Nuolatinis būsto draudimas: privalumai ir nauda

Draudimas atsirado Kinijoje su šūkiu „Vienas už visus ir visi už vieną“. Draudimo fondai pradėjo formuotis Romos imperijos laikais. XIV a. draudimas įgijo komercinį pobūdį. Pirmasis etapas susijęs su transportu (laivais ir krovinių gabenimu). Pirmasis draudimo polisas pasirašytas 1374 m. Barselonoje. Kitas etapas susijęs su pramonės vystymusi. Lietuvoje draudimas atsirado XIXa. „Gyvenimas“, „Lietuva“ ir kt. kompanijos.

Draudimo veiklos požymių pagrindu yra galimas draudimo veiklos atskyrimas nuo draudimui artimos ar su draudimu nesusijusios veiklos.

Pagrindiniai draudimo veiklos požymiai

• Kolektyviškumas. Būsimas draudimo poreikio patenkinimas turi remtis kolektyviškumo principu. Šis principas pasireiškia savitarpio pagalbos idėją, kuri gali būti apibūdinama posakiu „Vienas už visus, visi už vieną“. Draudimo narys, pats nepatyręs finansinių išlaidų, kompensuoja dalį kito grupės nario patirtų išlaidų, bet tam tikro įvykio atveju ir pats sulauks draudimo grupės paramos. Pažymėtina, kad savidrauda nėra draudimo veikla (subjektas nepriklauso jokiai draudimo grupei), nes ji prieštarauja kolektyviškumo principui.
• Ekonomiškumas, kuris reiškia draudimo grupės nariams ateityje iškylančią poreikių tenkinimo sistemą. Draudimo grupės veiklai būdingas tęstinumas, o veikla - reglamentuota. Kiekvienas grupės narys, atsitikus draudiminiam įvykiui, turi teisę į nustatyto dydžio kompensaciją, t.y. į finansinę ar kitokio pobūdžio paramą. Ekonomiškumas pasireiškia:
  • draudimo apsauga neteikiama veltui, parama finansuojama iš draudėjų įmokų sukaupto kapitalo;
  • atskiro sumokėtos dr. grupės nario įmokos arba viršija, arba mažesnės už jam išmokėtų dr. išmokų sumą.. Labiausiai ekonomiškumas pastebimas - gyvybės dr. šakoje.
• Poreikio egzistavimas. Draudimo veiklos tikslas yra poreikio, iškilusio dėl draudiminio įvykio, tenkinimas. Ne gyvybės draudimo šakoje tai - išmoka (ar kompensacija) dėl nelaimingo atsitikimo, gyvybės - gali būti sukaupto gyv. draudimo sutarties pabaiga. Draudimas negali būti nelaimės ištiktojo praturtėjimo priežastis. Draudimas - tiksliai įvertinamo finansinio poreikio tenkinimas.
• Atsitiktinumas. Draudiminis įvykis turi būti atsitiktinis. Tam, kad jis įvyktų, įtakos neturi daryti draudėjo valia ar norai. Šis reikalavimas - privalomas. Nedraudiminis įvykis galimas dėl tyčinio draudimo objekto sugadinimo, sunaikinimo. atsitiktinumo požymis nereikalauja, kad būtų neaiškumų dėl draudiminio įvykio atsiradimo.
• Išmatuojamumas. Įvykio atsiradimo faktas bei laikas turi būti nežinomi. Tačiau draudiminis įvykis turi būti išmatuojamas. Išmatuojamumas remiasi statistika ir tikimybių teorija. Draudimini įvykio atsiradimo dažnumas yra išreiškiamas įvykio atsiradimo tikimybe, o vidutinis žalos dydis - pinigų suma, kurios reikia vidutinio draudiminio įvykio sukeltam poreikiui patenkinti. Statistika ir tikimybių teorija teisinga kai, yra didelė praeities įvykių bazė. Didelis įvykių skaičius - būtina išmatuojamumo sąlyga. Draudimo apsauga egzistuoja tik tuomet, kai draudimo grupė yra pakankamai didelė - galėtų veikti“didelių skaičių“ dėsnis.
• Tos pačios rizikos (pavojaus) egzistavimas. Ekonominė ūkio subjektų veikla vadinama draudimu tik tuomet, kai visi į draudimo grupę susibūrę ūkio subjektai bus veikiami tos pačios rizikos ar pavojaus. Ūkio subjektai neturi mokėti už rizikas, kurios jiems visiškai negresia.

