Šiame straipsnyje aptariami nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punkto komentarai, atsižvelgiant į tarptautinės privatinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aspektus. Taip pat nagrinėjami dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo ypatumai, konsulinės funkcijos ir notariato veikla.
Problema ir temos aktualumas
- Vieningos dokumentų pripažinimo sistemos nebuvimas tarp Europos Sąjungos valstybių narių.
- Globalizacijos įtaka tarptautinės teisės reikalavimams Lietuvoje vis auga, todėl aktualu spręsti tarpusavio teisines problemas.
- Ryšys su užsienio valstybėmis tampa vis aktualesnis, todėl kyla klausimai, kuriuos reikia atitinkamai spręsti.
Darbo objektas, tikslas ir uždaviniai
Darbo objektas yra susijęs su fiziniais asmenimis ir dokumentų tvarkos ypatumais. Darbo tikslas yra išanalizuoti dokumentų legalizavimo procedūras ir jų pripažinimo atvejus.
Darbo metodai
Darbe naudojami šie metodai:
- Dokumentų analizės metodas, skirtas rinkti pirminius duomenis iš oficialių Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų.
- Mokslinės literatūros analizė, siekiant išnagrinėti kolizines normas.
Notariniai veiksmai ir tarptautinė privatinė teisė
Siekiant užtikrinti vartotojų judėjimo laisvę ir apsaugos tikslų įgyvendinimą, svarbios tarptautinės privatinės teisės normos. Tarptautinė privatinė teisė nustato taisykles, kurios padeda derinti skirtingas teisines sistemas.
Hagos Konvencija
Tarptautinės privatinės teisės klausimus dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo reglamentuoja 1961 m. spalio 5 d. Hagos Konvencija, dar vadinama "Apostilės konvencija". Pagal Creifelds Rechtswörterbuch, terminas "Apostille" yra supaprastinta dokumento, kurį siekiama panaudoti užsienyje, legalizavimo forma, kur parašo tikrumą tvirtina vietos valdžios organai konsulatui nedalyvaujant.
Hagos Konvencija taikoma vien tik oficialiems dokumentams. Pagrindiniai oficialių dokumentų pavyzdžiai, kuriems išduodamos pažymos (Apostille), paprastai yra:
- Civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos, mirties ir kt.) liudijimai.
- Įmonių dokumentai (įmonės steigimo aktas arba steigimo sutartis, įmonės registravimo pažymėjimas, įmonės įstatai).
- Mokymosi, studijų dokumentai.
- Įmonių, įstaigų, organizacijų išduotos pažymos, liudijimai ir sertifikatai.
Pažyma (Apostille) nėra siejama su pagrindinio dokumento turiniu. Praktinį Hagos Konvencijos veikimą 2003 m. palengvino elektroninis pažymų (Apostille) registras, sumažinant išlaidas ir padidinant pažymų (Apostille) registro sukūrimo efektyvumą.
Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu buvo patvirtintas dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašas. Nuo 1997 m. liepos 19 d., kai Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigaliojo Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (sudaryta 1961 m. spalio 5 d. Hagoje), legalizuojant dokumentus ir tvirtinant juos pažyma (Apostille) buvo vadovaujamasi Konsulinio dokumentų legalizavimo instrukcija.
Dokumentai legalizuojami Konsuliniame departamente arba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse. Pažyma (Apostille) dokumentai tvirtinami tik Konsuliniame departamente.
Užsienio valstybės dokumentai, patvirtinti pažyma (Apostille), galioja Lietuvos Respublikoje be jokio kito Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos arba diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos patvirtinimo.
Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose dokumentai legalizuojami legalizavimo įrašu.
Pažymima, kad legalizavimo įrašas daromas lietuvių ir anglų (arba kita) kalbomis. Dokumento legalizavimo ar jo patvirtinimo pažyma (Apostille) terminas - 5 darbo dienos.
Teisinė pagalba ir notariatas
Svarbu paminėti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įsakymą dėl Konsulinio dokumentų legalizavimo instrukcijos IV skirsnio 11 punkto, kuriame nurodoma, kad jei Lietuvos Respublika yra pasirašiusi su užsienio valstybe sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, dokumentai, parengti ar patvirtinti vienos iš susitarusiųjų šalių kompetentingos įstaigos, kitos susitarusiosios šalies teritorijoje turi įrodomąją galią ir nelegalizuoti.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje pateikiamas sąrašas valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinio bendradarbiavimo civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose tarptautines sutartis.
Konsulinės funkcijos
1963 m. Vienos konvencija dėl konsulinių santykių iki dabar yra vienintelė universali konvencija, reguliuojanti konsulinę veiklą. Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno veiklą reglamentuoja konsulinis statutas. Jame konsulinio pareigūno veikla dalijama į dvi pagrindines dalis:
- Konsulinė pagalba.
- Kitos konsulinės funkcijos.
Notariato įstatymo 27 straipsnyje pateikiamas sąrašas konsulinio pareigūno atliekamiems notariniams veiksmams. Konsuliniai pareigūnai atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintą dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo 14 punktą bei konsulinio statuto 30 straipsnį:
- Legalizuoja Lietuvos Respublikoje išduotus dokumentus, jeigu pagal buvimo valstybės įstatymus tokius dokumentus legalizuoti būtina.
- Gali legalizuoti ir kitos valstybės institucijų išduotus dokumentus, jeigu tie dokumentai yra legalizuoti tos valstybės diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, akredituotose jų buvimo valstybėse.
Remiantis Hagos konvencijos 1 straipsniu, konsulinis pareigūnas negali tvirtinti dokumento pažyma (Apostille). Konsulinio statuto 31 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai imamas konsulinis mokestis.
Europos Sąjungos teisės įtaka
Konsoliduota Europos Bendrijos steigimo sutartis įtvirtina laisvą asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.21 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos atstovybės ar filialo vardu veikiantis bent vienas asmuo privalo gyventi Lietuvoje. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 birželio mėn. 5 d. pranešime Lietuvos Respublikos notarų rūmams tvirtinama, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.21 straipsnyje išdėstyta nuostata yra diskriminacinio pobūdžio apribojimas, draudžiamas Europos Bendrijos sutarties.
Tokia priemonė galėtų būti apribojamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių įmonių verslo vystymo galimybės Lietuvoje steigiant filialą ar atstovybę. Tokia Europos teisės departamento nuomonė grindžiama Europos Teisingumo teismo nagrinėtu analogišku klausimu keliose bylose.
Europos Bendrijos sutarties 45 straipsnis, kuriame kalbama apie viešosios valdžios funkcijų vykdymo laisvę taip pat sukėlė įtampą tarp Europos Sąjungos valstybių nacionalinių teisės aktų nuostatų ir Europos Bendrijos steigimo sutartyje įtvirtinto laisvo asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo taisyklių.
Apibendrinanti lentelė
| Dokumento tipas | Legalizavimo būdas | Institucija |
|---|---|---|
| Civilinės būklės aktai | Apostilė | Konsulinis departamentas |
| Įmonės dokumentai | Apostilė/Legalizavimas | Konsulinis departamentas/Diplomatinė atstovybė |
| Mokymosi dokumentai | Apostilė | Konsulinis departamentas |