

Ilgus metus vis nyko

Vienoje gražiausių miesto vietų ant Žaliakalnio kalno šlaito nuo tarpukario stovėjo išskirtinis pastatas. Čia sau vilą buvo pasistatęs architektas F.Vizbaras.

Sovietmečiu vila buvo rekonstruota ir paversta prestižiniu „Kauko“ restoranu.

Praėjus keleriems metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jau apgriuvusį pastatą įsigijo kauniečių verslininkų įmonė „Liūtukas“.

Verslininkai iš pradžių planavo vietoj jo pastatyti prabangų daugiabutį.

Vėliau projektas buvo pakeistas. Sumanyta statyti tris vieno ir dviejų aukštų gyvenamuosius namus. Tačiau šie projektai nepatiko nei miesto architektams, nei paveldo specialistams.

Einant metams pastatas tapo visišku vaiduokliu.

2016 metais verslininkai nugriovė vaiduoklio likučius ir sklypą pardavė.

Kol kas karaliauja benamiai

Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas pasakojo, kad nors šis sklypas Kauko alėjoje 2 priskirtas Centro seniūnijai, problemų dėl jo turi Žaliakalnio gyventojai.

„Kol stovėjo pastato likučiai, į juos lįsdavo girtuokliai ir benamiai. Ten nakvodavo. Dienomis ateidavo ilsėtis prie greta esančio Kauno laiptų baseino. Šiukšlindavo, gąsdindavo žmones“, - pasakojo B.Girdauskas.

Kai pastatas buvo nugriautas, atsirado daugiau tvarkos. Tačiau, pasak Žaliakalnio atstovo, benamiai kartais vis tiek išverčia tvorą, bando įsikurti apleistame sklype.

„Sklypo savininkai teritoriją turėtų geriau prižiūrėti. Jau daug metų girdime planus, kad sklype kažkas bus statoma. Visi gyventojai svajoja apie tvarką. Gaila, kad niekaip nesulaukiame gerų šios teritorijos savininkų“, - sakė B.Girdauskas.

Ketina gyventi pats

Prieš 2 metus ištuštintą valdą Žaliakalnyje įsigijęs kaunietis verslininkas, nekilnojamojo turto plėtotojas R.Jocius planuoja sklype pastatyti du dviejų aukštų gyvenamuosius namus.

„Viename name planuojame gyventi mes su šeima. Kitame - bičiulių šeima“, - sakė verslininkas.

R.Jocius pasakojo, kad nemažai laiko užtruko parengti teritorijos detalųjį planą, sujungti buvusius 4 atskirus sklypus, viską suderinti su paveldosaugininkais, nes sklypas yra paveldo saugomoje Kauno teritorijoje.

„Taip pat reikėjo laiko išgryninti architektūrinę idėją, kas sklypuose bus statoma ir kaip statiniai atrodys. Tai ypatinga vieta, todėl planų statyti kokį nors daugiabutį nebuvo. Aplink yra daug vilas primenančių namų. Norėjosi, kad ir nauji pastatai neišsiskirtų iš konteksto, nesugadintų istorinės vietos, architektūrine prasme būtų vertingi“, - sakė R.Jocius.

Pastatys porą namų

Verslininkas į pagalbą pasitelkė architektą Donatą Rakauską. Jis pasakojo, kad F.Vizbaro vila, vėliau restoranas „Kaukas“, stovėjo išskirtinėje miesto vietoje ir buvo matoma iš miesto centro.

„Todėl ir projektuojant naujus du privačius namus kilo idėja sukurti projektą „Stebėtojas“. Du namai dvyniai tarsi dvi akys stebės miestą, o miestas galės žvelgti į šias dvi savitas akis“, - sakė D.Rakauskas.

Akių obuolius primins aptakios pastatų formos.

Vienas namas bus 380 kvadratinių metrų ploto. Kitas, kuris iškils arčiau Kauko laiptų, bus didesnis - 700 kvadratinių metrų ploto. Iš jų 250 kvadratinių metrų užims cokolinė dalis. Joje bus baseinas, pirčių zona, techninės patalpos. Cokolio fasadas iš vienos pusės, atgręžtos į greta esančius Kauko laiptus, bus apipavidalintas natūraliu žaliu akmeniu ir į akis beveik nekris.

