Kas yra Nekilnojamojo Turto Vystytojas?

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje būstus pardavinėja daugybė įmonių: vystytojai arba plėtotojai, statytojai, brokeriai arba tarpininkai. Daugelis žmonių, planuojančių įsigyti būstą, susiduria su klausimu, kas iš tiesų yra nekilnojamojo turto vystytojas ir kokia jo atsakomybė?

Nekilnojamojo turto vystymo projektai

NT Vystytojo Apibrėžimas ir Funkcijos

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija NT vystytojo sąvoką apibrėžia taip: tai statytojas, kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose <...>, t. y. formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda.

Šįmet įsigaliojusioje Statybos įstatymo redakcijoje įtvirtinta nauja sąvoka „nekilnojamojo turto vystytojas“. Tai - statytojas, kuris investuodamas vysto nekilnojamąjį turtą ir (ar) infrastruktūrą miestuose, miesteliuose ar kitose urbanizuojamose (urbanizuotose) teritorijose, t. y. formuoja statinių statybai skirtus sklypus, juose stato statinius ir juos parduoda.

Kodėl reikalingas NT vystytojo apibrėžimas?

Sąvoka „nekilnojamojo turto vystytojas“ detalizuota užtikrinant garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymą, mat ilgą laiką NT vystytojai tiesiog pamiršdavo Civiliniame kodekse numatytą pareigą atsakyti už parduodamos prekės kokybę.

Taigi, NT vystytojas turi vykdyti ne tik statytojo prievoles, jis taip pat yra atsakingas statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.NT vystytojas, parduodamas statinį (ar jo dalį), kuriam prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas po 2017 m. sausio 1 d, išskyrus nesudėtingąjį, pirkėjui turi pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo dokumentą. NT vystytojo nemokumo ar bankroto atveju šis dokumentas turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą pirkėjui.

LAT teigia, kad NT vystytojo veiklos specifiškumas pasireiškia tuo, kad jo veikla nukreipta ne į nekilnojamojo turto perpardavimą ar pardavimą, o, visų pirma, į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą. Taip pat ekonominiu požiūriu pripažįstama, kad NT vystytojo veikla yra platesnė nei tik statytojo ir/ar rangovo funkcijas apimanti veikla.

NT vystytojas koordinuoja visą projekto vykdymo procesą nuo pradinės idėjos iki objekto įgyvendinimo ir tolesnės eksploatacijos, todėl jis yra atsakingas už visą projekto vykdymo procesą, jis koordinuoja ir organizuoja visų kitų projekto vykdymo dalyvių veiklą, jis prisiima visą su projektu susijusią riziką.

NT vystytojas atsako statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Šis dokumentas NT vystytojo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui.

Nekilnojamojo turto vystymo projektai

Nekilnojamojo Turto Vystymo Procesas

Nekilnojamojo turto projektų vystymas - ilgas ir sudėtingas procesas, kuris apima daug etapų: nuo vizijos, teritorijų pirkimo, vystymo koncepcijų iki turto valdymo ar pardavimo. Neretai ši veikla tapatinama su statybomis, tačiau tai - tik vienas etapų, ir tikrai ne ilgiausiai trunkantis.

Iš esmės planuojant statybas nėra labai didelio skirtumo ar planuojama vystyti privatų namą, ar didelį nekilnojamojo turto projektą - procedūros ir veiksmai yra tie patys.

„Nekilnojamojo turto projektų vystymas trunka nuo 2-3 metų, kai nereikia parengti detaliojo plano, iki 5-6 metų ar dar ilgiau. Šio ilgamečio proceso metu gali būti padaryta daug klaidų, kurių taisymas kainuoja ne tik pinigus, bet ir laiką“, - sako „Inreal valdymo“ projektų vadovas Vadim Davliaševič.

Žinios ir patirtis rengiant nekilnojamojo turto projekto strategiją, biudžetą, numatant jo finansavimo galimybes, valdant rizikas yra kritinės vystytojo kompetencijos. Klaidos čia gali sukliudyti vystytojui tinkamai užbaigti projektą.

Pasitaiko atvejų, kai projektas sustabdomas dėl teisminių ginčų, valstybinių institucijų sprendimų ar kitų priežasčių. Tokios prastovos gali tęstis nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Vystytoją užgriūva kreditų našta, ir jeigu projektas greitai nerealizuojamas, tai gali tapti bankroto priežastimi.

Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, projekto vystytojo komandos kompetencija lemia projekto sėkmę. Žinių ir patirties trūkumas sąlygoja galimas klaidas kiekviename etape.

Pavyzdžiui, vienoje išskirtinių Lietuvos vietų yra plėtojamas puikus projektas, kurio vystymo komanda nusprendė leisti bet kokius pirkėjų pageidaujamus pakeitimus. Regis, itin patrauklus sprendimas pirkėjui, tačiau toks pirkėjų norų „džiazas“ baigėsi tuo, kad vystytojas nesuvaldė kaštų augimo ir projekto įgyvendinimo terminų.

Svarbūs Aspektai Renkantis Sklypą

Renkantis sklypą aktualus yra ne tik teritorijos ir aplinkos patrauklumas. Ne mažiau svarbus yra teisinis reguliavimas. Įstatyminė bazė, bendrieji ir specialieji planai iš esmės nustato kas, kokioje teritorijoje ir kokia apimtimi gali atsirasti: užstatymo tankis, intensyvumas, aukštingumas, paskirtis, viešoji infrastruktūra, žemės ir infrastruktūros mokesčiai, prisijungimo prie tinklų sąlygos, derinimo sudėtingumas ir t.t.

Konsultuojant žmones pasitaiko atvejų, kai nuperkamas sklypas neįsigilinus į visus apribojimus ir galimas grėsmes, todėl nepasiekiami planuoti užstatymo rodikliai ir patiriami nuostoliai. Kartais būna, kad nupirktuose sklypuose žmonės apskritai negali vykdyti jokios statybos.

Pavyzdžiui, Vilniuje prie magistralės Vilnius-Kaunas yra didžiulės neišvystytos teritorijos, kurios yra labai patrauklios sandėliavimo ir pramonės paskirčiai. Dalimi šių teritorijų praeina magistralinis dujotiekis, elektros magistraliniai tinklai, kurių apsaugos zona „apkarpo“ plotą taip, kad tos teritorijos tampa praktiškai bevertės ar tinkamos tik labai specifiniam pirkėjui.

Projektiniai Pasiūlymai ir Techninis Projektas

Nusipirkus sklypą ir turint viziją, koks objektas ten galėtų atsirasti, pasirenkamas architektas. Jis parengia projektinius pasiūlymus, derinamus su savivaldybe. Viešojo svarstymo metu projektiniai pasiūlymai pristatomi visuomenei.

Tuo pat metu, vykstant architektūriniams darbams, verta surinkti projektuotojų komandą: projekto vadovą, kuriuo paprastai tampa architektas, konstruktorių, inžinerinių tinklų projektuotojus ir t. t. Kompetentingi specialistai žino savo darbą ne tik teorijoje, bet ir praktikoje, siūlo naudingus sprendimus, apsaugo nuo klaidų, efektyvina sprendinių paiešką.

Projektiniai pasiūlymai parodo aiškius užstatymo rodiklius, todėl perkant sklypą verta atsiskaitymo datą „pririšti“ prie projektinių pasiūlymų suderinimo datos. Būna ir taip, kad tenka atsisakyti sandorio, nes tampa aišku, kad projektas bus nuostolingas, jeigu sklypo pardavėjas nesumažins kainos.

Suderinus projektinius pasiūlymus prasideda techninio projekto rengimo etapas, kuris užbaigiamas gavus statybą leidžiantį dokumentą (SLD). SLD gavimui nereikalingas detalus techninis projektas, tačiau pačioms statyboms reikia parengti kuo detalesnį techninį ir darbo projektą, kad netektų atlikti daug pakeitimų projektavimo metu ar, ypač, vykstant statyboms.

Statybos Procesas ir Techninė Priežiūra

Gavus SLD, pasirenkamas techninės priežiūros vykdytojas. Techninė priežiūra negali būti formali. Ji turi būti atliekama kruopščiai ir sąžiningai vykdyti savo darbą, maksimaliai užtikrinant visų projektinių sprendinių kokybišką įgyvendinimą, teisės aktų ir reglamentų vykdymą statybos proceso metu.

Būtina aktyviai tikrinti atliekamų darbų kokybę, ypač - vidinių, „nematomų“ darbų - konstrukcinių mazgų, hidroizoliacijas ir t.t. Taip pat labai svarbi techninės priežiūros vykdytojų kompetencija analizuojant projekto sprendinius, pavyzdžiui - inžinerinius tinklus.

