Pastato administratorius yra atsakingas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, techninę būklę, darbų organizavimą ir dokumentaciją. Gyvenimas daugiabutyje reiškia ne tik individualią atsakomybę už savo butą, bet ir pareigą rūpintis bendromis namo erdvėmis bei kitų gyventojų saugumu.
Langų montavimas daugiabutyje
Drėgmės problema senos statybos daugiabučiuose
Padidėjusi drėgmė yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų senos statybos daugiabučiuose, ypač blokiniuose ir mūriniuose namuose. Daugelis gyventojų pastebi, kad šaltuoju metų laiku ant langų kaupiasi kondensatas, kampuose atsiranda tamsių dėmių, o butuose ima jaustis sunkus, drėgmės pritvinkęs oras.
Pagrindiniai drėgmės atsiradimo veiksniai
- Nepakankama arba neveikianti natūrali ventiliacija
- Šiuolaikiniai sandarūs plastikiniai langai be orlaidžių
- Pastato konstrukcijų būklės problemos (sienų įtrūkimai, susidėvėjusios blokų siūlės, pažeistas fasado tinkas, nesandarūs stogo mazgai)
- Šaltos, prastai apšiltintos sienos
Vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių drėgmės kaupimąsi, yra nepakankama arba neveikianti natūrali ventiliacija. Daugelyje senų daugiabučių ji buvo įrengta prieš kelis dešimtmečius, tačiau laikui bėgant ventiliacijos kanalai gali būti užsikimšę, užstatyti arba tiesiog prarasti pirminį efektyvumą. Šiuolaikiniai sandarūs plastikiniai langai, jei jie nepapildyti orlaidėmis, taip pat apsunkina oro judėjimą ir nebeleidžia drėgmei pasišalinti natūraliai. Ne mažiau svarbios ir pastato konstrukcijų būklės problemos.
Pelėsis ant langų
Pelėsis ir jo pavojai
Pelėsis dažniausiai pastebimas kampuose, ties langais, už baldų ar kitose mažiau vėdinamose vietose. Jis plinta tykiai, o pašalinti jį sudėtinga, jei nepašalinamos pačios drėgmės priežastys. Be nepatrauklios išvaizdos ir nemalonaus kvapo, pelėsis gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų sudirginimus bei kitus sveikatos sutrikimus.
Prevencinės priemonės
Siekiant išvengti šių problemų, itin svarbu palaikyti tinkamą oro cirkuliaciją. Reguliarus trumpalaikis, bet intensyvus patalpų vėdinimas leidžia pašalinti perteklinę drėgmę ir gerina vidaus mikroklimatą. Taip pat svarbu stebėti, ar ventiliacijos angos nėra uždarytos ar užstatytos, o jei kyla įtarimų, kad ventiliacija neveikia tinkamai, kreiptis į namą prižiūrintį administratorių.
Ką daryti, jei vėdinimas nepadeda?
Nepaisant visų gyventojų pastangų, kartais drėgmės problemos nesibaigia vien tik vėdinimu, nes tikroji priežastis slypi pastato konstrukcijose. Jei pastebite, kad sienos ar kampai nuolat drėksta, dažai ar tinkas pūsiasi, atsiranda ryškūs pelėsio židiniai, o langų rasojimas nesumažėja net ir reguliariai vėdinant, tai gali būti konstrukcinio nesandarumo arba kitų pastato defektų požymis. Tokiais atvejais rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į pastato administratorių.
Drėgmės problema senos statybos daugiabučiuose yra dažna, tačiau tinkamai ir laiku reaguojant ją galima suvaldyti. Rūpinimasis tinkama ventiliacija, patalpų priežiūra ir pastato konstrukcijų būklės stebėjimas leidžia išvengti ilgalaikės žalos ir užtikrina sveikesnį mikroklimatą namuose.
Daugiabučių modernizavimas
Skydinė daugiabučių modernizacija - šiuo metu viena aktualiausių temų Lietuvos daugiabučių priežiūros ir atnaujinimo sektoriuje. Tačiau modernizavimas skydais daugeliui kelia daugybę klausimų: nuo ko pradėti? Ko tikėtis bei kaip išvengti klaidų?
Doc. dr. Tomas Gečys seminaro dalyvius supažindino, kad skydinė modernizacija yra paremta PREFAB (angl. prefabrication“) koncepcija. Vienas didžiausių techninių privalumų yra tas, kad tokiu būdu renovuojant pastatą viskas yra atliekama itin tiksliai, mat atliekama tiksli pastato konfigūracija, jį nuskenavus. Svarbu ir tai, kad skydai automatizuotomis linijomis yra gaminami labai greitai.
Skydų montavimo laikas yra trumpas. Didžiulis privalumas ir dizaino lankstumas, galimybė panaudotu įvairias organines ir modernias medžiagas. Pabrėžtina ir tai, kad skydų montavimo metu nereikia pastolių.
