Vasarą nėra nieko geriau nei pabėgti į gamtą, nes tai atgaiva ir sielai, ir kūnui. Be to, kelionės lavina, todėl laikas prabėga išties prasmingai. Jei norite aplankyti nematytas vietas ir pasisemti naujos patirties, Vilniaus rajonas tikrai pateisins jūsų lūkesčius. Pradžioje reikia pabrėžti, kad rajonas, kurį ketiname aplankyti, išsiskiria savo daugiakultūriškumu.
Šiame straipsnyje keliausime po Vilniaus rajoną ir susipažinsime su Nemėžio dvaro sodybos istorija, architektūra ir dabartine būkle. Nemėžio seniūnija yra šalia Minsko plento, 8 km į pietryčius nuo Vilniaus. Nemėžio seniūnijos plotas siekia 4004,74 ha, jos teritorijoje yra 21 kaimas, 2 miesteliai ir 3 sodininkų bendrijos. Seniūnijoje gyvena 10 476 gyventojai (2025 m. sausio 1 d. duomenys).
Nemėžio herbas
Nemėžio Istorija
Nemėžio pavadinimas žinomas dar nuo Vytauto Didžiojo laikų. XIV a. Nemėžyje jau buvo kunigaikščių rūmai - Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Julijanos vasaros rezidencija. Čia Julijona ir mirė. Čia 1397 m. jis apgyvendino totorius, kurių palikuonys gyvena ir dabar. 1684 m. Nemėžio totoriai tarnavo Lietuvos kariuomenės pulkuose, kovojusiuose prieš turkus. 1794 m. Nemėžyje susibūrė sukilėlių pulkas, kuriam vadovavo pulkininkas inž. Jokūbas Jasinskis. Balandžio 23-ąją, susivienijęs su kitais pulkais, Jasinskis puolė caro kariuomenę ir Vilnių. Sukilėlių tradicijos išliko. 1863 m. buvęs prūsų kariuomenės pulkininkas Lepelskis Nemėžyje surinko sukilėlių būrį, kuris vėliau kovėsi su caro kariuomene Rūdiškių miškuose.
Nemėžis buvo mėgstama Vilniaus universiteto studentų, kurie buvo nusiteikę prieš caro valdžią, t.y. filomatų, susitikimų vieta. Tarp jų buvo A. Mickevičius, T. Zanas, O. Petraškevičius, J. Čečiotas ir kiti. 1823-1832 m. Nemėžyje gyveno ir dirbo Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos direktorius prof. Piotras Slavinskis. Pas jį dažnai svečiuodavosi astronomas ir matematikas J. Sniadeckis, botanikas St. Judzilas ir garsus architektas K.
Nemėžį valdė ir čia gyveno bajorai Sapiegos. Apie 1830-uosius metus iš Sapiegų Nemėžį perėmė grafas Benediktas Tiškevičius (1801 - 1866), buvęs Kauno gubernijos maršalka. 1914 metais Nemėžio dvarą, kurį sudarė Juodasis, Bareikiškių, Šveicarų, Rudaminos ir Dolinos polivarkai, įsigijo Mykolas Bochovicas. 1939 m. visi meno kūriniai ir istorinę vertę turintys daiktai buvo nacionalizuoti ir išgabenti. Dalis jų pateko į Vokietiją.
Svarbūs faktai apie Nemėžio seniūniją:
- Nuo 2025 m. gruodžio 31 d. Skaidiškės tapo miesteliu.
- 2010 m. Skaidiškių miestelyje prie Sodžiaus, Ąžuolo ir Nemėžio gatvių sankryžos pastatyta skulptūra „Angelų kryžius" (skulpt. Kęstutis Krasauskas).
Nemėžio Dvaro Sodyba
Netoli Nemėžio miestelio yra Nemėžio dvaro sodyba. Sodyba yra už 1 km nuo Nemėžio gyvenvietės, ansamblio branduolį sudaro rūmai, žirgynas ir oficina, apstatyta apie stačiakampį reprezentacinį kiemą, kurį supo dar ir mūro tvora. Kiek atokiau stovi medinis svirnas.
