Mirus asmeniui, neretai pasitaiko situacija, kai nė vienas iš įpėdinių nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, nes mano, kad turtas savaime pereina mirusiojo žmonai/vyrui ar vaikams, ar kitiems teisėtiems įpėdiniams, arba nežino, kad į notarą reikia kreiptis per 3 mėnesius nuo asmens mirties ir išreikšti valią palikimui priimti - parašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarų biure.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei susidūrėte su situacija, kai po palikėjo mirties neišduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 buto dalį.
Palikimo priėmimo terminai ir būdai
Pagal Civilinį kodeksą (CK) įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmens mirčiai prilyginamas ir asmens paskelbimas mirusiu įstatymų nustatyta tvarka. Tai yra data, kai fizinis asmuo miršta arba data, kurią įsiteisėja teismo sprendimas pripažinti asmenį mirusiu (arba data, kuri nurodyta teismo sprendime kaip mirties data).
LR CK 5.50 str. nustato būdus, kuriais galima priimti palikimą. Jie yra du:
- kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti;
- padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Jei po asmens mirties niekas taip ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paliktu turtu kaip savu rūpinasi, t. y. moka mokesčius, prižiūri, remontuoja ir kt., kažkuris iš teisėtų įpėdinių, tai jis tokiu atveju ir turi teisę kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti.
Taigi, vis dėl to lengviausias ir tiesiausias kelias į palikimą yra per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą iš kart kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.
Nurodytas terminas gali būti pratęstas, tik jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įpėdinis, pageidaujantis, kad terminas palikimui priimti būtų pratęstas, turi kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodydamas termino praleidimo priežastis.
Svarbu pažymėti, kad įpėdinis, praleidęs terminą palikimui priimti, gali jį priimti ir nesikreipdamas į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti įpėdiniai, priėmę palikimą (tuo atveju, jei jau kuris nors iš įpėdinių yra priėmęs palikimą ir užvedęs paveldėjimo bylą notaro biure).
Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta. Šios vietos nustatymas svarbus todėl, kad pagal ją yra atliekami su paveldėjimu susiję notariniai veiksmai.
Į kurį notaro biurą kreiptis galite sužinoti čia: www.notarurumai.lt/index.php/lt/notarai.
Tačiau, jeigu paskirto notaro biuro vieta Jums yra nepatogi tvarkytis paveldėjimo turto dokumentus (tolimas atstumas ir pan.) galite kreiptis į Notaro rūmus su prašymu, kad mirusiojo paveldėjimo byla būtų vedama kitame notaro biure, kuriame Jums būtų patogiau tvarkytis paveldimo turto reikalus. Tokį prašymą patenkinus, byla bus vedama Jūsų pasirinktame notaro biure.
Už pareiškimą apie palikimo priėmimą imamas nuo 10 iki 50 Lt notaro atlyginimo dydis. Tačiau jei dar prašysite, kad Jums išduotų liudijimą, jog Jūs esate įpėdinis, su kuriuo galėsite rinktis visus reikalingus dokumentus Jums tai papildomai kainuos nuo 20 iki 30 Lt.
Taip pat notaras turi teisę paimti 30 Lt mokestį už duomenų perdavimą Centrinei hipotekos įstaigai Testamentų registrui. Ir galiausiai Jums kelis litus kainuos kompensacijos už patikrą registruose ir spausdinimas.
Taigi viso, kad priimtumėte palikimą ir užsivestumėte paveldėjimo bylą notaro biure, Jums gali kainuos apie 120 Lt.
Nuosavybės teisės liudijimo gavimas
Jei įpėdinis yra pateikęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tokiu atveju yra laikoma, kad įpėdinis yra priėmęs palikimą, tačiau šis faktas nėra išviešintas VĮ Registrų centre.
Gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra įpėdinio pareiga, tai yra jo teisė. Dėl šios priežasties įstatyme nenustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.
Jeigu įpėdinis priėmęs palikimą, tai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, jis gali kreiptis į notarą bet kada, nepriklausomai nuo to kiek laiko praėjo nuo palikimo priėmimo.
Paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas įregistruoti daiktines teises į paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, automobilius, pasiimti pinigines lėšas iš banko.
Norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi pateikti notarui mirusiojo turto dokumentus (išrašus ar pažymėjimus iš VĮ registrų centras, registracijos liudijimus, sutartis, pažymas iš banko ir kt. pagal tai koks turtas buvo mirusiojo nuosavybė).
