LRT RADIJO klausytoja susirūpino, kad kai kurie žmonės nemoka mokesčių valstybei.
Registrų centro duomenimis, pastaraisiais metais per metus įregistruojama apie 6-7 tūkst. naujų būsto nuomos sutarčių, tačiau dalis jų yra išregistruojamos arba baigia galioti. Šiuo metu visoje Lietuvoje yra įregistruota apie 30,7 tūkst. galiojančių būsto (butų ir gyvenamųjų namų) nuomos sutarčių. Prieš daugiau nei metus, t.y. 2019 m. sausio 1 d. jų buvo 26,8 tūkst., arba apie 15 proc. mažiau.
Kristina, „Delfi Būstas“ sutikusi pasidalinti savo istorija, į šią išvardytą statistiką nėra įtraukta. Ji nuomojasi būstą nelegaliai. Pasak merginos, kol kas dėl to jai jokių problemų nekilo.
„Tą butą nuomoju jau ne vienerius metus. Nors savininkas tiesiai šviesiai nėra pasakęs, kad nuoma yra nelegali, tačiau tai suprantu pati, kiekvieną mėnesį laukdama jo, kad jis pasiimtų nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius grynais pinigais. Arba jis atvažiuoja mums patogiu laiku, ar aš jam paduodu pinigus, važiuodama pro šalį“, - pasakoja Kristina.
Pasak pašnekovės, prieš atsikraustydama į šį būstą, ji paprašiusi sudaryti nuomos sutartį, kurioje abi šalys surašė, kokios yra nuomotojo ir nuomininko atsakomybės.
„Sudarėme sutartį, surašėme, kokie baldai yra bute, kad savininkas yra atsakingas už jų nusidėvėjimą, įvardijome nuomos dydį. Kai užsiminiau, kad norėčiau sudaryti nuomos sutartį, savininkas sutriko, tada ir supratau, kad butas nuomojamas nelegaliai“, - sako mergina.
Paklausta, ar tuo metu nesuabejojo dėl savo pasirinkimo, Kristina tikina, kad abejonių nebuvo, nes ją viliojo patraukli būsto nuomos kaina: „Tada tai buvo geriausia kaina, nes kiti panašios būklės butai kainavo daug brangiau.“
I. Ruginienė atskleidė, kas sugriovė pasitikėjimą D. Šakaliene: „Negaliu susitaikyti su tuo“
Nelegalios nuomos rizika
Nors „Delfi Būstas“ kalbinta Kristina kol kas problemų dėl nelegaliai nuomojamo būsto neturi, VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad žmonės, kurie nuomojasi būstą nelegaliai, vaikšto peilio ašmenimis.
„Nuomininkui vienareikšmiškai geriau viską daryti oficialiai, nes tokiu atveju jis yra apsaugotas, kad savininkas jo lengvai neišprašys iš nuomojamo būsto, turės laikytis terminų apie įspėjimą dėl nuomos santykių nutraukimo ir nuomininkas turės gerokai daugiau laiko susirasti kitą būstą. Taip pat, turint nuomos sutartį, galima įsiregistruoti ir gyvenamąją vietą. Tai yra privalumas, ypač šeimoms su vaikais, nes galima registruoti vaikus į darželius ir mokyklas“, - komentuoja A. Antanavičius.
NT analitikas priduria, kad legali nuoma yra naudingesnė ir pačiam nuomotojui. Oficialiai nuomodamas būstą ir mokėdamas mokesčius, NT savininkas turi daugiau galios nuomininko atžvilgiu.
„Jeigu nuomojama nelegaliai, nuomotojai rizikuoja, kad juridiškai nelabai turi kažkokių svertų prieš nuomininkus. Jeigu turtas bus sugadintas, jeigu bus paliktos skolos ir pan., teisybę surasti bus sudėtinga. Gali tekti prisipažinti, kad buvo vykdoma nelegali veikla ir pats nuomotojas įsispraudžia save į tokią situaciją, kad nemokėdamas mokesčių ir taip bandydamas sutaupyti, padidina riziką patirti nuostolių“, - sako A. Antanavičius.
Kaip būstą nuomoti legaliai?
„Delfi Būstas“ Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pasiteiravo, kokie yra būdai legaliai nuomoti būstą. Kaip teigia VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, šiuo metu gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui nori nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas kitiems gyventojams, tai gali padaryti įsigiję „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ verslo liudijimą.
