2022 metai išsiskyrė iššūkių gausa verslo sektoriuje. Verslo teisiniai santykiai buvo modifikuojami dėl pandemijos, karo veiksmų ar atitinkamų valstybės atliktų veiksmų ekonomikos krizės akivaizdoje.
Šie iššūkiai reikalavo (ir vis dar reikalauja) žymiai platesnio požiūrio ir žinių, siekiant tinkamai spręsti versle kylančias problemas.
Preliminariosios Sutartys ir Nuostolių Atlyginimas
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra išplėtota.
2022-ųjų rugsėjo mėnesį LAT pradėjo dėlioti galutinius taškus dėl nuostolių atlyginimo apimties ikisutartinės atsakomybės atveju. Nutartyje pripažinta, kad nekilnojamojo daikto pardavėja, neteisėtai nutraukusi preliminariąją sutartį tuo momentu, kai pirkėjui jau atsiranda pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, jog pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo−pardavimo tikrai bus sudaryta, privalo atsakyti už pirkėjui sukeltus nuostolius.
LAT pasirinko drastišką ir sveikintiną kelią, preliminariosios sutarties netinkamo vykdymo atveju leisdamas nukentėjusiai šaliai naudotis restitucinių nuostolių apskaičiavimo metodu. Teismas pirmą kartą savo praktikoje suteikė realią galimybę nesąžiningos šalies, t. y. Vadovaudamasis šiuo metodu, pirkėjas byloje prašė priteisti iš pardavėjos (įmonės) 23 000 EUR, t. y. kainų skirtumą tarp pardavėjos gautos naudos sudarant sutartį su antruoju pirkėju (30 000 EUR) ir nesudarytos tarp pirmojo pirkėjo ir pardavėjos sutarties kainos (7 000 EUR).
Šiai pozicijai LAT iš esmės pritarė, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad tokiais atvejais svarbus ne „mechaniškas“ kainų skirtumo nustatymas, o privalu nustatyti pažeidimą įvykdžiusio asmens (pardavėjos) gautą „grynąją“ naudą, t. y. atskaičiavus nuo šios sumos sumokėtus mokesčius ir kitas išlaidas.
Tikėtina, jog tokia linkme formuojama LAT praktika (pri)stabdys šiuo metu rinkoje matomą nekilnojamojo turto pardavėjų elgesį, kuomet, remdamiesi formaliais pagrindais ar netgi jų nesant, pardavėjai sąmoningai ir tendencingai atsisako vykdyti anksčiau su pirkėjais sudarytas preliminariąsias sutartis vien dėl to, jog, drastiškai pasikeitus nekilnojamųjų daiktų rinkos kainai, pardavėjams yra finansiškai pelningiau nekilnojamąjį turtą parduoti visiškai kitiems pirkėjams.
LAT pasiųsta esminė žinia yra labai aiški − didesnės kainos vaikymasis gali smarkiai apkartinti nekilnojamojo turto pardavėjų gyvenimą.
LAT išaiškino, jog preliminariosios sutarties nevykdymo atveju nukentėjusiai sąžiningai šios sutarties šaliai gali būti kompensuojamos tiesioginės derybų išlaidos ir, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, prarastos galimybės piniginė vertė. Pastaroji kaip nuostolių rūšis, taikoma ikisutartiniuose santykiuose, priskirtina už pasitikėjimo intereso sužlugdymą atlyginamų nuostolių kategorijai ir apibrėžiama kaip kompensacija už prarastą galimybę sudaryti alternatyvų sandorį su trečiąja šalimi.
Vienas iš būdų, kuriuo gali remtis nukentėjusi šalis, siekdama įrodyti prarastos galimybės piniginės vertės nuostolius, yra kainų skirtumo metodas. Nutartyje akcentuota, jog aplinkybę, kad derybų metu egzistavo reali galimybė sudaryti sandorį su trečiuoju asmeniu, pateikdama objektyvius įrodymus (pvz., tikslius kainų skaičiavimus, pagrįstus realiais asmenų pasiūlymais, oficialiais dokumentais, o ne galimomis prielaidomis), turi įrodyti nukentėjusi preliminariosios sutarties šalis.
Svarbu pažymėti, kad būtina kainų skirtumo principo, sprendžiant dėl pasitikėjimo nuostolių (prarastos galimybės piniginės vertės) atlyginimo priteisimo, taikymo sąlyga yra ne tik tai, kad po nesąžiningo derybų nutraukimo nukentėjusi šalis sudarė pradinę (turėjusią būti sudarytą pagrindinę) sutartį pakeitusią sutartį, bet ir tai, kad derybų metu (iki sudarydama preliminariąją sutartį su kaltąja šalimi) sąžininga šalis turėjo realią, o ne hipotetinę galimybę sudaryti sandorį su konkrečiu trečiuoju asmeniu palankesnėmis sąlygomis.
Taigi nesąžiningai nutrauktų derybų atveju, kai sąžininga šalis netenka galimybės sudaryti sandorį dėl to paties dalyko su kitu pirkėju (trečiuoju asmeniu), prarastos galimybės piniginė vertė, taikant kainų skirtumo principą, kompensuojama už realaus kito (o ne turėjusio būti sudaryto su nesąžininga šalimi) sandorio sudarymo galimybės praradimą, t. y.
