Nepatenkinti Gyvenimu Bute: Priežastys ir Alternatyvos

Nauji namai dažnai asocijuojasi su džiaugsmu, tačiau viešai retai kalbama apie galimus neigiamus padarinius. Šiame straipsnyje aptariamos priežastys, kodėl žmonės gali būti nepatenkinti gyvenamąja vieta, ypač butais, ir kokios alternatyvos gali būti svarstomos.

Finansiniai Aspektai

Investuotojas Jamesas Altucheris teigia, kad namo pirkimas nėra investicija, kaip dažnai manoma. Namų kainos, vertinant laikotarpį nuo 1890-ųjų iki 2004-ųjų, krito po 0,4 proc. metinės grąžos. Jei perkate namą už 400 tūkst. dolerių, su maždaug 100 tūkst. dolerių atsisveikinate.

JAV egzistuoja įsitikinimas, jog galima iš būsto mokesčių išskaičiuoti palūkanas, mokamas už paskolą. Jamesas Altucheris teigia, jog tai - mitas ir bet kokiu atveju mokesčiai sumažėja labai nežymiai.

Bendrovės „Remax“ nekilnojamojo turto brokeris Kęstutis Bružas sako, kad perkant namą paskolos lėšomis reikia atsakingai įvertinti savo finansines galimybes bei situaciją paskolų rinkoje.

„Jei galima pigiai imti paskolą, ją imti apsimoka, tačiau ne 30-ies, o kokių 10-15 metų laikotarpiui. Tokiu atveju nepermokėsite palūkanų, išlaidos bus panašios, kaip įsigijus daiktą išsimokėtinai. Paėmus paskolą 30-čiai metų tai jau labiau primena nuomą iš banko - nes turtą įgysite tik po 30-ies metų“, - lygino K. Bružas.

Paskolos Palūkanų Tipai

Jis taip pat patarė imti kintamas palūkanas, nes jos atspindi rinkos kainą: esant geresnei situacijai mokėsite mažesnes palūkanas, blogesnei - didesnes. Užfiksavus palūkanas ilgam laikotarpiui rizikuojate permokėti.

Tačiau kuo turtas brangesnis, tuo bus sunkiau jį parduoti. Lietuvoje nėra daug žmonių, kurie galėtų leisti sau 300 tūkst. eurų vertės namą. Vilniuje tokių sandorių įvyksta gal 15 per metus, tai, laikykime, jog po vieną per mėnesį. Užtat vidutinis standartinio buto pardavimo terminas yra 2 mėnesiai.

Erdvės Trūkumas

Vilniuje gyvenanti Rita kartu su draugu nusprendė įsigyti butą. Kadangi norėjo gyventi arčiau centro, pasirinko Šnipiškių mikrorajoną. Su tokio dydžio biudžetu porai pavyko įsigyti vos kiek daugiau nei 35 kv. m dviejų kambarių butą.

„Butas nedidukas, o ir patys galvojome, kaip pavyks tilpti. Tačiau amžinai ten negyvensime, norėjome likvidaus būsto keletui metų, o ne tokio, kuriame pasentume.

Remiantis Eurostato duomenimis, 22,9 proc. Lietuvos gyventojų gyvena perpildytuose namuose, kuriuose nėra pakankamai erdvės (ES vidurkis 17,2 proc.).

Architektas Mindaugas Pakalnis aiškina, kad komfortiškam gyvenimui vienam žmogui reikia bent 30 kv. m.

„Į šį skaičių reikia orientuotis, norint gyventi komfortiškai. Suprantu, kad 60 kv. m bute jauni žmonės gali auginti vaikutį, bet galvojant apie didesnę šeimą normalu, kad kiekvienas vaikas nori savo kambario, reikia miegamojo tėvams, reikia svetainės, todėl reikėtų orientuotis į 30 kv. m žmogui“, - sako M. Pakalnis.

