Nepilnamečio teisė parduoti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje

Nepilnamečiai asmenys Lietuvoje gali turėti nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, anūkė gali gauti dovanų butą iš savo senelės. Tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama, siekiant apsaugoti jo interesus.

Vaiko interesų apsauga tvarkant turtą

Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto, yra vaiko nuosavybė.

Tėvų teisės ir pareigos

Pagal Civilinio kodekso 3.185 straipsnį, tėvai tvarko nepilnamečių vaikų nuosavybę uzufrukto teisėmis. Tai reiškia, kad tėvai turi teisę naudoti vaiko turtą, tačiau privalo užtikrinti jo išsaugojimą ir vertės nemažėjimą. Tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko bendru sutarimu.

Tačiau, jei tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi.

Nekilnojamojo turto pardavimas

Svarbūs pokyčiai įvyko 2023 metais, kai buto pardavimas turint nepilnamečių vaikų tapo paprastesnis. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, kuri numato, kad teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikės. Jei parduoti norimas būstas yra Jūsų šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti.

Iki 2023 m. toks leidimas buvo reikalingas iš apylinkės teismo, nuo 2023 m. sausio 1 d. šią funkciją atlieka notarai. Teismo leidimas nebėra reikalingas, pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės. Teismai šio pakeitimo siekė daugiau nei dešimt metų. Kontrolė parduodant turtą, kuris yra vienintelis šeimos su nepilnamečiais vaikais, išlieka.

Pagrindiniai reikalavimai

Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka: nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto, neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi.

Nuo šiol leidimus parduoti turtą išduos notarai. Teismai šią paslaugą teikdavo nemokamai, o pas notarus ji bus mokama. Buto pardavimas papildomai Jums gali pabrangti nuo 20 iki 250 eurų, priklausomai nuo Jūsų būsto vertės. Notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus.

„Tai nėra visai nauja funkcija, tačiau atsiranda papildomai atsakomybė notarui. Jis turės nuspręsti, ar toks sandoris neprieštarauja šeimos interesams, nepilnamečių interesams. <…> Valstybė nustato tokį įkainį, kokį notaras gali imti už bet kokį notarinį veiksmą“, - komentuoja Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Per metus teismai išduodavo 15 - 16 tūkst. leidimų parduoti būstą, turint nepilnamečių vaikų.

Hipotekos įregistravimas (turto įkeitimas bankui) turint nepilnamečių vaikų nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės. Šią funkciją atliks notaras.

Jei visgi sunku susigaudyti šioje painiavoje - Jums padėti gali profesionalus nekilnojamojo turto brokeris. Tai bus žmogus sudaręs daugybę nekilnojamo turto sandorių ir įgijęs neįkainojamą patirtį NT srityje.

Notaro vaidmuo ir atsakomybė

2023 metais įsigaliojo Civilinio kodekso pakeitimai, kurių tikslas mažinti teismus pasiekiančių civilinių bylų skaičių. Iki 2022-12-31 gyventojai turintys nepilnamečių vaikų, norintys parduoti nekilnojamąjį turtą (šeimos turtą) turėdavo gauti teismo leidimą. 2023 metais ši teisė perduota notarams, taigi pats notaras spręs ar bus nepažeidžiamos vaiko teisės. Pagrindinis faktorius išlieka, kad nepilnametis vaikas nebus paliktas be gyvenamojo būsto ir nebus pažeista jo teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi.

Už notaro atliksimus notarinius veiksmus bus imamas notarinis atlyginimas. Pavyzdžiui, NT sandorio, jei perleidžiamas šeimos ar nepilnamečio vaiko turtas, tvirtinimas pas notarą gali papildomai kainuoti nuo 20 iki 250 eurų priklausomai nuo turto vertės, kadangi notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus. - rašoma teisingumo ministerijos portale.