Jei neturėsite kokių nors reikalingų dokumentų, juos galima užsisakyti tiesiogiai pas notarą arba gauti VĮ registrų centre (tačiau tai papildomai kainuoja).
Svarbu pažymėti, kad norint padaryti užsakymą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui nebereikia vykti į VĮ Registrų centrą. Visus turto dokumentus turite pateikti į notaro biurą, kuriame bus padaromas užsakymas ir sutartu laiku išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Paaiškėjus, kad palikėjui priklausė daugiau turto, nei nurodyta išduotame paveldėjimo teisės liudijime, įpėdiniams išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, nepriklausomai nuo to kiek laiko praėjo nuo pirmojo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos. Tokiu atveju reikia į kreiptis į notaro biurą ir pranešti apie papildomo turto atsiradimą bei pristatyti to turto nuosavybės dokumentus, kad notaras galėtų išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.
Ką daryti, jei nėra įpėdinių?
Jeigu paaiškėtų, kad nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba mirusysis iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo.
Jei nėra įformintas įstatymo pagrindu įvykęs palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas, reikia kreiptis į valstybei atstovaujančią instituciją VĮ Turto bankas su prašymu įgyvendinti šią turto paveldėjimo procedūrą.
Bendro turto klausimai
Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kad įpėdinis yra pateikęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tokiu atveju yra laikoma, kad įpėdinis yra priėmęs palikimą, tačiau šis faktas nėra išviešintas VĮ Registrų centre.
Siekiant sužinoti faktinę situaciją, ar nėra asmenų, priėmusių palikimą, reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba Testamentų registrą, kuriame registruojami tokio pobūdžio faktai.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad labai tikėtina, kad nei palikimo atsiradimo vietos notaras, nei Testamentų registras gali neteikti jokių duomenų ir informacijos apie faktinę palikimo priėmimo situaciją dėl galiojančio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatų, susijusių su asmens duomenų apsauga. Esant tokiai situacijai rekomenduotina kreiptis į advokatą ar advokato padėjėją, kuris teisinės pagalbos sutarties pagrindu, tikėtina, prašomus duomenis ir informaciją gaus.
Sėkmės receptas: kaip žingsnis po žingsnio parengti paraišką Skaitmeninės Europos programai
Notaro atliekami veiksmai
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.
Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.
Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimas
2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse.
Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).
Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.
Nuo 2021 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo Prašymą Notarų rūmams galės teikti dviem būdais:
- Elektroniniu būdu, prisijungęs prie informacinės sistemos eNotaras (www.enotaras.lt) ir patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale;
- Raštu, užpildytą Prašymą pateikiant bet kuriam notarui.
Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą. Asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nesant parašo pavyzdžio, notaras parašo dokumentuose tikrumo neliudija.
Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.
Faktas, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinamas fiziniam asmeniui atvykus į notaro biurą arba šio fizinio asmens buvimo vietoje.
Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškimai, kuriuos prašoma perduoti, pateikiami notarui ne mažiau kaip dviem egzemplioriais, iš kurių vienas išsiunčiamas paštu, gaunant atgal pranešimą, kad jis perduotas, arba įteikiamas pačiam adresatui asmeniškai, jam pasirašant, o kitas egzempliorius lieka notaro biure. Padavusiam pareiškimą asmeniui prašant, notaras išduoda jam liudijimą, kad jo pareiškimas perduotas adresatui.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Įstatymų numatytais atvejais notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pinigai į depozitinę sąskaitą priimami gavus skolininko prašymą. Įmokėjus pinigus į nurodytą banko sąskaitą, notarui pateikiamas atitinkamas banko dokumentas, įrodantis pinigų įmokėjimo faktą. Notaras per protingą terminą praneša kreditoriui apie pinigų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Notaras, priimdamas jūrinius protestus, surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį, įvykusį laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius. Notaras, vadovaudamasis Vekselių ir čekių protestavimo taisyklėmis įformina tokius įsakomųjų ir paprastųjų vekselių protestus: 1) protestą dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį; 2) protestą dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje; 3) protestą dėl atsisakymo apmokėti vekselį; 4) protestą dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizos datą.
Notaras įformina protestą dėl atsisakymo apmokėti čekį, jeigu pagal jo reikalavimą čekio davėjas atsisako apmokėti čekį.