Gyventojas taip pat gali teikti apgyvendinimo paslaugas įsigijęs verslo liudijimus veikloms: „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“. Nekilnojamojo turto (NT) nuoma su individualios veiklos pažyma negalima.
„Verta paminėti, jog nuo 2020 metų liepos 1 d. gyventojai, nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas su verslo liudijimu, kiekvienam nuomojamam objektui turi įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį“, - priduria S. Aliukonytė-Šnirienė.
Taip pat pažymėtina, kad, neįsigijus verslo liudijimo, bet kokio NT (ne tik gyvenamųjų patalpų) nuomos paslauga taip pat gali būti teikiama ir gyventojams, ir juridiniams asmenims - tiesiog metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 2 d., reikia deklaruoti šias gautas pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Kokį legalios nuomos mokestinį variantą geriau pasirinkti būsto nuomotojams?
Pasak A. Antanavičiaus, paprastai verslo liudijimas imamas tais atvejais, kai iš būsto nuomos gaunamos didesnės pajamos, o 15 proc. GPM pasirenka mokėti tie, kurių pajamos iš nuomos yra mažos.
„Jeigu yra nuomojami pigesni būstai, gyventojui nėra būtina įsigyti verslo leidimą, jis gali pasirinkti mokėti gyventojo pajamų mokestį, kuris siekia 15 proc.“, - pažymi A. Antanavičius.
Kita vertus, nors atrodytų, kad nuomoti būstą legaliai yra paprasta ir nebrangu, NT brokerė Jolanta Petrauskaitė sako, jog NT savininkai vis tik įžvelgia legalios nuomos sistemos trūkumų. Pasak pašnekovės, būstų nuomotojams, ypač vyresnio amžiaus, sudėtinga internetu gauti verslo liudijimą būsto nuomai, o vėliau sunkumų kelia ir pajamų deklaracijos užpildymas, nesvarbu, ar gyventojas būsto nuomos veiklai turi verslo liudijimą, ar yra pasirinkęs metų pabaigoje mokėti 15 proc. GPM.Taip pat NT brokerė pažymi, kad kai kuriems gyventojams, kurie nuomoja, pavyzdžiui, vieną butą už labai mažą kainą, mokesčiai valstybei yra per dideli.
Legalios nuomos pasirinkimai ir mokesčiai
| Nuomos būdas | Mokesčiai | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Verslo liudijimas | Fiksuotas pajamų mokestis | Tinka didesnėms pajamoms | Atskirą liudijimą reikia kiekvienam objektui |
| 15% GPM | 15% nuo nuomos pajamų | Tinka mažesnėms pajamoms | Reikia deklaruoti pajamas |
Būstus nuomojančių legaliai skaičiai lėtai, bet auga
Vis dėlto, kaip informuoja VMI, žvelgiant į bendrą tendenciją, gyventojų, nuomojančių būstą su verslo liudijimais ar deklaruojančius pajamas iš nuomos, skaičius išlieka panašus ar nuosaikiai didėja. Nuo 2013 m. gyventojų, nuomojančių būstą su verslo liudijimu skaičius išaugo tris kartus.
„Žvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, su verslo liudijimu veiklą vykdantys gyventojai deklaruoja didesnes pajamas iš nuomos. 2019 m. verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ įsigiję asmenys deklaravo 84 mln. eurų pajamų. Palyginimui, 2018 m. tą patį verslo liudijimą įsigiję gyventojai deklaravo beveik 85 mln. eurų pajamų, 2017 m. beveik 71 mln. eurų pajamų. Aktyvią gyventojų veiklą rodo ir iš NT nuomos gautų deklaruojamų pajamų suma. 2019 metais apie 58 tūkst. gyventojų deklaravo 178,5 mln. eurų pajamų, 2018 m. 56 tūkst. gyventojų deklaravo 177,1 mln. eurų pajamų, 2017 m. - 56 tūkst. gyventojų deklaravo 150 mln. eurų“, - statistika dalinasi VMI.
Pasak VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės S. Aliukonytės-Šnirienės, siekiant nustatyti galimus mokesčių vengimo atvejus, vertinama ne tik gyventojų mokesčių administratoriui pateikta informacija (pavyzdžiui, deklaracijų duomenys), trečiųjų šalių duomenys, bet ir informacija viešojoje erdvėje. Tikrinami ir ilgalaikės, ir trumpalaikės nuomos pasiūlymus dalijantys asmenys.