Hipotekos įregistravimas 2023 metais turint nepilnamečių vaikų - notarai perima teisę spręsti ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos. Taigi teismo leidimo, norint į keisti turtą, nebereikės. Pasikartosiu, šiuos veiksmus dabar atliks notarai.

Nors Civilinio kodekso pakeitimai įsigaliojo 2023 Sausio 1 dieną, mano nuomone (galiu ir klysti), notarai nėra tinkamai pasirengę perimti visas jiems suteiktas (o gal primestas?) teises. Pakeitimai yra aiškūs, tačiau kol kas netaikyti praktikoje. Todėl, mano nuomone, notarai prieš vykdydami notarinius veiksmus, kurie susiję su nepilnamečių vaikų teisėmis, elgsis kiek atsargiau, kol bus įgyta praktika ir įvertintos saugumo ir lankstumo ribos. Todėl linkiu išlikti kantriems, tiems, kurie turite nepilnamečių vaikų ir šiuo metu vykdote nekilnojamo turto sandorius. Manau iki 2023 vasaros notarai pripras prie naujų teisių ir sandoriai vyks tokiu pat greičiu kaip iki šiol!

Vis tik teisininkai atkreipia dėmesį, kokiais atvejais reikia notaro ar teismo leidimo. Ir įspėja apie esmines klaidas, dėl kurių tėvams gali tekti atlyginti žalą vaikui arba nepilnamečio turtas gali būti tiesiog atimamas.

Advokatas Aleksandras Kovalevskis nurodė, kad dėl turto įgijimo ir tvarkymo nepilnamečių vardu bendru sutarimu sprendžia jų tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus. „Savarankiškai disponuoti savo turtu asmuo gali sulaukęs pilnametystės - 18 metų amžiaus. Tačiau nepilnametis, sulaukęs 16 metų, gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu. Esant tokiam pripažinimui, asmuo įgyja teisę savarankiškai disponuoti savo turtu ir nesulaukęs pilnametystės“, - pridūrė pašnekovas.

Advokatės Loretos Paulavičienės aiškinimu, tėvams yra leidžiama tvarkyti vaikui priklausantį turtą uzufrukto teise, priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl jo vaikas negali to daryti pats. O tėvų uzufrukto teisė, anot teisininkės, negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Ji pabrėžė, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą, nepriklausomai nuo turto rūšies ar įgijimo būdo. Taigi, vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas, todėl vaikai už tėvų prievoles (pvz., skolas) neatsako: negali būti išieškoma nei iš nepilnamečių turto, nei iš pajamų ar produkcijos, gaunamos naudojant vaiko turtą.

L. Paulavičienė paminėjo, kad vaiko poreikiai nėra visiškai atskirti nuo bendrų šeimos poreikių: „Pvz., vaikų turto duodamos pajamos gali būti panaudojamos šeimos gyvenamosios patalpos nuomai ar jos išlaikymui, šeimos maistui, poilsiui, naujam šeimos būstui įsigyti ar turimam rekonstruoti ir pan.“ Taigi nepilnamečio turtą (ar iš jo gaunamas pajamas) tėvai, nepažeisdami vaiko interesų, gali naudoti šeimos reikmėms, apibendrino A. Kovalevskis.

Jis pridūrė, kad tėvai turi teisę vaikų turtą ne tik nuomoti, tačiau net ir parduoti. L. Paulavičienės aiškinimu, kai tėvai (ar vienas iš jų) vaiko vardu priima / atsisako priimti palikimą, nori parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti vaiko turtą, išankstinio teismo leidimo nereikalaujama. Tačiau tuomet sandoris privalo būti sudarytas notaro, kuris įvertina, ar bus užtikrintos vaiko teisės ir interesai.

„Kaip matome, teisės normos saugo vaiko interesus, tačiau gyvenime būna visko. Viskas priklauso nuo notaro ir tėvų sąžiningumo“, - nurodė pašnekovė.

Kada tėvai negali laisvai tvarkyti vaiko turto?