Būsto Plotas ir Gyventojų Skaičius

NT bendrovės „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba teigia, kad svarbu atskirti, ar daugiabutis statomas nuomai, ar gyvenimui. Jo teigimu, neretai maži būstai yra arti modernių biuro pastatų, kur dirba daug jaunų žmonių, o jie didelės šeimos dar neturi.

„Tokius butus mes vadiname nakvynės namais. Ne vieta, kur gyveni, bet tik kur ateini pernakvoti. Populiariausias rinkoje - 2 kambarių 45 kv. m butas.

NT bendrovės „Eika“ būsto pardavimo vadovas Justinas Šavelskis neslepia, kad naujos statybos būstų plotas mažėja. „Dėl sumažėjusio ploto butams tapus įperkamesniems statytojai linkę orientuotis į 25-80 kv. m 1-4 kambarių butus, jie tarp klientų yra populiariausi. Į šį intervalą nepatenkančius butus parduoti yra kur kas sunkiau, nes jie klientams atrodo arba per maži, arba sunkiau finansiškai įperkami“, - aiškina J. Šavelskis.

Jo teigimu, įmonė yra išsigryninusi populiariausius butų ploto intervalus ir juos stengiamasi pasiekti įgyvendinant projektus: 1 kambario 25-30 kv. m, 1,5 kambario 30-35 kv. m, 2 kambarių 35-55 kv. m, 3 kambarių 55-65 kv. m, 4 kambarių 70-80 kv. m.

Kad rinkoje patys populiariausi 2 kambarių apie 45 kv. m butai, sutinka ir A. Avulis. Jo teigimu, tokie butai sudaro apie 50 proc.

Nors nedidelio būsto kaina yra mažesnė, kvadratinis metras kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, viename iš Šnipiškių mikrorajone statomų namų 27 kv. m būsto kaina siekia 74 tūkst. eurų, tokio buto vienas kvadratinis metras kainuoja 2 711 eurų.

NT ekspertas S. Vagonis mano, kad didesnio būsto paklausa augs, tik klausimas, ar ji bus nedidelė ir sieks kelis procentus, ar tuos pokyčius bus galima matuoti dešimtimis procentų.

Tuo metu nedidelio būsto paklausa, anot A. Avulio, turėtų mažėti, o rinkos standartu išlikti 45 kv. m.

Socialiniai Aspektai: Kaimynystė ir Socialiniai Būstai

Vienas iš trijų Lietuvos daugiabučių gyventojų nenorėtų, kad jo kaimynystėje būtų įrengti socialiniai būstai. Tai paaiškėjo surengus eksperimentą 60-tyje šalies miestų ir miestelių, kurio metu apklausta daugiau nei 8 tūkst. gyventojų.

Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o prieštaraujančių skaičius savivaldybėse buvo labai skirtingas. Pavyzdžiui, Kaune, Kėdainiuose ir Širvintose socialinio būsto kaimynystės nepanoro daugiau nei 80 proc., o Druskininkuose, Raseiniuose ir Kretingoje - tik mažiau nei 6 proc.

Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė teigia negalinti pasakyti, kodėl kėdainiškiai nusiteikę taip skeptiškai prieš socialinių būstų atsiradimą jų kaimynystėje.

„Į šį klausimą atsakyti neturiu kompetencijos. Statistikos lyginti viešosios tvarkos ar kitų nusižengimų tiek socialiniuose, tiek įprastuose būstuose gyvenančių asmenų neturiu.

Pasak L. Rakštiko, bendra situacija parodo visuomenės nebrandumą. Žinant, kad šalia yra pažeidžiamas žmogus - brandi visuomenė stengtųsi jam padėti suvokdama, kad visa bendruomenė stipri tiek, kiek stiprūs labiausiai pažeidžiami jos nariai.

Alternatyvos: Kada Verta Parduoti Namą

Gyvenimas ir mūsų poreikiai kinta, tad kažkada svajonių namais tapęs būstas gali pavirsti tikra našta.