Patys dviejų aukštų namai bus tarsi dvyniai. Pirmuosiuose aukštuose planuojama įrengti garažus, virtuves, svetaines. Antruosiuose bus po 3 ar 4 miegamuosius kambarius.

„F.Vizbaro vila anuomet išsiskyrė savitu bokštu. Dabar abu namai taip pat turės modernius apvalius bokštelius. Juose bus įrengtos laiptinės. Viršuje - apžvalgos aikštelės. Jose bus ir stiebai vėliavoms“, - pasakojo architektas.

Namų fasadai bus balti, tam planuojama panaudoti baltą betoną ir vertikaliai pritvirtintas baltas klinkerio plytas.

Statybas jau nori pradėti

Su projektu „Stebėtojas“ visuomenė jau galėjo susipažinti praėjusių metų spalio mėnesį įmonės „Miesto planas“ patalpose.

R.Jocius teigė, kad ir kauniečiai, kurie domėjosi projektu, ir architektai bei paveldo specialistai rimtesnių pastabų ar priekaištų neturėjo.

Architektas D.Rakauskas sakė, kad tikėjosi didesnio gyventojų susidomėjimo.

„Tačiau į pristatymą atėjo tik vienas Kauko alėjos gyventojas. Jis domėjosi, ar ir toliau galės patekti į greta būsimų namų esantį savo garažą“, - sakė D.Rakauskas.

Šiuo metu vyksta paskutiniai techninio projekto derinimo darbai, projektas bus pateiktas patvirtinti ekspertams ir bus prašoma statybų leidimo. Verslininkas tikisi, kad statybos sklype prasidės dar šiais metais. Jos turėtų trukti apie 1,5 metų.

Dingsta visuomeninės vietos

Dėl sunykusios F.Vizbaro vilos ir vėliau nugriauto „Kauko“ restorano bei vietoj jų ketinamų statyti daugiabučių namų kritinę nuomonę ne kartą yra išdėstęs architektas R.J.Palys.

Pamatęs naujausią projektą jis turėjo nedidelių pastabų. Architekto nuomone, projektas „Stebėtojas“ kur kas geresnis nei ankstesni siūlymai.

„Projektas man atrodo per saldus, primena XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio amerikietišką stilių. Pasigendu modernumo. Bet iš esmės sumanymas neblogas“, - sakė R.J.Palys.

Vis dėlto architektui labiausiai gaila, kad anuomet nebuvo atstatyta F.Vizbaro vila, vėliau sunaikintas ir „Kaukas“.

„Didžiausias praradimas, kad netekome ne tik savo architektūros ir miesto istorijos dalies. Atsiradus naujiems privatiems namams neteksime ir viešosios erdvės, kuri visiems buvo brangi.

Gaila, kad kuriame naujas vertybes griaudami senas. Tai pasakytina ne tik apie F.Vizbaro pilaitę. Vis dar turime vertingų objektų. Būtų gerai bent jų nesunaikinti ir palikti prieinamus visuomenei“, - kalbėjo architektas.

Įkūnijo romantinį architekto požiūrį

1923 metais tuometis Kauno miesto Statybos skyriaus vedėjas inžinierius F.Vizbaras Kauko alėjoje pasistatė gyvenamąjį namą, jis buvo pramintas Vizbaro pilaite.

Tai buvo vienas garsiausių ir ekstravagantiškiausių gyvenamosios paskirties namų laikinojoje sostinėje. Išskirtinėje vietoje, Žaliakalnio šlaite, iškilęs pastatas prisidėjo formuojant savotišką tarpukario Kauno architektūros tradiciją - virš šlaito horizonto iškelti išskirtinius orientyrus. Tokiais orientyrais tapo ir „Saulės“ gimnazija, Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmai, Prisikėlimo bažnyčia.

Felikso Vizbaro projektai

tags: #f #vizbaro #gyvenamas #namas