Nepritaikius Lapui Buto Išieškojimas iš Skolininko Turto Byloje: Teisiniai Aspektai

Šiame straipsnyje aptariami teisiniai aspektai, susiję su nepritaikius lapui buto išieškojimu iš skolininko turto bylos. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika.

Antstolio Teisinė Pagalba

Antstolis, būdamas profesionalus teisininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 21 str., gali teikti teisines konsultacijas, suteikti pirminę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipęsis į antstolį, turi galimybę gauti profesionalią teisinę pagalbą. Atvykus į kontorą adresų Pulko g. galima gauti konsultacijas.

Vykdomojo Dokumento Pateikimas Antstoliui

Nuo vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui momento prasideda skolos išieškojimo procesas. Vykdomąjį dokumentą turi teisę pateikti išieškotojas ar jo atstovas.

Antstolis nurašys tokią sumą lėšų, kuri numatyta vykdomajame dokumente. Norint to išvengti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš atitinkamas sumas išmokančios institucijos.

Išieškojimas Iš Darbo Užmokesčio

Jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA išskaičiuojama proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams - ne daugiau kaip 50 %.

Skolos Mokėjimas Dalimis

Taip, galima pateikti antstoliui prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis.

Vykdymo Išlaidos

Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Joje yra nustatyti vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai pagal vykdomųjų dokumentų kategorijas. Sprendimo vykdymo išlaidos pradedamos skaičiuoti iškart po to, kai vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui.

Išieškojimas iš Bendrosios Jungtinės Nuosavybės

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama:

• turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;
• pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto;
• pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;
• įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo.

Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ne tik į skolininko (ės) asmeninį turtą, bet ir į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Nepaisant to, jog skolininko (ės) prievolė yra asmeninio pobūdžio, išieškojimas pagal šią prievolę gali būti nukreipiamas į skolininkui (ei) priklausančią dalį, esančią jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte.

Jei skolininko (ės) dalis, esanti jo (jos) ir sutuoktinio (ės) bendrame turte nenustatyta, pagal CPK 667 straipsnį, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir tik po to pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kreipusis į teismą dėl skolininko (ės) turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Įmonės Restruktūrizavimas

Įmonės restruktūrizavimas - visuma LR įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 str.).

Skolininkas A. skundu dėl antstolės B. P. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimtas skolininko pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo antstoliui nepriimti vykdyti vykdomojo dokumento ir tai nelaikytina kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.

LR CPK 628 str. 3 d. įtvirtinta, kad sustabdžius vykdomąją bylą LR CPK 626 ir 627 str. numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Sustabdžius išieškojimo vykdymą, yra sustabdomi turto realizavimo ir lėšų paskirstymo ir išmokėjimo veiksmai, kurie gali sukelti skolininkui neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, nes, atlikus minėtus veiksmus, skolininkas patiria nebe disponavimo teisės apribojimus, bet netenka pačios nuosavybės teisės į turtą. Tuo tarpu turto paieškos ir arešto veiksmai pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2013).

Teismas taipogi pažymėjo, kad restruktūrizavimo bylai iškelti reikalingi du savarankiški procesiniai veiksmai - nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo (LR ĮRĮ 7 str. 2 d.) ir nutartis iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (LR ĮRĮ 7 str.). Priverstinis turto realizavimas po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo yra stabdomas visais atvejais (LR ĮRĮ 7 str.).

Tačiau verta paminėti 2013 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Respublikos Apeliacinio teismo nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1954/2013. Nagrinėjamu atveju, antstolė B. P. ir turto pirkėjas kreipėsi į teismą su prašymais patikslinti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir netaikyti išieškojimo sustabdymo turtui, kuris 2013 m. gegužės 13 d. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d.

Bankroto Bylos Įtaka Išieškojimui

Dėl priverstinių vykdymo veiksmų (LR CPK 624 str.) taikymo galioja tos pačios jau aptartos nuostatos, t.y., po pareiškimo priėmimo LR CPK 628 str. 3 d. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisinė pasekmė (t. ĮBĮ 33 str. 4 d.).

2015 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. pareiškėja T. T. pateikė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriame prašė 2015 m. balandžio 16 d. įvykusias varžytines, kurių metu buvo parduotas BUAB „Degida“ priklausantis turtas - pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiomis. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Degita“ iškėlimo ir areštavo įmonės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Antstolis apie tai informuotas 2015 m. kovo 3 d. Antstolis, 2015 m. kovo 17 d. paskelbdamas antrąsias bankrutuojančios UAB „Degida“ turto varžytines ir žinodamas (turėdamas žinoti) apie bankroto bylą, kad ji bus nagrinėjama 2015 m.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 30 d. įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų pradžią reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC-41-1 nurodė, kad tik tuo atveju, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas nėra sustabdomas.