„Creston“ brokeriai išskiria 3 priežastis, kada parduoti namą iš tiesų verta:

• Vargina ūkio darbai: Jei gyvenote bute, bet kažkuriuo gyvenimo tarpsniu jus sužavėjo idėja apie nuosavą veją, gėlyną ir šiltnamį, gali nutikti taip, kad po kelerių metų ūkio ir sodo darbai jus pradės labiau varginti nei teikti džiaugsmą.
• Namas per didelis: Jei ištuštėjusi erdvė kelia nemalonius jausmus ar liūdesį, tikrai verta pasidomėti alternatyviu būstu.
• Erzina dideli atstumai: Klientai, gyvenantys toli nuo miesto, kaip vieną iš pagrindinių būsto pardavimo priežasčių įvardina didelius atstumus.

Natūralu, kad po kelerių metų toks intensyvumas gali pradėti varginti ir kelti susierzinimą.

Konfliktai Dėl Statybų

Užupio bendruomenės vadovė Rėda Brandišauskienė teigė, kad užupiečiams Kultūros paveldo departamentas raštu buvo pažadėjęs, kad projektas bus derinamas specialioje komisijoje su bendruomene, kur bus įtraukta ir bendruomenė, tačiau vėliau po pusmečio paaiškėjo, kad projektas su departamentu vystytojo buvo suderintas, o įsipareigojimai bendruomenei užmiršti.

„Mums šis projektas didžiausią susirūpinimą kelia keliais aspektais. Pirma, tai neleistinai keis Senamiesčio panoramą. Antra, nauji pastatai bus aukščiausi Polocko gatvėje. Trečia, naujai statomi namai gyventojams užstos vaizdą į Vilnelę.

Nekilnojamojo turto „MG Valda“ komunikacijos vadovas Simonas Lyvas aiškina, kad „Užupio krantinės“ projektas užims 1,24 ha buvusios „Vilijos“ siuvyklos teritoriją.

„MG Valda“ įsigijusi sklypą atsižvelgdama į Vilniaus senamiesčio, kartu ir Užupio, architektūrinį unikalumą, savo iniciatyva sumažino ne tik statinio aukštį, bet ir užstatymo tankį bei intensyvumą lyginant su detaliuoju planu“, - teigė jis.

Pasak jo, Užupio bendruomenės metami kaltinimai yra nepagrįsti, nes visa turėta bei prašoma informacija buvo pateikta, šiuo metu su visa informacija galima taip pat susipažinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė spaudai Vida Aliukonienė teigė, kad bendrų reikalavimų Užupyje ar bet kurioje kitoje vietovėje statomiems statiniams nurodyti negalima: rodikliai nustatomi konkrečiai teritorijai galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Šaltūnų gatvėje gyvenančios seserys K.Pašun ir V.Dulko dėl statybų gretimame sklype visiškai prarado ramybę.

Pagal Statybos techninį reglamentą 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos pastatytas namas neturėtų būti aukštesnis nei 8,5 metro.

K.Pašun ir V.Dulko tvirtina, kad pernai lapkritį, nuo statybų pradžios praėjus keliems mėnesiams, bendrovė „Palatinas“ (ji kartu su UAB „Citus Construction“ čia vykdo statybas - red. past.) pasiūlė pasirašyti sutikimą, kad statytojai galėtų sklype K.Jelskio g.

UAB „Citus Construction“ statybų direktorius Viktoras Grodis 15min telefonu sakė, kad suma už kaimyninį sklypą buvo siūloma kur kas didesnė - nors tikslios sumos jis neatskleidė, užtikrino, kad ji buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei nurodomas 100 tūkst. eurų.

Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė 15min tvirtino, kad pagal 2007 m. patvirtintą detalųjį planą K.Jelskio g. „2016 m. buvo koreguojamos tik statinių statybos zonos.

Žmonės kalba, kad kartais taip vyksta.