Asmuo, norintis įforminti protestą, privalo pateikti notarui du prašymo egzempliorius bei vekselio arba čekio originalą. Jeigu vekselis ar čekis surašytas ne lietuvių kalba, turi būti pateikiamas vertimas į lietuvių kalbą.
Notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Jeigu vekselis ar čekis išrašytas užsienio kalba, kartu pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą.
Tuo atveju, jei išieškojimą pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą reikia vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, asmuo gali kreiptis į vykdomąjį įrašą atlikusį notarą (ar jį pavaduojantį notarą arba notaro atstovą) dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo.
Vykdomąjį įrašą notaras atlieka gavęs kreditoriaus rašytinį prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Kartu su prašymu notarui turi būti pateikiamas sandoris, iš kurio atsirado piniginė prievolė.
Vykdomąjį įrašą notaras atlieka pasibaigus dvidešimties dienų terminui, per kurį skolininkui siūloma įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.
Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.
Notarui pateikiami dokumentai po reorganizavimo registruojant naujus juridinius asmenis, išskyrus politines partijas, tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, religines bendruomenes ar bendrijas, profesines sąjungas ir jų susivienijimus, biudžetines įstaigas, valstybės įmones, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes ir viešuosius juridinius asmenis, veikiančius pagal Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisės aktą arba Lietuvos Respublikos Seimo priimtu teisės aktu patvirtintus įstatus.
Notaras, gavęs juridinio asmens, filialo ar atstovybės dokumentus, įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas Registro tvarkytojui, tvirtinamąjį įrašą, patvirtina surašytų duomenų tikrumą, juridinio asmens steigimo dokumentų, filialo ar atstovybės nuostatų atitiktį įstatymų reikalavimams ir nurodo, kad juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, pakeistus duomenis ir steigimo dokumentus, filialo ar atstovybės nuostatus įregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytos aplinkybės.
Notarui pateikiami dokumentai turi būti surašyti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Dokumentai turi būti tvarkingi, atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo. Šis reikalavimas netaikomas, kai dokumentai gauti per Registrų sąveikos sistemą.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Juridinio asmens steigimo dokumentai yra steigėjo sprendimas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigiamojo susirinkimo protokolas), steigimo aktas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigimo sutartis), steigiamo juridinio asmens įstatai (arba atitinkamas teisines formas reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais - nuostatai).
Pagal Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (apostille) tvarkos aprašo 8 punktą dokumentai gali būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu jie patvirtinti valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovo ar kito pasirašyti dokumentą įgaliojimus turinčio asmens arba valstybės įgalioto asmens (toliau - dokumentą išdavęs subjektas) parašu ir dokumentą išdavusio subjekto antspaudu, kai dokumentų rengimą reguliuojantys teisės aktai nustato, kad parašo rekvizite turi būti antspaudas, ir juose nurodytos dokumentą pasirašiusio asmens pareigos.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 26 straipsnyje išdėstytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Numatyta, jog notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.
Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą. Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.
Nors įstatymai numato, kad įpėdiniai, norintys priimti mirusio asmens palikimą, tai turi padaryti per 3 mėn., tačiau pasitaiko atvejų, kai jie šios tvarkos nesilaiko arba įpėdinių iš viso nesama. Taigi ką tokiu atveju daryti tiems, kurie norėtų įsigyti tokį mirusiam asmeniui priklausiusį turtą, ypač, jei esama bendros nuosavybės?
Tokiu atveju, gavus teismo sprendimą apie priimtą palikimą faktinio turto valdymo pagrindu, įpėdinis galėtų savo turimą turto dalį parduoti kitos namo dalies savininkui.
Su šiuo liudijimu ji turi eiti į RC perregistruoti savo bendrąją jungtinę nuosavybės teisę į asmeninę nuosavybę.
Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27 punkte nurodyta, kad, jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo arba išduodamas Paveldėjimo teisės liudijimas ir (arba) nuosavybės teisės liudijimas, prašymas įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, teritoriniam registratoriui perduodami tik iš notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis.
Dar patikslinu-jūsų mama turi dabar nueiti pas notarę ir paduoti pareiškimą,vadovaujantis Notariato įstatymo 26 str.4 punktu,prašant išduoti nuosavybės pažymėjimą dėl pusės bendro turto,įgyto santuokos metu.,tiksliau-mirusiojo sutuoktinio 1/2 dalį nustatantį nuosavybės teisės liudijimą.
tags: #nera #isduotas #nuosavybes #teises #liudijimas #i