Vis tik, anot A. Kovalevskio, tam tikrais atvejais tėvai, disponuodami nepilnamečio turtu, privalo gauti išankstinį teismo leidimą. Be jo, L. Paulavičienės teigimu, tėvai neturi teisės:

• Perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį;
• Savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą;
• Sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei 5 m. terminui;
• Nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą (neteisminis ginčo sprendimas);
• Nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį (2024 m. tai yra 3696 eurai);
• Investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį (2024 m. tai yra 9240 eurų).

A. Kovalevskis dar pridūrė, kad tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti vaikų turto savo nuosavybėn.

Jis išskyrė, kad teisės tvarkyti savo vaiko turto tėvai neturi ir šiais išimtiniais atvejais:

• Kai tas turtas įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas;
• Kai turtas yra skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams;
• Kai turtas vaikui buvo dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tas turtas nebus tvarkomas jo tėvų (jam nebus nustatomas uzufruktas).

L. Paulavičienė paminėjo - jeigu sudarant sandorį kyla interesų konfliktas tarp tėvų arba tarp tėvų ir vaiko, teismas gali paskirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui sprendžiant ginčą. O, jei konfliktas kyla tarp vaiko ir vieno iš tėvų, vaiko interesams atstovauja tas, su kuriuo konflikto nėra.

„Jeigu tėvai netinkamai tvarko vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, institucijos, ginančios vaikų teises, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo vaikų turto tvarkymo bei reikalauti iš tėvų dėl netinkamo turto tvarkymo padarytos žalos atlyginimo“, - dėstė A. Kovalevskis.

O dėl žalos atlyginimo į teismą per atstovą gali kreiptis ir nepilnametis, atkreipė dėmesį L. Paulavičienė. Vis tik ji pridūrė, kad būnant nepilnamečiu bylinėtis gali būti labai sunku, nebent žala būtų akivaizdi ir ją būtų lengva įrodyti.

„Be to, net jeigu vaikas ir laimėtų procesą, gali atsitikti kaip, kad priteista žala taip ir liks „ant popieriaus“, nes nebus iš ko išieškoti. Pvz., jeigu tėvai turi daug skolų, priklausomybių, miršta ir pan. Aišku, galima ir notaro civilinė atsakomybė, tačiau įrodyti notaro aplaidumą taip pat nėra lengva. Dažniausiai teismas pripažįsta, kad notaras nusižengė „gerai notaro praktikai“ ir tuo viskas pasibaigia“, - komentavo advokatė.

Kada vaiko turtas gali būti atimamas už skolas?

Paklausta, ar Aušros vaikui priklausantį, paveldėtą turtą įstatyminiu atstovu paskirta organizacija gali parduoti už skolas, advokatė visų pirma nurodė, kad vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti ne tik tėvai. Ir įvardijo, kad tai gali būti įtėviai ar kiti globėjai, tam tikrais atvejais - ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Pvz., jeigu tėvai (ar vienas iš jų) netinkamai tvarko savo vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Tada teismas gali skirti kitą asmenį vaiko turto administratoriumi.

L. Paulavičienės spėjimu, Aušros vaikas (tiksliau - jo atstovas) greičiausiai priėmė palikimą su skolomis, todėl skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į vaiko paveldėtą turtą. Ji priminė, kad palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. O tam, kad taip nenutiktų, palikimą reikia priimti pagal antstolio sudarytą apyrašą. Tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdinis atsako tik paveldėtu turtu - į kitą jo turtą išieškojimai nėra nukreipiami.

Tad priimant palikimą reikia atkreipti dėmesį, ar skolos neviršys paveldėto turto vertės ir ar palikimą verta priimti. Teisininkė pažymėjo, kad priimant palikimą be apyrašo apie velionio skolas informacija dažniausiai nėra pateikiama, tad yra galimybė, kad apie skolas bus sužinoma tik priėmus palikimą. Remdamasi Lietuvos teismų nutartimis ji paminėjo, kad, deja, tik nedaugelis pareiškėjų, priimdami palikimą nepilnamečio vardu, prašo apyrašo.

