Šiame straipsnyje apžvelgiama nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje, kurioje veikia agentūra „Neptūno būstas“, susidurianti su įvairiais iššūkiais ir galimybėmis. Taip pat aptariami finansiniai ginčai, susiję su Klaipėdos „Neptūno“ klubu, kuriame dalyvavo asmenys, susiję su sporto agentūromis.
Klaipėda
Finansiniai Ginčai ir Teismo Sprendimai
Apeliacinis teismas paskelbė iškart įsigaliojantį nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje pirma instancija buvo nuteisusi buvusį Klaipėdos „Neptūno” vadovą Osvaldą Kurauską, lenką Arkadiusz Krygier ir buvusį Panevėžio „Lietkabelio” klubo vadovą Mantą Ignatavičių. Šios bylos esmė buvo O. Kurausko sudarytos sutartis su JAV registruota bendrove „Omega action” ir Estijoje registruota „Reval sport agency” dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo. Amerikoje registruotos bendrovės faktiniu vadovu buvo M. Ignatavičius, o „Reval sport agency” vadovavo A. Krygier. Joms bendrai buvo pervesta daugiau nei milijonas eurų. Vėliau dalį pinigų šios bendrovės pervesdavo į žaidėjų ir trenerių sąskaitas.
Teisėsauga tokias sutartis įvardino fiktyviomis ir konstatavo, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų ir mokesčių nesumokėjimo buvo padaryta daugiau nei 166 tūkst. eurų žala Mokesčių inspekcijai, daugiau nei 67 tūkst. eurų žala „Sodrai” bei 471 tūkst. eurų žala „Neptūno” klubui.
Apeliaciniam teismui, skirtingai nei pirmai instancijai, M. Ignatavičių pripažinus kaltu ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, subendrinus buvo paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, o sudėjus su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės nuosprendžiu galutinė subendrinta bauda sudaro 700 MGL (33 830 Eur). O. Kurauskui buvo palikta 600 MGL (22 596 Eur) bauda, o A. Krygier - 300 MGL (11 298 Eur) bauda.
Taip pat buvo paliktas galioti sprendimas, kuriuo patenkinti Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ civilinius ieškinius - „Neptūnas“ turės sumokėti atitinkamai 166,1 ir 65,9 tūkst. eurų. Pačiam klubui iš O. Kurausko ir M. Ignatavičiaus priteista solidariai atlyginti 378,5 tūkst. eurų, dar 92,8 tūkst. eurų O. Kurauskas turės sumokėti solidariai su A. Krygier.
Klubui nepervedus priteistos turtinės žalos, „Sodros“ Klaipėdos skyrius nesumokėtą sumą išieškos priverstine tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato, kad „Sodra“ gali duoti nurodymą finansų įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš skolininko sąskaitų. Reikiamos sumos ieškojimą išieškojimą ši institucija gali perduoti ir antstoliams. Galiausiai ji gali inicijuoti ir bankroto bylos iškėlimą. Tuo metu skolos Mokesčių inspekcijai sumokėjimo terminai yra itin trumpi.
„Neptūno“ direktorius Martynas Mažeika teigė dar negalintis nieko konkretaus pakomentuoti, kaip klubas ketina spręsti tokį nemenką finansinį rebusą. Direktorius sakė, kad kaip tik važiuojantis pas advokatą aiškintis visų teisinių niuansų.
Klubas paskelbė M. Mažeikos komentarą: „Kaina, kurią dabar moka klubas, yra visiška buvusių vadovų atsakomybė, kurie klubui vadovavo nuo 2010 m. liepos iki 2017 m. vasario. Mes dirbame skaidriai ir nuosekliai, o tą patvirtina mažėjančios klubo skolos per pastaruosius kelis sezonus. Bet kuriuo atveju panikos nėra, kalbamės su valstybės mokesčių institucijomis, tiek VMI, tiek „Sodra” ir tikimės susiderinti skolos atidavimą be jokių trikdžių ir problemų.“
M. Mažeika taip pat yra vienas iš tų, už kuriuos klubas turės mokėti mokesčius „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai. Jam prieš trejetą metų teko liudyti šioje baudžiamojoje byloje.
