Šiuolaikiniame pasaulyje didėjančioms pajamoms ir augančiam BVP, gerėja ir žmonių gyvenimas. Nekilnojamas turtas yra ne tik gyvenamoji vieta, bet tai yra ir prekė, skatinanti ekonomikos augimą. Žmonės didžiąją dalį savo laisvo laiko leidžia namuose, o dažnai namai yra ne tik laisvalaikio praleidimo, bet ir darbo vieta. Taip pat nekilnojamas turtas yra vienas iš investavimo būdų. Tai lemia, kad nekilnojamo turto kainų kilimas arba kritimas parodo, kad paklausa yra didesnė už pasiūlą ir atvirkščiai.
Darbo tikslas - Įvertinti Lietuvos NT kainoms įtaką darančius veiksnius.
Darbo objektas - Įtaką darančių veiksnių vertinimas Lietuvos NT kainoms.
Darbo problema formuojamu klausimu: kokie veiksniai turėjo didžiausią įtaką Lietuvos nekilnojamo turto kainoms.
NT rūšys:
- Gyvenamasis nekilnojamas turtas
- Komercinės paskirties nekilnojamas turtas
- Gamybinės paskirties nekilnojamas turtas
- Žemės sklypai
- Ekonominiai
- Socialiniai
- Politiniai
- Fiziniai (gamtiniai ir visuomenės sukurti)
Svarbiausia ir būtiniausia pradžioje pateikti paties nekilnojamojo turto, kaip tyrimo objekto apibūdinimus, siekiant supaprastinti nekilnojamo turto vertinimą. Nekilnojamas turtas yra svarbus kiekvienam žmogui, kaip pirmo būtinumo prekė, todėl kasdieniniame gyvenime pati sąvoka, kaip „nekilnojamas turtas“ yra kiekvienam žmogui aiški ir suprantama. Nekilnojamas turtas gyvenime apibrėžiamas labai paprastai - butas ar namas, ar kita žmogaus gyvenamoji vieta. Taip pat su šia sąvoka, kaip nekilnojamu turtu yra įvardijama žemė, lėktuvai ar laivai. Dar su šia sąvoka siejamas ir investicinis klausimas, nes nekilnojamas turtas daug kam gali būti, kaip patikima investicija, kurią vėliau bus galima panaudoti, kaip verslo ar veikos priemonę. Žinoma skirtingose šalyse nekilnojamasis turtas suprantamas nevienodai. Daugelyje Europos šalių nekilnojamas turtas tai žemė. (A. Aleknavičius, 2008)
Pati sąvoka, kaip nekilnojamas turtas atsirado labai seniai, ir evoliucionavo kartu su visuomene. Šią sąvoka verta išanalizuoti, kas išvengti netikslumų, kurie gali kilti apibrėžiant tiriamą objektą. Nekilnojamas turtas sudaro didelę dalį visos žmonijos turto ir dėl šios priežasties jis tampa daugumos mokslininkų, knygų autorių, bei žmonių kurie apskritai analizuoja rinką, investicijas, bei ekonomiką tyrimų objektu. Prieš analizuojant nekilnojamo turto kainų kaitą, bei tai darančius veiksnius, reikia puikiai suprasti nekilnojamo turto sąvoką.
Kaip pastebima iš pateiktų apibrėžimų galima išskirti šiuos bruožus, kurie nekilnojamam turtui yra būdingi:
- Ryšys su žeme
- Paskirtis
- Vertė
- Nekilnojama prigimtis
Taip pat nekilnojamas turtas yra charakterizuojamas pagal fizinę, ekonominę bei teisinę charakteristiką.
Nekilnojamojo turto charakteristikos
Nekilnojamam turtui būdingos charakteristikos pavaizduotos aukščiau pateiktoje schemoje tai yra fizinė, ekonominė ir teisinė, kurios taip pat suskirstomos. Fizinė charakteristika suskirstyta į nejudinamumo, nesunaikinamumo ir nehomogeniškumo savybes, kurios ir padaro nekilnojamą turtą skirtinga nuo kitų produktų ir bei tiesiogiai ir netiesiogiai daro įtakos žmogaus naudojimuisi juo. Ekonominė charakteristika suskirstyta į savybes: retumo, modifikacijos, investicijų ir pirmenybės vietai. Pagrindinis teisinis nekilnojamojo turto bruožas dažniausiai laikomas norminis reguliavimas. Tačiau ekonominė ir fizinė taip pat yra labai svarbios nekilnojamojo turto sampratoje, bet priežastis kodėl jos nėra dažniausiai išskiriamos labai paprasta: tarp šių charakteristikų riba kartasi labai sunkiai nustatoma. Taip yra todėl, kad fiziniai nekilnojamojo turto bruožai daro labai didelę įtaką žmonių ekonominiam požiūriui į nekilnojamąjį turtą. Tačiau šios charakteristikos nėra taip paprastai suprantamos ir turi būti paaiškintos plačiau.
Nekilnojamas turtas - žemė ir pastatai yra šalies ūkinės veiklos, žmonių gyvensenos pagrindas, todėl jo vertės nustatymas yra būtina kadastrinių matavimų dalis. Nekilnojamojo turto vertinimas yra daugialapis procesas, priklausantis nuo poreikio, interesų tikslų bei metodų. Vertinimo procese susiduria mažiausiai dvi šalys: vertintojo ir vertę pageidaujantys žinoti atstovai. Nekilnojamąjį turtą savarankiškai tvarkyti gali, tiek juridiniai tiek fiziniai asmenys - gyvensenai, įvairiai ūkinei bei valstybės veiklai plėsti (Kasperacičius ir Gasilionis, 2006).
Savybės, įtakojančios gyvenamojo būsto vertę
Kaip nustatyti turto vertę | Būsto vertinimas kaip profesionalui
Nekilnojamojo turto rinka
Nekilnojamojo turto rinkos paklausa ir pasiūla
Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai
tags: #nekilnojamojo #turto #vertinimas #aleknavicius #a