Nemėžio dvaras 2022 metais
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai.
1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840-1856 m.). Dvaro rūmai yra sodybos centre. Rūmai yra sodybos centre. Jie pastatyti 1836 m.
Jis 1836 m. pastatė dviejų aukštų klasikinius rūmus, įrengė parką. 1860 m. čia stovėjo pagrindiniai rūmai, kurių antrame aukšte buvo įrengta koplyčia, trečiame - sandėliai. Be pagrindinių ir ūkinių pastatų prie dvaro buvo vandens malūnas, sūrinė, bravorai. XX a. pradžioje dvarą nusipirko M.Bochvicas, kuris iš parke buvusio prūdo padarė tris tvenkinius žuvims veisti.
Priešais rūmus, ilgame vidiniame ūkinės paskirties kieme, stovėjo žirgų arklidės, dalis jų išliko iki šių dienų. Po karo dvaro rūmai atiteko kolūkiui. XX a. pabaigoje dvare gyvenę žmonės buvo iškeldinti, o pastatai privatizuoti.
Dabartinė Būklė ir Ateities Vizijos
Pastaraisiais metais apleistas Nemėžio dvaro rūmų kompleksas šiuo metu yra restauruojamas bei pritaikomas naujai paskirčiai. Kaip praneša Kultūros paveldo departamentas (KPD), turtinga istorija galintis pasigirti Nemėžio dvaro rūmų kompleksas žada atgyti. Šalia sostinės esantis šis dvaro pastatų ansamblis, pasibaigus darbams, atgims naujam gyvenimui ir taps išskirtine vieta. Šiandien aplankius Nemėžio dvaro sodybą galima išvysti išlikusias šimtamečių parko medžių eiles, atsiveria autentiškas kultūrinis kraštovaizdis.
Šiuo metu galime jais žavėtis tik žvelgdami per spygliuotą tvorą. Tiesa, mūsų kelionei tai kontraversiškai prideda žavesio: vaizduotė pati piešia buvusią ištaigingą praeitį ir, deja, jos žlugimo istoriją. Šiandien rūmai yra privačiose rankose ir naujieji savininkai žada po kelerių metų pastatyti čia tikrą poilsio ir rekreacijos rojų.
Kronikos liudija, jog Nemėžio dvaro vietoje kadaise stovėjo pilis - Vytauto Didžiojo vasaros rezidencija. Didiesiems Lietuvos kunigaikščiams priklausiusį dvarą bei žemes vėliau valdė Pacai, Mykolas Kristupas Radvila, Jonas Kazimieras Sapiega, Jonas Karolis Chodkevičius, Leonas Sapiega, Mykolas Kleopas Oginskis, Bžostovskiai bei Pliateriai. 1928 m. dvarą nusipirko grafas Mykolas Tiškevičius.
Vladislovo Sirokomlės kelionių aprašymuose minimas ir Nemėžio dvaras Vilniaus rajone: „Kairėje, už žalios pievos, plyti gyvenvietė iš keliolikos kiemų, gražesnių ir tvarkingesnių. Dešinėje, medžių tankmėje, švyti rūmai. Mes Nemėžyje. Ši prie karčemų prigludusi gyvenvietė, kaimas, apylinkė ar vienkiemis (vadinkite, kaip norite) tai - Totorių Nemėžis. O toliau šis mūrinis dvaras - tai grafų Tiškevičių nuosavybė. Anksčiau jis priklausė Sapiegoms. Šios totorių gyvenvietės pirmasis kiemas įsikūręs ant keturkampio, pylimą primenančio kalnelio. Tai leidžia manyti kažkada čia buvus Nemėžio pilį, apie kurią išlikę tikrų žinių. Jos liekanų kur nors kitur mums nepasisekė rasti.“