Svarbu! Ne absoliučiai visi pastatai tinka juos modernizuoti skydais. Svarbu, kad pastato aukštis būtų iki 26,5 metrų, o pati daugiabučio konstrukcija būtų surenkama iš gelžbetonio, pastatas būtų plytinis. Taip pat svarbu ir tai, kad aplink pastatą būtų laisvas apėjimas. Anot jo, jei planuojama pastatą modernizuoti skydais, svarbu ir tai, kad jo stogas būtų plokščias arba nuolydinis.
Daugiabučio modernizavimas skydais
Pastato techninė būklė turi būti be kritinių konstrukcinių pažeidimų. Svarbu ir tai, kad prie pastato turėtų būti galimybė privažiuoti sunkiasvorei technikai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad modernizuojant daugiabutį skydais neturėtų tam trukdyti inžinerinės komunikacijos: oro linijos, stulpai ir pan.
Avariniai įvykiai daugiabučiuose
Trečdalis (31 proc.) senų daugiabučių gyventojų per pastaruosius metus savo bute ar laiptinėje susidūrė su avariniais įvykiais, daugiau nei pusė iš jų (57 proc.) po 2 - 3 kartus. Gyvenantiems senos statybos daugiabučiuose daugiausiai rūpesčių kelia kanalizacija, vamzdynai ir šilumos izoliacija, šaltis bute. Taip pat minimas nesandarus, nekokybiškas stogas, bloga balkonų būklė, netinkamas vėdinimas, triukšmas, elektros, liftų gedimai, byrantis fasadas, didelė drėgmė, pelėsis.
Apklaustieji savo daugiabučio namo būklę vertina vidutiniškai - 6,1 balo iš 10 galimų, tačiau mano, kad namo būklė, jei nebus atlikta renovacija, po 10 metų šiek tiek arba žymiai suprastės.
15 proc. apklaustųjų teigia, kad jų bute žiemą temperatūra nėra pakankama. Vyraujanti išlaidų už šildymą šildymo sezono metu suma namų ūkiui svyruoja nuo 51 iki 150 Eur, 16 proc. sumoka 51-70 Eur, 28 proc. - 71-100 Eur, 25 proc.- 101-150 Eur. Didesnes sumas nei 150 Eur įvardijo 13 proc.
Teigiamai dėl dalyvavimo atnaujinime esant palankioms aplinkybėms atsakė 34 proc.
Priedangų įrengimas daugiabučiuose
Papildomi avariniai išėjimai, apšvietimo ir elektros tiekimo sistemos, konstrukcijų stiprinimas - tokie darbai jau atlikti keliuose Kauno daugiabučiuose. Darbai finansuoti ir įgyvendinti per miesto Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą. Kaunas - pirmasis Lietuvos miestas, savarankiškai pradėjęs finansuoti priedangų įrengimą senos statybos daugiabučiuose.
Dalyvauti programoje gali daugiabučių namų savininkų bendrijos, administratoriai ar kiti įgalioti atstovai, jei sprendimui pritaria dauguma (50 proc. Paraiškas su reikalingais dokumentais galima teikti Kauno miesto savivaldybei. Kasmet Priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programai iš Kauno miesto biudžeto skiriama po 100 tūkst. eurų. Konkreti suma vienam projektui nėra nustatoma - finansavimas gali siekti iki 100 proc.
2024-ųjų gruodį savivaldybė sulaukė penkių paraiškų iš kauniečių, bendrai nutarusių savo daugiabučių rūsius pritaikyti priedangos funkcijai. Bendrą šių projektų vertė - daugiau 23 tūkst. Eur.
Paprastas triukas, kaip sumažinti ir sustabdyti kondensato kaupimąsi ant langų. 2025 m. vasario 7 d.
Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS)
Nuo lapkričio 3 d. pradeda veikti Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros kartu įgyvendinto projekto metu sukurta Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS). Nuo šiol daugiabučių gyventojai vienoje vietoje galės sužinoti, ar namo techninė priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos jis suvartoja, ar pastatą tikslinga renovuoti ir kita.
Teisės aktais nustatyta, kaip dažnai reikia tikrinti pastato inžinerines sistemas, namo pamatus, stogą, kitas konstrukcijas. Šiuos patikrinimus atlieka priežiūros specialistai ar bendrovės, jos pastatų valdytojams pateikia patikrinimo aktus. Nustačius esminius trūkumus, nurodoma, kokie komponentai turi būti keičiami ar taisomi.
Centralizuotas duomenų apie pastatus kaupimas ir teikimas taip pat leis užtikrinti pastatų priežiūros procesų optimizavimą.
tags: #nekokybiskas #bendrojo #naudojimo #patalpu #langu #sumontavimas