Taigi, šia nutartimi LAT suteikia galimybę pardavėjams reikalauti nuostolių atlyginimo iš pirkėjų tais atvejais, kai būtent dėl pirkėjų kaltės pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaroma. Žinoma, labai reikšmingu tampa šalių faktinių santykių vertinimas - tik tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, galima parinkti tinkamiausią nuostolių apskaičiavimo metodą, kuris byloje leis maksimaliai užtikrinti pardavėjo interesus.
Verslo Etika ir Komercinės Paslaptys
Verslo etika labai dažnai asocijuojasi su teisingumu, visuomenės lūkesčiais, pavyzdžiui, garbinga konkurencija, socialine atsakomybe, gerais darbdavių ir darbuotojų santykiais ir elgsena. Idealiu ir sveikintinu atveju yra siekiama, kad verslininkai (vadovai) turėtų tvirtus dorovės principus ir laikytųsi tam tikrų geros verslo praktikos taisyklių (standartų).
2022 metų lapkričio mėnesį LAT nagrinėtoje byloje ieškovams už neteisėtą komercinės paslapties panaudojimą buvo priteista žala. Nutartyje pateikti reikšmingi komercinių paslapčių apsaugos teisinio reguliavimo išaiškinimai: išsamiau pasisakyta dėl komercinės paslapties sampratos ir informacijos vertingumo kaip apsaugos kriterijaus.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sąžiningai konkurencijai priešingi veiksmai dažnai sąmoningai yra skirti gauti nesąžiningos (taigi ir neteisėtos) naudos kitų asmenų sąskaita. Todėl pažeidėjo gauta nauda šios kategorijos bylose yra vienas iš reikšmingų nuostolių apskaičiavimo metodų.
Ši LAT nutartis siunčia aiškią žinią verslui - elgiantis nesąžiningai, neatlygintinai perimant kito subjekto turimą know how, komercines paslaptis, pasisavinant verslo subjekto kurtą produktą, nukentėjusio asmens (verslo subjekto) patirtą žalą teks atlyginti.
COVID-19 Pandemija ir Sutartinių Įsipareigojimų Vykdymas
Milžinišką visuomenės sveikatos krizę sukėlė kvėpavimo takų liga COVID-19. Pandemiją lydėjo įvairiuose sektoriuose patiriami didžiuliai ekonominiai sunkumai, kuriuos lėmė įvairios pandemijos valdymui skirtos valstybės priemonės. Dėl veiklos suvaržymų netekus apyvartos ar šiai apyvartai itin sumažėjus, nemažai daliai verslininkų iškilo problemų, vykdant sutartinius įsipareigojimus.
Nuo pandemijos pradžios praėjus dvejiems metams, t. y. Išnagrinėjęs bylą, LAT išaiškino, jog pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu.
Analizuojamoje byloje LAT išaiškino, kad nuomininko (prekiavusio akiniais nuo saulės) veikla buvo apribota karantino metu. Teismo vertinimu, nuomininkas, sudarydamas nuomos sutartį, iš anksto negalėjo numatyti, kad kils pasaulinė pandemija, dėl jos Vyriausybė priims nutarimą dėl komercinės veiklos apribojimų, pagal šį nutarimą bus taikomi veiklos draudimai ir ribojimai iš nuomotojo išsinuomotose patalpose. Nuomininkas nuomos sutarties sudarymo metu niekaip negalėjo numatyti tokios aplinkybės, negalėjo jos kontroliuoti, taip pat negalėjo jos išvengti.
LAT išaiškino, jog, nors draudimas prekiauti akiniais nuo saulės neužkerta kelio nuomotis patalpas ar mokėti nuomos mokestį, vis dėlto šiuo atveju yra laikinai žlugdomas sutarties tikslas. LAT šias aplinkybes pripažino nenugalimos jėgos aplinkybėmis ir konstatavo, kad nuomininko elgesys (nevykdant sutarties) buvo pateisinamas.
Iš nutartyje išdėstytų argumentų išplaukia išvada, jog dėl pandemijos iš esmės pasunkėjęs sutarties vykdymas mažų mažiausiai suponuoja pareigą abiems sutarties šalims bendradarbiauti ir derėtis siekiant sumažinti neproporcingas / neigiamas pasekmes sutarties kontrahentui. Priešingu atveju, šalims neradus be...
Apibendrinant, Lietuvos teismai atidžiai vertina nesąžiningas negyvenamųjų patalpų nuomos sąlygas, ypač atsižvelgiant į preliminariųjų sutarčių vykdymą, verslo etiką ir nenumatytas aplinkybes, tokias kaip COVID-19 pandemija. Teismų praktika siekiama užtikrinti teisingumą ir sąžiningumą tarp verslo subjektų, atsižvelgiant į konkrečias situacijas ir aplinkybes.
Šiandien easy -5 val! 🫡 #592 !dovatonas 💚| !skinswap
tags: #nesaziningos #negyvenamuju #patalpu #nuomos #salygos #sankcija