Deja, dėl šio turto, kuris mūsų šeimai priklauso 27 metus, jau trejus metus vyksta teisminiai ginčai ir mums tenka atlaikyti sąmoningo šmeižto kampaniją.

I. Udovickis, mūsų kaimynas, pageidauja, kad mūsų sklype būtų pievelė, o ne gyvenamasis namas. Sprendimą buvo galima rasti, bet buvo pasirinktas susidorojimo kelias.

Nuo pat dirbtinai sukelto triukšmo pradžių buvo siekiama suformuoti neigiamą nuomonę apie mūsų šeimą, pateikti mane kaip nesąžiningą valstybės tarnautoją ir taip galimai daryti spaudimą atsisakyti minimo objekto.

Buvo mestos didžiulės pajėgos šmeižtui, neapykantos kurstymui.

Mums tapo žinoma, kas iš buvusių ir esamų Savivaldybės administracijos darbuotojų ir kodėl (galimai už atlygį) rinko informaciją apie mūsų šeimos turtinę padėtį neteisėtais būdais, pažeidžiant Asmens duomenų apsaugos įstatymą.

Taigi, puolimui buvo ruošiamasi.

Mes, lietuviai, turime gražias tradicijas gerbti ir bičiuliautis su kaimynais.

Esame įsitikinę, kad ginčas dėl K. Donelaičio g. 12 dalies sklypo įsigijimo ir naujo priestato statyba tikrai nėra viešojo intereso gynimo objektas.

Per visą tą laiką, kol vyko teismai, patyrėme spaudimą ir kitokiomis priemonėmis - buvo vykdomi „planiniai“ STT, FNTT, VMI patikrinimai. Jokių pažeidimų nenustatyta.

Mums ne kartą jau ankstesniais metais įvairių asmenų buvo daromas spaudimas perleisti pastatą.

Neslėpsiu, kad dar prieš statybų pradžią Algirdo Grublio, tuometinio Klaipėdos miesto tarybos nario, iniciatyva mano vyras buvo susitikęs su I. Udovickiu. Pastarasis pasiūlė neadekvačiai žemą kainą už šį objektą ir pasakė, kad jo žmona šioje vietoje nori pievelės.

Puolimas prieš mane tęsiasi ir dabar, siekiant įvairiomis priemonėmis parodyti mane kaip nesąžiningą valstybės tarnautoją, nes priklijuoti tokią etiketę yra vienas lengviausių būdų susidoroti su nepaklusniais.

Seimo narė Ligita Girskienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), o juk parlamentarė atstovauja tai pačiai Udovickių paremtai politinei partijai.

Dabar, kai pradėta viešinti informacija dėl Skulptūrų parko projekto įgyvendinimo, visi suprantame, kieno interesai taip uoliai atstovaujami.

Šį projektą turėjo įgyvendinti Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius, tačiau pamatę, kad nesutiksime šiaip sau keisti projekto, kad išsakėme atviras pastabas, jog politikai neturėtų daryti įtakos projekto eigai, buvo pasakyta, kad turėsiu projektą perduoti Statybos infrastruktūros skyriui. O pastarasis, kaip dabar matome, yra paklusnus nurodymų vykdytojas.

Esu tikra, jog praeis kažkiek laiko, bet pastatą K. Donelaičio g. 12 rekonstruosime ir pastatysime priestatą toje pačioje vietoje.

Svarstome tai kaip labai patrauklų variantą.

Koks džiaugsmas sulaukus senatvės mėgautis ramybe parke ir gražia kaimynų bendryste.

Apibendrinant, daugelis veiksnių gali lemti nepasitenkinimą gyvenimu bute, įskaitant finansinius apribojimus, erdvės trūkumą ir socialinius konfliktus. Svarbu įvertinti savo poreikius ir galimybes, kad pasirinktumėte tinkamiausią būstą.

tags: #nepatinka #gyvenamasis #butas