Kaltinimai ir Teismo Versijos
O. Kurauskas yra kaltinamas pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius - didelės vertės svetimo turto iššvaistymu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisingu duomenų apie pajamas pateikimu ir dokumentų klastojimu. M. Ignatavičiui dar yra pateikti kaltinimai dėl bendrininkavimo bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Analogiškų kaltinamų sulaukė ir Varšuvos gyventojas A. Krygier.
Anot pareigūnų, dėl neteisėtų veiksmų ir mokesčių nesumokėjimo buvo padaryta daugiau nei 166 tūkst. eurų žala Mokesčių inspekcijai, daugiau nei 67 tūkst. eurų žala „Sodrai” bei 471 tūkst. eurų žala „Neptūno” klubui.
O. Kurauskas tikino, kad „Omega action” vadovas Jonathan Smith į jį kreipėsi pats, pristatė, kad Lietuvoje yra jo atstovas yra M. Ignatavičius ir pasiūlė pradėti bendradarbiavimą „parenkant žaidėjus, siekiant geriausių rezultatų”. Kadangi M. Ignatavičius tuo metu dirbo „Lietkabelyje”, O. Kurauskas teigė, kad J. Smitho pasiūlymas atrodė patrauklus.
O. Kurauskas teigė, kad klubo valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris buvo gavęs prisijungimą prie Šiaulių banke buvusios sąskaitos ir matydavo visas transakcijas, kur keliauja klubo pinigai.
Buvęs „Neptūno” valdybos pirmininkas liudydamas teisme teigė, jog tai buvo ne darbas, o košmaras. „Taip nuo idealių santykių atsirado kivirčas, kiekviename valdybos posėdyje buvo įvertinama kaip nevykdymas jo prašymų. Nepaisant visko siekiau išlaikyti diskretiškus santykius, o Rimantas Taraškevičius prašė nepasitraukti vidury sezono dėl nesantaikos su Lygnugariu. Su Taraškevičiumi dirbome daug metų ir jis matė mano vis atvedamus naujus rėmėjus”, - kalbėjo O. Kurauskas.
„Jokios žalos nėra, nes nebuvo kilę pretenzijų nei iš valdybos narių, nei iš sportininkų, nei iš trenerių. Jei būtų kilę, būtų galima išspręsti civiliniais santykiais”, - tvirtino O. Kurauskas.
Nekilnojamojo Turto Rinkos Tendencijos
Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje nuolat kinta, o joje veikiančios agentūros susiduria su įvairiais iššūkiais ir galimybėmis. Šių metų pirmąjį ketvirtį fiksuotas ryškus atsigavimas, dabar viskas atsidūrė pardavėjų rankose - taip vadinama rinkos situacija, kai pirkėjai ieško, ką galėtų nusipirkti, ir perka už pardavėjo diktuojamą kainą, nes paprasčiausiai neturi iš ko rinktis.
Asmenys, kurie perka pirmąjį būstą, jo ieško gyvenimui, o ne investavimui, į rinką sugrįžo Europos Centriniam Bankui (ECB) sumažinus bazinių palūkanų normas.
NT rinkoje konkurenciją didina ir investiciniai žaidėjai - tiek profesionalūs, tiek turto perpardavinėtojai.
Lietuvoje naujai išrinkta valdžia skelbiasi planuojanti sukurti veiksmingą būsto politiką, kurios, jos teigimu, šiuo metu nėra. Kadenciją baigusi valdžia pabrėžia, kad, siekiant padėti šeimoms įsigyti ar išsinuomoti būstą, iš biudžeto jau skirta 160 mln. eurų.
NT rinkos ekspertės E. Savostės skaičiavimu, šiuo metu vienas žmogus, uždirbantis vidutinį atlyginimą, Vilniuje su paskola gali įpirkti 37,84 kv. m būstą, Kaune - 40,37 kv. m, Klaipėdoje - 44,43 kv. m. Dviejų asmenų šeima, gaunanti vidutines pajamas, galėtų įsigyti 71,90 kv. m Vilniuje, 76,71 kv. m Kaune ir 84,42 kv. m Klaipėdoje.
Apžvelgdamas nuomos rinką, NT rinkos ekspertas P. Abelis nurodo, kad didelių butų pasiūla nuomai yra ribota, o senesnės statybos butai miegamuosiuose rajonuose paprastai kainuoja iki 1 000 eurų per mėnesį.