„Pernai atlikus būsto nuomos platformoje „Airbnb“ paslaugas siūlančių Lietuvos gyventojų veiklos analizę, smulkieji verslininkai papildomai deklaravo 261 tūkst. eurų pajamų bei 49 tūkst. eurų mokesčių. Remiantis atlikta analize, Lietuvoje internete, būsto nuomos platformoje „Airbnb“, šiais metais pateikta daugiau nei 4000 pasiūlymų“, - sako VMI atstovė ir priduria, kad institucija, atsižvelgdama į veiklos mastą, vertino tuos atvejus, kai vienas asmuo siūlė nuomotis po daugiau nei tris NT objektus (tokių gyventojų buvo 62).
Tikinama, kad išanalizavus pasiūlymus, VMI dėmesį patraukė 28 gyventojų veikla: 15 verslininkų atžvilgiu pradėta stebėsena, 19 mokesčių mokėtojų sulaukė operatyvių patikrinimų. Vienas dažniausiai nustatytų pažeidimų - iš nuomos verslo gautos pajamos neapskaitomos, t. y. gyventojai deklaruoja tik dalį gautų pajamų.
„VMI atlikus stebėsenos ir kontrolės veiksmus, 22 asmenys pateikė/patikslino deklaracijas ir papildomai deklaravo 261 tūkst. eurų pajamų už apgyvendinimo paslaugų teikimą bei 49 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių, iš kurių PVM sudarė - 34 tūkst. eurų, GPM - 15 tūkst. eurų. Trims asmenims dėl mokesčių administratoriui reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimų surašyti administracinių nusižengimų protokolai, taip pat vienas nutarimas dėl reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimų ir pažeidimų buhalterinėje apskaitoje“, - informuoja S. Aliukonytė-Šnirienė.
Atliekant bendrą NT nuomos rinkos priežiūrą itin vertingi ir gyventojų pranešimai apie galimai nelegalią veiklą. Šiemet, VMI duomenimis, dėl nelegalios NT nuomos iš gyventojų gauti 266 pranešimai, pernai 368 pranešimai, užpernai - 186 pranešimai.
„Nuomininkų pageidaujama be augintinių ir be vaikų“
„Nuomojamas dviejų kambarių butas su baldais ir buitine technika. Nuomininkų pageidaujama be augintinių ir be vaikų“. Štai tokių būsto nuomos skelbimų galima rasti ne vieną ir ne du. Itin dažnai nuomininkų su vaikais nepageidaujantys būsto savininkai būna pasmerkiami kaip diskriminuojantys šeimas su mažais vaikais.
Iš tiesų faktas kaip blynas - kas nuomoja būstą, tas ir taisykles nustato. Kita vertus, kai kurie čia pat pajunta diskriminaciją, ypatingai kai kalba pasisuka apie šeimas ar vienišus tėvus su vaikais. Būtent jaunos šeimos su mažais vaikais itin dažnai ieško būsto nuomos, nes dar neturi pakankamai pinigų būsto pirkimui.
Tačiau dažniau atrodo, kad mažo vaiko turėjimas tik kiša pagalius į ratus, nes būsto savininkas šeimos su vaikais dažnai visai nenori. Ir ne dėl to, kad mažas vaikas gali kažką namuose sugadinti.
„Vaiko teisė turėti būstą nepaneigia buto savininko teisės į nuosavybę. D. Visgi panašu, kad bent iš dalies visuomenėje sklandančios baimės nėra pagrįstos. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams.
„To tikslas - pasirūpinti atitinkamu vaikų apgyvendinimu, jei atsakovai (vaiko tėvai, besinuomojantys būstą - red. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti“, - tikino D. „Nepilnamečiai vaikai nuomininkų šeimoje tikrai nėra garantas, kad tokia šeima negalės būti iškeldinta iš nuomojamo būsto. D. Net CPK nustato ilgesnius pranešimo apie iškeldinimą terminus, jeigu iškeldinamas nepilnametis, - sako D. Rušinas ir priduria, kad tai, ko gero, galėtų būti vienintelė reali priežastis, kodėl nuomotojai nenori įsileisti nuomininkų su nepilnamečiais vaikais. Dažnai sakoma, kad nėra padėties be išeities, o ilgo ir varginančio teisminio proceso žmonės paprastai visomis išgalėmis stengiasi išvengti.