Teismas nurodo, kad ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalis antstolio teisę realizuoti turtą sieja su dviem sąlygomis, t. y. 1) turi būti pranešta apie įkeisto turto pardavimo, 2) pranešta turi būti iki daikto savininko bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinio teismo nuomone, tokia nuostata siekiama įmonės bankroto proceso efektyvumo ir ekonomiškumo, t. y., antstoliui, kaip valstybės funkcijas vykdančiam asmeniui, patikima toliau tęsti turto pardavimo iš varžytynių procedūrą, preziumuojant, jog vykdant proceso įstatymuose detaliai reglamentuotą procedūrą kreditorių teisės nebus pažeistos.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: 1) priimti rezoliuciją dėl pareiškimo priėmimo; 2) priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Tik esant abiems procesiniams veiksmams, pripažintina, kad bankroto byla iškelta.

Turto Pardavimas Iš Varžytynių

2016 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisinė pasekmė (t. y., bankrutuojančios įmonės turto realizavimo ir (ar) išieškojimo sustabdymas) nekyla esant ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytiems atvejams. Pagal nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojančią ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalį, jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir pardavęs turtą, iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaitęs vykdymo išlaidas, perveda į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis taikoma ir išieškojimo veiksmai stabdomi tik tada, kai nėra ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. CPK 719 straipsnyje nustatyti turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių teisiniai padariniai.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, jog jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę kainą. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad turto perdavimas išieškotojui už pradinę kainą dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, yra neatskiriama pirmųjų varžytynių dalis ir šie antstolio veiksmai neprieštarauja IBĮ 33 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Pažymėtina, kad, pagal CPK 745 straipsnio 1 dalies nuostatas, išieškojimas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su CPK LII skyriuje nurodytomis išimtimis, kiek to nereglamentuoja CK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-313/2016).

Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas. Kitų kreditorių padėtis nėra lygiavertė su kreditoriais, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeitimu ar hipoteka. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kadangi tokia padėtis susidaro dėl įstatyme nustatytų pagrindų, ji nereiškia kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Toks pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, jei daliai kreditorių geresnės sąlygos patenkinti savo reikalavimus sudaromos ne įstatyme nustatytu pagrindu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2014).

Fizinio Asmens Bankrotas

2016 m. vasario 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.

Kasacinis teismas, aiškindamas nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“, yra išaiškinęs, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y., vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape, taigi FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinamas draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu turto realizavimu ar išieškojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. ir kt. v. UAB „Litectus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-189-690/2015).

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vykdomosios bylos sustabdymo ar turto realizavimo veiksmų sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal FABĮ įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę prieš CPK normas (CPK 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. ir kt. v. UAB „Litectus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-189-690/2015). LR CPK 733-743 str.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus motyvus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, neteisingai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 6 dalies, CPK 628 straipsnio 3 dalies ir 633 straipsnio normas, dėl to neteisingai išsprendė bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad antstolės skundžiamas patvarkymas dėl išskaitytų lėšų už vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpį pervedimo į jos depozitinę sąskaitą yra neteisėtas.

2015 m. balandžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015 Dėl FABĮ 5 straipsnio 6 dalies pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė, 2013 m. birželio 12 d. gavusi teismo pranešimą, kuriame buvo informuota apie pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimą, privalėjo nedelsdama sustabdyti kasatorių turto realizavimo procesą, tačiau to nepadarė: 2013 m. birželio 28 d. UAB „Litectus“ pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą likusią už varžytynėse įsigytą daiktą mokėtiną pinigų sumą, o antstolė 2013 m. liepos 3 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, kurio pagrindu atsakovas UAB „Litectus“ 2013 m. liepos 24 d. įregistravo nuosavybės teisę į ginčo turtą. Pažymėtina, kad vykdomosios bylos sustabdymo ar turto realizavimo veiksmų sustabdymo atvejis, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, CPK 626 straipsnyje tiesiogiai neįvardytas kaip privalomasis, tačiau tokiu laikytinas pagal FABĮ įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, kuri vertintina kaip specialioji norma, turinti pirmenybę prieš CPK normas (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Ši norma turi būti aiškinama kartu su FABĮ 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju nuo 2013 m. birželio 12 d.

2016 m. sausio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-684/2016. Nors pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą fizinio asmens turtą parduoda bankroto administratorius (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis), tačiau šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į teismą, kad pastarasis leistų baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant bankrutuojančio fizinio asmens skolas. Pagal FABĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo diskrecijai priskirta teisė leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras arba t.

Svarbiausi Teismo Nutarčių Aspektai

Šioje lentelėje apibendrinami svarbiausi teismo nutarčių aspektai, susiję su skolos išieškojimu ir bankrotu:

tags: #nepritaikius #lap #butu #isieskoma #is #skolininko