Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto skyriaus tikslus, susijusius su nekilnojamojo turto mokesčiu, įsigijimu, nuoma ir kitų teisių įsigijimu. Taip pat apžvelgsime kitas viešųjų pirkimų išimtis, kurios gali būti aktualios nekilnojamojo turto sektoriuje.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Nekilnojamojo turto mokestis yra svarbus aspektas, kurį reikia atsižvelgti valdant nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas reglamentuoja šio mokesčio mokėtojus, objektą, tarifus, lengvatas, mokestinės vertės nustatymą bei apskaičiavimą, deklaravimą ir mokėjimą.
Pagrindiniai aspektai, susiję su nekilnojamojo turto mokesčiu:
- Mokesčio mokėtojai: Asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą.
- Mokesčio objektas: Nekilnojamasis turtas, apmokestinamas pagal įstatymą.
- Tarifai: Nustatyti mokesčio tarifai, taikomi nekilnojamojo turto vertei.
- Lengvatos: Numatomos lengvatos tam tikroms nekilnojamojo turto kategorijoms ar asmenims.
- Mokestinės vertės nustatymas: Procesas, kurio metu nustatoma nekilnojamojo turto vertė apmokestinimo tikslais.
- Mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas, mokėjimas: Procedūros, susijusios su mokesčio apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu.
Norint gauti daugiau informacijos apie nekilnojamojo turto mokestį, rekomenduojama susipažinti su Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu ir jo komentarais.
Nekilnojamojo Turto Įsigijimas, Nuoma ir Kitų Teisių Įsigijimas
Perkančioji organizacija, siekdama pasinaudoti nustatyta išimtimi ir netaikyti VPĮ normų, privalo tinkamai įvertinti ketinamos sudaryti sutarties objektą bei reikalavimus. Komentuojama išimtis apima žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžiami CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimo, nuomos ar kitų teisių į nekilnojamąjį turtą įsigijimo išimtį. Šių sutarčių sudarymo tvarka ir procedūros reguliuojamos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau - Nekilnojamųjų daiktų įsigijimo aprašas).
Komentuojama išimtimi nurodoma, kad pirkimas gali būti susijęs tiek su nekilnojamojo turto įsigijimu (pavyzdžiui, CK XXIII skyriaus 8 skirsnis „Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartys“), tiek su nuoma (pavyzdžiui, CK XXIX skyrius „Žemės nuoma“) ar teisių į nekilnojamąjį turtą įsigijimu. Šios sąvokos turi būti aiškinamos ES mastu, todėl nėra ribojamos sandorių rūšys.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendė ginčą, kuriame perkančioji organizacija paskelbė viešą skelbimą, siekdama pastatyti naują bendrą būstinę teismų administracijai. Perkančioji organizacija numatė kainodarą: 43 500 000 EUR skirta iš karto sumokėti už pastatą bei 3 000 000 EUR metinis nuomos mokestis už pastatų, kuriuose buvo įsikūrę atitinkami teismai, išperkamąją nuomą. Prie skelbimo perkančioji organizacija pridėjo gaires dėl struktūrinių, funkcinių ir organizacinių reikalavimų. Pagal viešą skelbimą buvo atrinktas tiekėjas, tačiau dėl perkančiosios organizacijos finansavimo netekimo santykiai buvo nutraukti. Kilus ginčui tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo, teismas kreipėsi į ESTT su klausimu, ar būsimo nekilnojamojo daikto nuomos sutartis, sudaryta įsipareigojimo nuomoti šį daiktą forma, prilygsta, nepaisant nuomos sutarčiai būdingų požymių, darbų pirkimo sutarčiai.
Taigi, perkančiajai organizacijai ketinant išsinuomoti pastatą, būtina tinkamai apibrėžti pagrindinį sutarties dalyką, tinkamai įvertinti, ar yra nustatyti reikalavimai statybos rangos darbams, ar perkančioji organizacija turi galimybę daryti įtaką techniniam projektui, darbų vykdymui ir pan.
Šiuo atveju taip pat būtina atskirti subjektą, kuris įsigyja nekilnojamąjį turtą, t. y. perkančioji organizacija iš tiekėjų ar atvirkščiai. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija perduoda tiekėjams žemę, pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus, yra taikomos Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d.
Kitos Viešųjų Pirkimų Išimtys
VPĮ nustato ir kitas išimtis, kai viešųjų pirkimų tvarka netaikoma. Šios išimtys apima:
- Radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimams, kai tokius pirkimus atlieka radijo programų transliuotojas ar audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, bei radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, pirkimams.
- Arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimų išimtį.
- Teisinių paslaugų pirkimo išimtį.
- Finansinių paslaugų pirkimo išimtį.
Šios išimtys nustatomos atsižvelgiant į specifinius paslaugų ar prekių pobūdžius bei siekiant užtikrinti efektyvų viešųjų išteklių valdymą.
Pavyzdžiui, arbitražo ir taikinimo paslaugų išimtis nustatyta dėl to, kad šias paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, patvirtinti ar atrinkti tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis. Šių paslaugų specifika pasireiškia tuo, kad jos yra teikiamos tam tikros profesijos atstovo (pavyzdžiui, arbitras gali būti advokatas, auditorius, gydytojas ir pan.) arba asmens, kuriam būdinga konkreti profesinė kvalifikacija (pavyzdžiui, inžinierius), todėl tokių asmenų pasirinkimas siejamas ne tik su profesija bendrai, bet ir su konkrečiu asmeniu (arba institucija, pavyzdžiui, konkretus institucinis arbitražo teismas), kurį norima pasirinkti konkrečiam ginčui dėl jo kompetencijos ir, svarbiausia, pasitikėjimo juo, ko nebūtų įmanoma padaryti, taikant viešųjų pirkimų procedūras.
Teisinių paslaugų pirkimo išimtis iš esmės nustatyta dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių numatyta VPĮ 6 straipsnio 3 punkte įtvirtinta išimtis dėl arbitražo ir taikinimo paslaugų. Papildomai svarbu paminėti, kad nurodytos teisinės paslaugos yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. tarp užsakovo ir teisinių paslaugų teikėjo paprastai susiklosto pasitikėjimu pagrįsti santykiai, griežto konfidencialumo reikalavimai.
Finansinių paslaugų atveju, VPĮ 6 straipsnio 5 punkte įtvirtintos finansinės paslaugos aiškinamos siaurai, t. y. išimtis nustatyta atsižvelgiant į tai, kad nacionalinė finansų politika yra griežtai reguliuojama ir leidžiama ribotam skaičiui kvalifikuotų ir registruotų subjektų.
Apibendrinant, nekilnojamojo turto skyriaus tikslai yra susiję su efektyviu nekilnojamojo turto valdymu, atsižvelgiant į teisinius ir finansinius aspektus. Svarbu žinoti nekilnojamojo turto mokesčio reikalavimus, viešųjų pirkimų išimtis bei kitus teisinius reguliavimus, kad būtų galima priimti pagrįstus sprendimus ir užtikrinti sklandų nekilnojamojo turto valdymą.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų
tags: #nekilnojamojo #turto #skyriaus #tikslai