Turto draudimas

Visas namų turtas yra draudžiamas jo nauja verte, t.y., draudimo suma yra prilyginama kainai, už kurią turto netekęs asmuo galėtų įsigyti analogišką turėtam naują turtą. Siekiant supaprastinti procedūrą, draudimo suma paprastai skaičiuojama gyvenamųjų patalpų plotą padauginant iš tam tikros nustatytos sumos vienam kvadratiniam metrui (apie 500 JAV dolerių).

Draudėjas ir draudikas

Draudėjas - asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ar esantis draudėju draudimo įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti, atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoką.

Draudikas - asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.

Kreditų draudimas ir jo svarba

Kreditų draudimas apsaugo draudėjo verslą nuo grėsmės, kylančios klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant už produkcijos ir (ar) paslaugos pardavimą, kai taikomas atidėtas mokėjimas. Draudėjo klientui tapus nemokiam (bankrutavus) arba todėl, kad draudėjo klientas neatsiskaito, reikalingas kreditų draudimas. Ši rizika vadinama komercine rizika. Neatsiskaitymų rizika be išimčių slypi visose šalyse ir visose ūkio šakose.

Verslininkai, įsigydami draudiminę apsaugą, atsižvelgia į tai, kad pirkėjo rizikos įvertinimas ir skolų išieškojimas yra labai problemiškas, reikalaujantis daug laiko ir finansinių išteklių. Tai ypač būdinga tarptautinei prekybai: užsienio pirkėjo skolos susigrąžinimą komplikuoja sudėtingi ir ilgai trunkantys teisminiai procesai, susiję su didelėmis išlaidomis.

Pirkėjų įsiskolinimo draudimas ne tik suteikia finansinę paramą nesėkmės atveju, bet ir padeda išvengti nemalonumų prieš įvykstant sandoriams:

• padidinti pardavimus - draudimo kompanijos informacija gali būti išnaudota ieškant naujų klientų ir rinkų.
• sužinotą neigiamą informaciją apie apdraustą klientą, rodančią, kad jis gali neįvykdyti finansinių įsipareigojimų, numatytų pirkimo ir pardavimo sutartyje.

Kreditų draudimo įmokos tarifas skaičiuojamas nuo draudėjo apyvartos ir priklauso nuo prekybos patirties, apyvartos, pramonės sektoriaus ir klientų, kuriuos turi apdrausti.

Privalomasis draudimas

1. ji sudaro įstatymas, pagal kurį draudikas privalo apdrausti atitinkamus objektus, o draudėjas - įmokėti atitinkamas draudimo įmokas.
2. Privalomasis draudimas yra visa apimantis.
3. Draudimas galioja nepriklausomai nuo to, ar yra sumokėtos draudimo įmokos. Jei jos nemokomos - išieškomos teisine tvarka. Jei objektas, už kurį nebuvo sumokėtos draudimo įmokos, sunaikinamas, draudimo išmoka išmokama be draudimo įmokų sumos.
4. Privalomasis draudimas neterminuojamas. Pasikeitus objekto savininkui, privalomasis draudimas nepertraukiamas ir tęsiamas toliau.
5. Privalomasis draudimas, siekiant supaprastinti objekto įvertinimą, yra normuoto pobūdžio, t.y.

Frančizė ir jos privalumai

Frančizė taupo mūsų laiką nes, draudžiantis be frančizės, net ir dėl keliasdešimties litų žalos draudėjui tenka sugaišti keletą valandų, kol bus sutvarkyti dokumentai, reikalingi draudimo išmokai gauti.

