Sutartys sudaromos ne tik tiesiogiai pasirašant ant jos išspausdintos versijos, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui, žodiniu sutarimu ar paspaudžiant mygtuką “Sutinku” internetinėje svetainėje. Nuotolinis sutarčių sudarymas gyvuoja jau netrumpą laiką.
Na, pavyzdžiui, ar atsimenate, kuomet apsipirkinėdami internetu paspaudėte jau minėtą “Sutinku’’ mygtuką, tam, kad užsakymas būtų patvirtintas? Pavyzdys nr2 - el. paštu.
Daugeliui pasikeitė ir sutarčių sudarymo procesas būtent karantino laikotarpiu tam, kad bent iš dalies galėtų toliau vykdyti savo veiklą. Įsivaizduokite, jog jums buvo reikalinga nekilnojamo turto konsultacija, kuri paprastai vykdavo gyvo susitikimo metu. Susitikus gyvai, visi pateikiami pasiūlymai (sutartys) galėdavo būti drąsiai pasirašomi be vargo, taip iš karto užtikrinant susitarimą dėl paslaugų vykdymo. Na, o karantino metu, ne tik konsultacija persikėlė į virtualią erdvę, bet ir sutarčių sudarymas įgavo kitokią formą.
Tam, kad galėtumėte save tinkamai apsaugoti pasirašant nuotolines sutartis el. paštu, žinutėmis ar netgi telefonu. Jei esate laisvai samdomas specialistas ir teikiate tam tikras paslaugas ir apie jas, jų pobūdį, eigą bei kainą susitariate el. paštu, žinutėmis ar netgi telefonu. Visi minimi sutarčių sudarymo būdai yra tinkami, jeigu paslaugų suma neviršija 1500 eurų. Jei suma didesnė - įstatymai yra numatę, kad tuomet sutartis turi būti sudaryta raštu.
Kartais mes net nepagalvojame, kaip dažnai kasdienėje veikloje sudarome nemažai sutarčių tiesiog žodžiu. Pavyzdžiui, nueiname į parduotuvę, pasiimame kokią nors mums reikalingą prekę, sumokame už ją kasoje ir tokiu būdu įsigyjame ją, arba paskoliname kaimynui kokį nors įrankį darbui atlikti, arba ateiname į kirpyklą, gauname paslaugą bei susimokame už ją ir pan. Visi šie kasdieniai veiksmai atrodo tokie įprasti, kad tikrai nepagalvojame, jog šiuo atveju mus praktiškai visada sieja teisiniai santykiai, t. y. sudarytos sutartys.
Tokios sutartys laikomos sudarytomis žodžiu, jeigu jas sudarantys asmenys savo valią sudaryti sutartį išreiškia pasakydamas atitinkamus žodžius arba atitinkamai elgdamasis (konkliudentiniais veiksmais).
Visgi reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos įstatymai numato atvejus, kada ir kaip turėtų būti sudaromos sutartys. Jeigu, pavyzdžiui, teisės aktuose yra numatyta, kad sutartis turi būti sudaroma raštu, tai bent vienos sutarties šalies nepasirašyta sutartis jau suponuoja mums mintį, kad sutartis negalioja, nepaisant to, kad kita šalis galbūt pradėjo vykdyti sutartį.
Pavyzdžiui, susitariate su kokia nors įmone dėl baldų pagaminimo, pristatymo ir sumontavimo, tačiau įmonė laiku nepagamino baldų, o vėliau prisiminėte, kad dar ir nesate gavę iš įmonės pusės pasirašytos sutarties atgal. Tokiu atveju, greičiausiai sutartis negalios, nepaisant to, kad buvote sutarę viską žodžiu. Arba susitarėte dėl kokios nors daikto pirkimo, sumokėjote avansą, o vėliau pardavėjas grąžino avansą ir nurodė, kad daiktą pardavė kažkam kitam.
Taigi apibendrinus, tikrai nėra būtina tiesiogiai pasirašyti sutartį, sandoriai gali būti sudaryti įvairiausiais būdais, jeigu to neriboja Lietuvos teisės aktai. Visgi praktikoje ginčus išspręsti yra paprasčiau, kuomet šalys pasirašo sutartį.
Sutarties Formos Svarba
Žodinė sandorių forma gali būti sudaroma, kai įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai.
Paprastai dauguma taisyklių dėl sutarties formos galime rasti civiliniame kodekse. Pavyzdžiui, civilinis kodeksas aiškiai numato, kad visi nekilnojamojo turto pardavimai turi būti būti sudaromi notarine sutarties forma, arba civiliniame kodekse rasime privalomą taisyklę, jog visi motorinių transporto priemonių pardavimai turi būti įforminami rašytine forma.
Taigi, nors iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad sutarties forma nėra esminis dalykas, tačiau, visgi, gali lemti patį sutarties (ne)galiojimo klausimą. Ypač kai kalbame apie atvejus, kada aiškiai įstatymuose yra numatyta, kokia forma turėtų būti sudaromos sutartys.
Šie reikalavimai yra ne veltui, kadangi atsižvelgiama į sutarčių sudėtingumą, svarbą, reikšmę visuomenėje, šalių jautrumą ir įsipareigojimus, net - materialumą.
Nekilnojamojo Turto Pirkimo-Pardavimo Sandoris
Tačiau prieš tai dar reikia pasirašyti dokumentą, kuris vadinamas „Preliminari NT pirkimo-pardavimo sutartis“. Šią sutartį sudaro pirkėjas ir pardavėjas nurodydamas pagrindinę informaciją apie sandorį. Pas notarą paprastai ateinama jau sudarius preliminarią sutartį. Parengti preliminarią sutartį nėra lengva.
Jeigu nežinote teisinių ir biurokratinių niuansų, tai gali užtrukti ilgai arba pavirsti į be galo sudėtingą procesą. Notarinės sutarties kaina sudarys maždaug pusę procento visos sandorio sumos.
Dokumentai ir Procesas
Sandorio metu, žymiai daugiau dokumentų turi pateikti pardavėjas, o ne pirkėjas. Pirkėjas daugiausiai dokumentų pateikia kredito įstaigai (jeigu perka su paskola - išsimokėtinai). Pirkėjui, sudarant sutartį pas notarą, paprastai užtenka asmens dokumento ir kredito įstaigos išduotų dokumentų, pagal poreikį. Šie NT pirkimo-pardavimo dokumentai yra būtiniausi, kuomet sudaromas sandoris. Notaras surenka duomenis ir prieš tvirtindamas sandorį patikrina duomenis įvairiuose registruose. Taip užtikrinamas sandorio skaidrumas ir duomenų tikslumas.
BŪSTO PIRKIMO PROCESAS (SU BŪSTO KREDITU)
UNTU gali padėti visais, su NT pirkimo-pardavimo sutartimi susijusiais klausimais.
tags: #nekilnojamojo #turto #sandoris #kaip #vartojimo #sutartis