Pasirinkus rangovą, svarbu įvertinti jo patirtį ir galimybes gerai suplanuoti ir vykdyti darbus, prižiūrėti darbuotojų komandą, užtikrinti atliekamų darbų kokybę bei prisiimti visus darbų įvykdymo bei garantinius įsipareigojimus. Nekompetentingas rangovas galiausiai kainuos brangiau.

Statybos procese labai svarbi viso projekto valdymo komanda.

Kaip vertinti įmones ir jų būsto pasiūlymus?

Vertindami įmones ir jų būsto pasiūlymus, žmonės statybų veiklą sieja su kokybe bei garantijomis. „Citus“ pardavimų vadovė Andželika Čiūtienė mano, kad dar ne visi potencialūs būsto pirkėjai suvokia, kas yra vystytojas. Nors terminas vartojamas senokai, visgi tikroji jo reikšmė apipinta įvairių mitų. Vystytojui labai retai priskiriama statybų veikla, todėl įsivaizduojama, kad jis prisiima mažiau atsakomybės - realybėje situacija visiškai priešinga.

Ji pabrėžia, kad dauguma įmonių turi savo kokybės ekspertus, kurie prižiūri, kad statybos vyktų griežtai pagal visus reikalavimus ir rezultatas būtų toks, koks numatytas projekte. Specialistė teigia, kad vienoje įmonėje vykdyti statybą ir projektų plėtrą (vystymą), paprastai, būdinga didelėms bendrovėms, o specializuotos NT vystymo įmonės būna sutelkusios stiprias kūrybines kompetencijas, kurias išnaudoja projektų koncepcijos sukūrimui ir tobulinimui, rinkodaros priemonėms, pardavimams.

„Tai, kad pirkėjai iš statytojo tikisi nuolaidų tik rodo, kad kol kas painiojamos statytojo ir vystytojo sąvokos. Vystytojas arba dar kitaip - plėtotojas - yra investuotojas, idėjos autorius ir projekto šeimininkas. Jis yra atsakingas už projekto kokybę, garantijas ir kainodarą. Todėl supratimas, kad statytojas gali suteikti nuolaidas yra klaidingas.

Kiekvienas ieškantis būsto turėtų atidžiai pasidomėti patikusio projekto vystytojo istorija, kas apie jį kalbama viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje, sužinoti, kiek ir kokių projektų vystytojas yra sėkmingai užbaigęs.

Tyrimų duomenys apie pirkėjų pasirinkimus

Bendrovės „Citus“ užsakymu, 2019 metų spalį įmonė „Spinter tyrimai“ apklausė 513 Vilniaus ir Kauno gyventojų, kurie per pastaruosius 5 metus įsigijo nuosavą būstą arba ketina tą daryti per artimiausius 3 metus. Apklausa vykdyta interneto platformoje, pateikus elektroninę anketą.

Rinkdamiesi iš vienodų būsto pasiūlymų, tyrimo respondentai taip rinktųsi NT įmones pagal veiklą: statybų bendroves pasirinktų 44% (2018 m. - 42%), NT vystytojus (plėtotojus) - 21% (2018 m. - 18%), NT (brokerių) agentūras - 5% (2018 m. Neteikia reikšmės įmones veiklai 24% respondentų (2018 m. - 28%), o nežino, kuo skiriasi įmonių veikla 6% (2018 m. - 12%).

Statybų įmonėms tyrimo respondentai priskyrė šias veiklas: statybą - 100% (2018 m. - 99%), projektavimą - 68% (2018 m. - 53%), pardavimą - 45% (2018 m. - 38%), projekto koncepcijos ir idėjos parengimą - 43% (2018 m. - 35%), NT administravimą - 18% (2018 m. - 16%).

NT vystymo (plėtros) įmonėms tyrimo respondentai priskyrė šias veiklas: projekto koncepcijos ir idėjos parengimą - 71% (2018 m. - 60%), pardavimą - 66% (2018 m. - 60%), projektavimą - 52% (2018 m. - 46%), NT administravimą - 51% (2018 m. - 43%), statybą - 21% (2018 m. - 24%).

NT agentūros (brokeriams) tyrimo respondentai priskyrė šias veiklas: pardavimus - 92% (2018 m. - 89%), NT administravimą - 30% (2018 m. - 24%), statybą - 7% (2018 m. - 6%), projekto koncepcijos ir idėjos parengimą - 6% (2018 m. - 5%), projektavimą - 6% (2018 m. - 5%).

tags: #nekilnojamojo #turto #vystytojas