E. Savostė taip pat sako, kad šeimai su dviem vaikais, kuri ieško bent trijų kambarių būsto, nuomos kaina Vilniuje svyruoja tarp 900 ir 1 000 eurų per mėnesį. Panašus būstas pirminėje rinkoje kainuotų apie 260 tūkst. eurų, todėl, pasak E. Savostės, svarbu įvertinti, ar apsimoka nuomotis, ar pirkti.
Būsto nuomos kainos didžiuosiuose miestuose
„Svarbu įvertinti savo finansines galimybes ne tik sumokėti pradinį įnašą ir mėnesio įmoką, bet ir padengti nenumatytas su būstu susijusias išlaidas, pavyzdžiui, sugedusios buitinės technikos taisymo išlaidas, nuomojantis būstą tokias išlaidas tikriausiai padengtų nuomojamo buto šeimininkas. Taip pat svarbu įvertinti savo gyvenimo būdą. Galbūt apsimoka gyventi arčiau darbo ar vaikų mokyklos nuomojamame bute nei gaišti laiką nuo miesto nutolusiame asmeniniame būste“, - atkreipia dėmesį A. Izgorodinas.
Nekilnojamojo Turto Nuoma ir Mokesčiai
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) perspėja sulaukianti ir pačių gyventojų pranešimų apie galimai nelegaliai nuomojamus būstus, tikrina skelbiamą informaciją viešojoje erdvėje ir atlieka savarankišką veiklą vykdančių gyventojų kontrolę.
Atliekant savarankiškai dirbančių gyventojų kontrolę per 2020-2021 m., anot VMI atstovo, atlikti 2,8 tūkst. kontrolės veiksmų, per kuriuos nustatyti į biudžetą papildomai mokėtini beveik 3 mln. eurų.
VMI bendradarbiauja su kitų valstybių mokesčių administratoriais siekdama gauti duomenis iš platformų tam, kad galėtų įvertinti, ar Lietuvos gyventojai ir ūkio subjektai tinkamai vykdo mokestines pareigas bei nustatyta tvarka deklaruoja gautas pajamas iš trumpalaikės nuomos.
Pagal šias taisykles, skaitmeninės platformos kasmet turės pranešti informaciją apie pardavėjus, teikiančius tam tikras veiklas, tarp jų ir teikiančius nekilnojamojo turto nuomos paslaugas. Numatoma, kad duomenys apie 2023 m. gautas pajamas bus gauti 2024 m.
VMI primena, kad nuo 2020 metų liepos 1 d. gyventojas, norėdamas įsigyti verslo liudijimą, VMI turi sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Jeigu NT nuomojamas įmonei ar gyventojams, vykdantiems individualią veiklą ir naudojantiems tą turtą veiklai vykdyti, tuomet nuo išmokamos nuomos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė ar minėtas gyventojas.
Jeigu NT nuomojamas gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, bet nuomojamą turtą naudojantiems asmeninėms reikmėms), anot VMI atstovės, tuomet 15 proc. gyventojų pajamų mokestį turi deklaruoti pats gyventojas.
Biurų Rinkos Plėtra Klaipėdoje
Klaipėdos biurų rinka naujų patalpų papildymo per šių metų pirmąjį pusmetį nesulaukė, tad bendras modernių biuro patalpų plotas išliko nepakitęs ir sudarė 82,8 tūkst. kvadratinių metrų.
Pirmiausia Klaipėdoje su nekantrumu laukiama „Memelio miesto“ kvartale statomo didelio verslo centro „Hanza“ statybų pabaigos. Jame 2 tūkst. kvadratinių metrų plotą nuomosis „Swedbank“.
Kitų metų pradžioje planuojamas ir dar vieno unikalaus Klaipėdai NT projekto atidarymas. Tai tęsinys komercinio projekto, kurio metu sukuriami papildomi 6 tūkst. kvadratinių metrų modernių komercinių patalpų.
Klaipėdoje prie pat marių baigiamas statyti ir dar vienas unikalus pastatas. Bendras trijų aukštų dviejų korpusų pastato plotas - 2,44 tūkst. kvadratinių metrų.
Pagal projektą naujasis 6 aukštų direkcijos pastatas bus beveik 5,5 tūkst. kvadratinių metrų.
Ši informacija leidžia susidaryti išsamų vaizdą apie nekilnojamojo turto rinkos tendencijas, finansinius ginčus ir mokesčių klausimus, kurie gali būti svarbūs vertinant „Neptūno būstas“ ir kitų NT agentūrų veiklą.