Praktiniai patarimai parduodant būstą su nepilnamečiais

Iki 2022 m. pabaigos visoms šeimoms, kurios norėjo parduoti vienintelį savo būstą arba kitą nepilnamečiams svarbų nekilnojamąjį turtą, reikėdavo gauti teismo leidimą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. leidimo prireiks, jei parduodamas turtas pripažįstamas šeimos gyvenamąja patalpa - tai paprastai būstas, kuriame tėvai ir vaikai deklaravę gyvenamąją vietą.

Prieš apsilankydami notaro biure pasirūpinkite įrodymais, kad nepilnametis vaikas ir bent vienas iš tėvų po sandorio turės tinkamą būstą. Tai gali būti preliminari kito būsto pirkimo-pardavimo sutartis arba galiojanti nuomos sutartis, jei planuojate laikinai nuomotis.

Jeigu parduodamą turtą turėjote trumpiau nei 10 metų, ir pastaruosius dvejus metus jame buvote deklaravę gyvenamąją vietą, atidžiai suplanuokite eigą, kad neprarastumėte teisės į GPM lengvatą. Tam reikėtų neskubėti su deklaruotos gyvenamosios vietos keitimu ir viską padaryti teisinga seka.

Jei norite parduoti būstą, kuriame šiuo metu gyvenate su nepilnamečiu vaiku, ar keliais, pasiruoškite papildomai biurokratijos porcijai. Reikės dar dokumentų ir tam tikrų procedūrų. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad vaikas visada turi teisę į gyvenamąjį būstą. Kitaip tariant, jis negali likti gatvėje - jis privalo kažkur gyventi iš karto, o ne po mėnesio ar dviejų.

Pirmas darbas, kurį turite padaryti - priregistruoti vaiką pas senelius arba oficialiai išnuomotame bute (primename, kad nuomos sutartis galios tik tada, kai ji bus įregistruota VĮ "Registrų centras" ar patvirtinta notariškai). Kai priregistruojate, būtinai paimkite pažymą iš savivaldybės apie to būsto sudėtį, tarp kurių bus ir jūsų vaikas/vaikai.

Per tą laiką, kol tvarkote vaiko registravimo klausimus, su būsimaisiais savo būsto pirkėjais sudarykite preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Be šios sutarties teismas su jumis nesikalbės.

Neturite, kur gyventi? Tada reikalingas notariškai patvirtintas jūsų būsto pirkėjų sutikimas, kad pirkėjai leidžia jums ir jūsų vaikams laikinai gyventi būsto prikimo-pardavimo proceso metu. Tokiu atveju preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nereikia, tačiau teismui vis tiek kils klausimų "o kur vaikas gyvens po pardavimo"?

Jei tuo pačiu metu ketinate patys pirkti kitą būstą, bendraujate su bankais dėl paskolos, problemų neturėtų kilti. Tai nemažai dokumentų, žinoma ne visų jų gali prireikti, atsižvelgiama pagal individualia situaciją, bet vistiek surinkimui reikia laiko, tad planuokite bent savaitę dokumentų surinkimui.

Patogiausias variantas visus dokumentus su prašymu pristatyti į apylinkės teismą. Tačiau jei aplinkybės susiklostė taip, kad pateikti fiziškai negalite, galima pateikti prašymą ir internetu.

Yra viena procesą palengvinanti sąlyga. Visus dokumentus pildo vienas iš vaikų tėvų arba notariškai patvirtintas atstovas. Kai gaunate teismo leidimą jūsų būstą parduoti, toliau tvarkote pirkimo-pardavimo reikalus su savo pirkėjais, banku, notaru.

Apsišarvuokite kantrybe, ir iš karto numatykite papildomas 2 savaites, kurias galimai užtruksite, kol gausite teismo leidimą.

tags: #nepilnametis #parduoda #nekilnojamaji #turta