Kultūros ministerija parengė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo įstatymas dėstomas nauja redakcija. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi įstatymo pakeitimai ir jų įtaka kultūros paveldo apsaugai Lietuvoje.
Pakeitimų priežastys ir tikslai
Projekto rengėjai nurodo, kad rengiant įstatymo projektą, buvo atsižvelgta į EBPO ataskaitos „Lietuvos statybos priežiūros sistemos veiksmingumo ir efektyvumo didinimas“ išvadas ir rekomendacijas, kuriose siūloma:
- Apibrėžti kultūros paveldo apsaugos lygmenis pagal nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų lygmenis.
- Atsižvelgti į tai, ar projektuojami objektai yra nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijose.
- Atitinkamai reglamentuoti derinimo ir leidimo išdavimo procesus (taikant vieno langelio principą).
- Papildomai įvertinti leidimo privalomumo sąlygas, numatant, jog žemiausio lygmens (priežiūros) darbams nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, leidimo išdavimas nebūtų reikalingas.
Pagrindiniai įstatymo pakeitimai
Darbų atskyrimas ir sąvokų tikslinimas
Įstatymo projekto rengėjai siūlo atskirti tvarkybos ir statybos darbus pagal intervencijos pobūdį, šių darbų įgyvendinimo būdą ir sąlygas, papildomai išskiriant prevencinės priežiūros darbus. Projekte tikslinama tvarkybos sąvoka, tiksliai nurodant, jog nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybą sudaro:
- Taikomieji tyrimai
- Tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai
- Šių darbų planavimas ir projektavimas
Įstatymo projekte tvarkomieji paveldosaugos darbai suprantami kaip darbai, skirti išlikusios autentiškos medžiagos sutvirtinimo ir jos fizinės būklės pagerinimo, prarastų išorės ar vidaus dekoro ir kitų elementų atkūrimui, taikant restauravimo bei konservavimo technologijas, o tvarkomieji statybos darbai suprantami kaip darbai, kuriais, esant poreikiui, siekiama užtikrinti objekto mechaninį atsparumą ir pastovumą pertvarkant ar keičiant esamas konstrukcijas, taip pat atstatant sunykusias objekto dalis, kurių atstatymas keičia objekto mechanines savybes, didina apkrovas bei darbai, kuomet vertingųjų savybių tipui išsaugoti naudojamos šiuolaikinės medžiagos ir intervencijos. Kaip atskira darbų kategorija išskirta prevencinė priežiūra.
Funkcijų atskyrimas tarp departamento ir savivaldybių
Įstatymo projekte siūlomas Departamento ir savivaldybių funkcijų atskyrimas remiantis nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumo lygmens kriterijumi:
- Departamentas: atliktų apsaugos funkcijas regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens objektų ar vietovių bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių objektų ar vietovių atžvilgiu.
- Savivaldybės: vietinio reikšmingumo lygmens objektų ar vietovių ir savivaldybės saugomų objektų ar vietovių atžvilgiu.
Savivaldybė teiktų administracines paslaugas susijusias su objektų tvarkybos darbų projektavimu, projektų derinimu ir leidimų išdavimu, o Departamentas dalyvautų kaip specialiuosius reikalavimus aukštesnio reikšmingumo ar statuso objektų projektams išduodanti ir jų projektus paveldosauginiu požiūriu derinanti institucija.
Tvarkybos ir pritaikymo darbų procesų detalizavimas
Įstatymo projekte detalizuojami tvarkybos ir pritaikymo darbų planavimo ir įgyvendinimo procesai. Savivaldybėse siūloma sukurti vieną langelį visų kultūros paveldo objekto specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir sąlygų (vietoj dviejų Departamento išduodamų to paties turinio reikalavimų tam pačiam objektui įvedus vieną) išdavimui, taikant vieną informacinę sistemą (Infostatybą). Gavus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, būtų rengiamas vienas projektas su visomis reikalingomis projekto dalimis. Šiuo atveju visi sprendiniai būtų pateikiami vienoje vietoje ir visos atsakingos institucijos galėtų įvertinti jų poveikį objektui, o savivaldybė visai projektuojamų darbų apimčiai išduotų vieną leidimą.
Pasaulio paveldo apsauga
Įstatymo projekte suformuota nuostata dėl Pasaulio paveldo sąraše esančių vertybių ir sudarytas naujas straipsnis, skirtas šių vertybių apsaugai. Straipsnyje išskirtos įvairaus lygmens institucijų atsakomybės ir funkcijos saugant Pasaulio paveldo vertybes, konkretizuotas esamas kontrolės mechanizmas, įtvirtintos papildomos priemonės: poveikio paveldui vertinimo procedūros privalomumas, vertybių valdymo sistema, valdymo planų privalomumas.
Kultūros paveldo objekto saugojimas ir teritorija
Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo ir šiuo įstatymu. Ar rezervate esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos.
Valdytojo pareigos
Valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo sudaryti galimybę Kultūros ministerijos įgaliotiems asmenims sąlygomis atlikti tyrimus.
Finansavimas
Kultūros paveldo apsauga finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų paveldosaugai skirtomis lėšomis, tarptautinių fondų ir programų ar kitų finansavimo šaltinių lėšomis. Tokių darbų sąrašą ir jų finansavimo prioritetus tvirtina kultūros ministras.
Išvados
Šie pakeitimai siekia užtikrinti efektyvesnę kultūros paveldo apsaugą, aiškiau apibrėžti institucijų atsakomybes ir supaprastinti tvarkybos darbų procesus. Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai padės išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą ateities kartoms.
tags: #nekilnojamuju #kulturos #vertybiu #apsaugos #istatymas #ir