Nekilnojamojo Turto Teisė: Garažų Apmokestinimo Aspektai Lietuvoje

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio klausimas Lietuvoje pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio, ypač kalbant apie garažų apmokestinimą. Šis straipsnis išsamiai aptaria NT mokesčio ypatumus garažams, teisinius aspektus, savivaldybių poziciją ir galimus pokyčius.

Naujausi NT Mokesčio Pasiūlymai

Finansų ministerija pristatė naujausią NT mokesčio variantą, kurį patvirtino Vyriausybė. Jei Seimas patvirtintų naują NT mokestį, dėl pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimo spręstų kiekviena savivaldybė atskirai: ji galėtų parinkti tiek neapmokestinamąjį dydį (NT vertė, iki kurios nereikės mokėti jokio mokesčio), tiek nustatyti mokesčių tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. būsto vertei, viršijančiai savivaldybės nustatytą ribą.

Tuo metu visi kiti būstai, išskyrus pagrindinį, jau būtų apmokestinti vienodu tarifu, o pajamos už jį keliautų į valstybės biudžetą ir būtų nukreiptos gynybai. Kitų gyventojams priklausančių būstų neapmokestinamasis dydis siektų 20 tūkst. eurų, o tarifai numatyti progresiniai:

• 0,1 proc. suminei NT vertei nuo 20 000 iki 200 000 eurų;
• 0,2 proc. suminei NT vertei nuo 200 000 iki 400 000 eurų;
• 0,5 proc. suminei NT vertei nuo 400 000 iki 600 000 eurų;
• 1 proc. suminei NT vertei nuo 600 000 eurų.

Garažų Apmokestinimo Ypatumai

Finansų ministras Rimantas Šadžius „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė, kad 20 tūkst. eurų NT dydis, iki kurio nereikėtų mokėti NT mokesčio, siūlomas nustatyti dėl techninių sumetimų, kad „netektų kankintis su smulkiais turto objektais“, skaičiuojant NT objektus, kurie nepakliuvo į pirmo būsto apibrėžimą. Pasak ministro, į pirmo būsto sąvoką įeitų ne tik būstas, bet ir jo priklausiniai pagal Registrų centro duomenis.

„Tai nereiškia, kad sandėliukas būtų skaičiuojamas atskirai, kaip antras būstas. Detalės bus aiškesnės, kai Seimas apsispręs, bet mintis - tai pats būstas ir tai, kas neatimamai jam priklauso. Pavyzdžiui, kaimo vietovėje šalia stovinti daržinė, manau, tikrai priklausytų prie tos sodybos kainos“, - aiškino R.Šadžius.

Tuo metu miestuose atskirų objektų jau būtų daugiau. „Mieste kitaip, parkingo vieta ar atskirai stovintis garažas, jei tai atskiras turto objektas, jau yra papildomas turtas, kuris būtų apmokestinamas pagal antrą skalę ir sumokėtas mokestis keliautų ne savivaldybei, o į gynybos fondą“, - teigė ministras.

Savivaldybių Pozicija

Nors visos surinktos pajamos už pirmąjį būstą keliaus į savivaldybių biudžetus, Vilniaus meras Valdas Benkunskas pareiškė, kad dės visas pastangas, jog absoliuti dauguma vilniečių, turinčių gyvenamąjį būstą, šio mokesčio nemokėtų. Jis taip pat teigė, kad antrąjį ir kitus gyventojų NT objektus turintiems vilniečiams Finansų ministerijos siūlomos taikyti 20 tūkst. eurų „grindys“ būtų per mažos.

Laikini Statiniai: Garažų Išvežimas Kaune

Kauno miesto savivaldybė ėmėsi veiksmų dėl metalinių garažų, esančių valstybinėje žemėje. Informuojama, kad metaliniai garažai nepriskirtini nei vienai statinių grupei, kuriems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, jie nėra Nekilnojamojo turto kadastro objektai, todėl nuosavybės teisė į garažus nėra registruojama, jie atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus laikinųjų statinių požymius, t. y. juos Žemės sklype buvo leista statyti ir eksploatuoti laikinai (statybos įstatymo 2 str. 24 d.).

Teisės aktai nenustato laikinųjų statinių - metalinių garažų savininkų teisės įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemę, būtiną metalinio garažo eksploatavimui, pripažįsta, kad metalinių garažų savininkai privalo nutraukti sklypų naudojimą ir juos atlaisvinti, tokie savininkai neturi jokių teisių į valstybinę žemę (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 12.6.1. papunktis, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-570-275/2017, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 str. 3 d.

Todėl garažus su juose esančiu turtu savininkai ar naudotojai turi nusikelti patys ir išsivežti į savo turimą sklypą arba priduoti juos kaip metalo laužą. Nepašalinus metalinių garažų, informacija bus perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Svarbu!

Šalinant laikinus garažus prašome laikytis Kauno miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų, nepaliekant šiukšlių, atliekų ar kitų daiktų buvusiose garažų stovėjimo vietose.

Garažų Įsigijimo Aspektai Vilniuje

Nekilnojamojo turto rinka Vilniuje nuolat vystosi, o garažai tampa vis populiaresniu investuotojų pasirinkimu. Į miestą besikeliant vis daugiau gyventojų ir įmonių, auga poreikis saugių automobilių stovėjimo aikštelių ir papildomų saugių garažų. Be to, keičiantis aplinkosaugos taisyklėms ir miestams sutelkus dėmesį į automobilių stovėjimo aikštelių mažinimą, kad būtų sukurtos žaliosios zonos, garažas gali tapti dar vertingesnis.

Perkant garažą svarbu įvertinti apsaugos priemones, tokias kaip sustiprintos durys, apšvietimas ir apsaugos kontrolė. Garažo pirkimo procesas gali būti susijęs su skirtingais teisiniais aspektais, palyginti su kitų tipų nekilnojamuoju turtu.

Išmanyti teisinius nekilnojamojo turto sandorių aspektus gali būti sudėtinga, ypač su garažais, kurie gali turėti specifinių užstatymo ar nuosavybės problemų. Įsigijus garažą, taip pat galime padėti surasti nuomininkus arba padėti valdyti turtą, jei norite jį išsinuomoti.

NT Mokesčio Tarifai

Žemiau pateikiama lentelė su NT mokesčio tarifais, kurie gali būti taikomi Lietuvoje:

tags: #nekilnojamojo #turto #teise #garazai