Franšizė, besąlyginė - Nuostolio dalis pinigais, kuria draudėjas (apdraustas klientas) dalyvauja nuostolio atlyginime. Nuostolio dalis, viršijanti besąlyginės franšizės dydį, yra apmokama draudimo bendrovės.

Franšizė, sąlyginė - Nuostolio dalis pinigais, kurią draudėjas (apdraustas klientas) padengia pilnai, jei patirtas nuostolis neviršija franšizės dydžio. Jei nuostolis viršija sąlyginės franšizės dydį, draudimo bendrovė padengia visą žalą.

Draudimo polisas

Draudimo liudijimas (polisas) - tai oficialus dokumentas, kuriuo patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas. Draudimo polisus registruoja ir tvarko kiekviena draudimo įmonė. Asmenys, pagrobę, sunaikinę, sužaloję ar paslėpę, taip pat suklastoję ir realizavę arba panaudoję draudimo liudijimą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Muitinės procedūrų draudimas ir jo nauda

Muitinės procedūrų draudimas sudaro sąlygas vėlesniam laikui atidėti importo, eksporto muitus bei kitus mokesčius, kuriuos reikia sumokėti muitinei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Muitinės procedūrų draudimo pagalba garantuojama, jog laiku bus sumokėti su importu bei eksportu susiję mokesčiai, o draudėjui tai yra naudinga, nes nereikia iš karto atsiskaityti.

Perdraudimas

Perdraudimas - draudimo įmonės prisiimtos draudimo rizikos dalies perdavimas kitai draudimo ar perdraudimo įmonei.

Draudimo suma

Draudimo suma - draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kuri, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus, yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmokėti pagal draudimo sutartį.

Išperkamoji suma - suma, kuri apskaičiuojama aktuariniais (matematiniais, statistiniais) metodais, atsižvelgiant į sumokėtų draudimo įmokų dalį, skirtą kapitalui kaupti, sutarties galiojimo metu sukauptas palūkanas, draudėjui pagal draudimo sutartį tenkančią draudiko pelno dalį ir į kitas draudimo sutartyje nurodytas aplinkybes.

Draudiminis nuostolis

Sąlyginė franšizė - nuostolio dalis pinigais, kurią draudėjas (apdraustas klientas) padengia pilnai, jei patirtas nuostolis neviršija franšizės dydžio. Jei nuostolis viršija sąlyginės franšizės dydį, draudimo bendrovė padengia visą žalą.

Draudiminis nuostolis - žalos, patirtos dėl draudiminio įvykio, piniginė išraiška.

Draudimo fondas

Draudimo fondas - tai tam tikros sukauptos lėšos, skirtos nuostoliams kompensuoti atsitikus kažkokiems nenumatytiems įvykiams.

Draudimo fondas gali būti kaupiamas 3 būdais:

• savarankiškai (kaupia beveik visi gyventojai, įmonės ir organizacijos. Trūkumas - negalima numatyti, per kiek laiko reikia sukaupti lėšas, sunku išlaikyti fondą)
• centralizuotai (būdingas vienos šakos įmonėms, atskiriems koncernams ir pan. Visos šios įmonės kaupia lėšas ir susidarius tam tikrai situacijai, dalis lėšų nukreipiama i vieną iš jų. Taip gali būti finansuojami projektai. Centralizuoto fondo pavyzdys gali būti valstybiniai rezervai (sausrai, potvyniams ir kitoms nenumatytoms pasekmėms likviduoti)
• naudojantis savarankiškojo draudimo paslaugomis (draudimo lėšos kaupiamos draudėjų įmokoms).

Tretysis asmuo

Tretysis asmuo - tai asmuo, kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris draudimo rūšies taisyklėse nurodytomis sąlygomis, po draudiminio įvykio įgyja teisę į draudimo išmoką (išmokama tam, kuris nukentėjo).

Draudimo agentas

Draudimo agentas - tai asmuo, veikiantis vienos draudimo įmonės vardu, pagal jam suteiktus įgaliojimus (tarpininkas tarp įmonės ir draudėjų).

tags: #nepertrauktas #busto #draudimas #kodel #reikalingas