Kiekvienas, Lietuvoje gyvenantis asmuo, turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tai privaloma atlikti ne ilgiau nei per 1 mėnesio laikotarpį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką Lietuvoje, įskaitant reikalingus dokumentus, procedūras ir kitus svarbius aspektus.
Kur galima deklaruoti gyvenamąją vietą?
Deklaruojama vieta gali būti:
- Nuosavo nekilnojamo turto adresas.
- Nuomojamo būsto adresas.
- Seniūnijos arba savivaldybės lokacija.
Yra keletas būdų, kaip deklaruoti gyvenamąją vietą:
- Apsilankant seniūnijoje / savivaldybėje su asmens tapatybės dokumentu.
- Užpildžius paraišką internetu Elektroniniuose valdžios vartuose arba Registrų centre. Jungiantis prie savitarnos sistemų jums reikės patvirtinti savo tapatybę el. parašu.
Šis būdas yra įmanomas tiek fizinėse vietos deklaravimo vietose, tiek internetu.
Svarbu: Jei deklaruojate gyvenamąją vietą ne savo būste, be asmens tapatybės dokumento privalote turėti ir būsto savininko leidimą. Jis gali būti įrašytas nuomos sutartyje arba notaro patvirtintame dokumente.
Gyvenamosios vietos deklaravimas nepilnamečiams vaikams
Be suaugusiųjų būtina deklaruoti kūdikių, vaikų ir paauglių gyvenamąją vietą. Vietos deklaracijos prašymą už nepilnametį vaiką pildo jo tėvai, įtėviai arba teisėti globėjai. Deklaracijos metu užtenka vaiko gimimo liudijimo ir tėvų tapatybę patvirtinančio dokumento.
Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
Gyvenamosios vietos deklaravimas / The registration of location
Gyvenamosios vietos deklaravimas užsieniečiams
Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai gali deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje (jei žino tikslų adresą). Taip pat jie tai gali padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą.
Gyvenamosios vietos deklaravimas nestandartiniuose objektuose
Yra atvejų, kai pageidaujama deklaruoti gyvenamąją vietą nestandartiniuose objektuose. Tai gali būti lokacijos, kurios yra tinkamai įregistruotos Adresų ir Nekilnojamo turto registre bei turinčios galiojantį adresą. Taip pat į galimų deklaruojamų vietų sąrašą yra įtraukti negyvenamosios paskirties pastatai bei būstai, kurie neturi pilno išbaigtumo.
Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais.
Kodėl svarbu deklaruoti gyvenamąją vietą?
Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją.
Privalumai deklaravus gyvenamąją vietą:
- Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui.
- Galimybė vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą.
- Galimybė pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms.
- Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro.
- Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
- Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu.
- Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti. Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę.
Svarbi informacija
Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.
Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę.
Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu.
Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visų savo privilegijų.
Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame.
Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama.
Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.
Kas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą?
Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:
- Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
Kokių dokumentų reikia?
Deklaruojant gyvenamąją vietą, jums reikės:
- Asmens tapatybės dokumento.
- Gimimo liudijimo ar gimimo akto išrašo, kai deklaruojama nepilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio gyvenamoji vieta.
- Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
Kur kreiptis?
Gyvenamąją vietą galite deklaruoti šiuose padaliniuose:
- Žaliakalnio seniūnija Šv. Gertrūdos g.
- Žemosios Fredos seniūnija Veiverių g.
- Medelyno seniūnija Birutės g. 40, Šiauliai. El. paštas Vyr. +370 41 425 297, el.
- Rėkyvos seniūnija Energetikų g. 6-39, Rėkyva, Šiauliai. El. paštas Vyr. +370 41 392 260, el.
Kita kontaktinė informacija
Šiaulių miesto savivaldybės administracija (įstaigos kodas 188771865, adresas Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai) kaip duomenų valdytoja, tvarkys Jūsų asmens duomenis.
- Savivaldybės priimamasis 13,14 kabinetas, Vasario 16-osios g. Asmenų aptarnavimo skyriaus vyr. +370 41 383 438, el. +370 41 383 439, el.
- Gyventojų priėmimo laikas: pirmadieniais, trečiadieniais 8-12 val.
Paslaugų trukmė
- Gyvenamosios vietos atvykimo deklaracijos paslaugos suteikimo trukmė: 1 darbo diena.
- Deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ar naikinimo paslaugos suteikimo trukmė: iki 20 darbo dienų.
tags: #nepilnameciu #gyvenamosios #vietos #deklaravimas