Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika administracinėje byloje, susijusioje su UAB „Stoties turgus“ prašymu atnaujinti procesą dėl žemės sklypo įtraukimo į sąrašą, kuriame renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti Kauno mieste.
Nenaudojami Ar Apleisti Žemės Sklypai
Šiais metais vėl sudarytas nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų sąrašas. Į šį sąrašą įtrauktų žemės sklypų valdytojams bus skaičiuojamas 4 proc. žemės ar žemės nuomos mokesčio tarifas pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimą Nr.
Šiuo metu į nenaudojamų ir apleistų žemės sklypų sąrašą įrašyti 653 žemės sklypų savininkai, nuomininkai arba naudotojai. Jie artimiausiu metu raštu bus informuoti, kad jų turimas sklypas yra įtrauktas į sąrašą ir bus taikomas nenaudojamiems, apleistiems žemės sklypams Kretingos rajono savivaldybės tarybos nustatytas 4 proc. žemės ar žemės nuomos mokesčio tarifas pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimą Nr.
Asmenys, gavę šią informaciją ir manantys, kad jų turimi sklypai neatitinka nenaudojamų, apleistų žemės sklypų nustatytų kriterijų, per 15 darbo dienų nuo gauto pranešimo turi teisę kreiptis į aptarnaujamos teritorijos seniūniją dėl išbraukimo iš sąrašo.
Asmuo taip pat gali pateikti dokumentus, jeigu kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas naudoti žemės sklypą (išskyrus šio turto areštą dėl jo savininkui inkriminuojamos neteisėtos veikos) ir (ar) juo negalima naudotis dėl atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo turtu, įsiteisėjimo.
Galutinis sąrašas po atliktų pakeitimų Savivaldybės administracijos direktoriui bus teikiamas tvirtinti ne vėliau kaip iki š. m.
UAB „Stoties Turgus“ Byla
Pareiškėjas UAB „Stoties turgus“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto tarybos sprendimo dalį, kurioje nurodyta „Aikštelė Šiaulių ir Girstupio g. sankirtoje“. Pareiškėjas teigė, kad ši sąrašo dalis yra neteisėta ir pažeidžia jo interesus.
Pareiškėjo Argumentai
Pareiškėjas savo skunde nurodė šiuos argumentus:
- 1994 m. Kauno miesto valdyba įpareigojo VĮ „Geležinkelio stoties prekyvietė“ (pareiškėjas jos teisių perėmėjas) įrengti mokamą automobilių stovėjimo aikštelę Šiaulių ir Girstupio gatvėse.
- Kauno miesto valdyba nusprendė išnuomoti VŠĮ „Geležinkelio stoties prekyvietė“ žemės sklypą mokamai mašinų stovėjimo aikštelei įrengti. Buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis.
- Pareiškėjas savo lėšomis įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, kuri nuo pat įrengimo pradžios naudojama pareiškėjo veikloje.
- Pareiškėjas aikštele naudojasi jau daugelį metų ir yra laikomas teisėtu ir sąžiningu valdytoju bei siekia būti pripažintas savininku įgyjamosios senaties būdu.
Atsakovas ginčijamu įsakymu pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą viršenybės principą, Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, sprendime nenurodydamas jokios įstatymo normos, kuri jam suteiktų įgaliojimus paimti juridinių asmenų naudojamą turtą ir, be šių asmenų žinios, apmokestinti šį turtą vietine rinkliava bei perduoti jį eksploatuoti kitam juridiniam asmeniui.
Remiantis Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis, ginčo aikštelė nėra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė ir nėra valstybės turtas, perduotas atsakovui patikėjimo teise.
Stebėkite žingsnis po žingsnio, kaip statau automobilių stovėjimo vietas
Teismo Sprendimas
Kauno apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad 2000 m. kovo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi ginčo žemės sklypas UAB „Stoties turgus“ buvo išnuomotas terminuotam laikotarpiui, t. y. iki 2003 m. kovo 31 d., todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui reikalauti ginčijamo sprendimo panaikinimo vadovaujantis CK 6.481 straipsniu.
Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčo sklypą naudoja nesant teisinio pagrindo, todėl nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo grindžiant CK 4.34-4.35 straipsnių normomis, nustatančiomis valdytojo teisių apsaugą bei teiginiu, jog aikštele naudojasi jau daugelį metų ir pagal CK 4.22-4.27 straipsnių nuostatas yra laikomas teisėtu ir sąžiningu daikto valdytoju.
Teismas pažymėjo, kad šioje situacijoje nėra svarbu ir tai, jog pareiškėjo teigimu, jis savo lėšomis įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, nesi Kauno miesto valdyba 1994 m. gegužės 17 d. potvarkiu Nr.667-v įpareigojo valstybinę įmonę „Geležinkelio stoties prekyvietė“ užsakyti mokamų automobilių stovėjimo aikštelių teritorijos laikino sutvarkymo projektą ir jas pagal patvirtintą projektą įrengti.
CK 6.557 straipsnio 1 dalis numato, kad pasibaigus žemės nuomos terminui už pastatytus pastatus, statinius ar įrenginius, kurių statybos galimybė buvo numatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja. Esant tokiam sutarties šalių teisių ir pareigų teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą.
Ši situacija jau išspręsta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00130-52/2009, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo UAB „Stoties turgus“ reikalavimą nustatyti, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus - automobilių aikštelę, esančią šios administracinės bylos ginčo dalyku bei į ten pat esantį lauko inžinerinį įrenginį - naftos produktų ir purvo gaudytoją.
Nepaisant to, jog pareiškėjas ir toliau naudojasi minėta aikštele, nekilnojamas daiktas nėra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, padarė išvadą, kad nekilnojamas daiktas -automobilių stovėjimo aikštelė Šiaulių ir Girstupio g. sankirtoje ginčijamo 2008 m. birželio 27 d. Nr. T-307 priėmimo metu priklausė valstybei, bylos nagrinėjimo metu daiktinės teisės į ją, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai taip pat neįregistruoti.
Nors minėtu 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu ginčo automobilių stovėjimo aikštelė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn neperduota, o 2010 m. vasario 12 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-68-428/2010 panaikinta šios aikštelės daiktinių teisių registracija savivaldybės vardu, tačiau pats žemės sklypas yra valstybinė žemė, teritorinio planavimo sąlygų žemės sklypo prie automobilių stovėjimo aikštelės Šiaulių g. ir Girstupio g. sankryžoje detaliajam planui rengti nėra išduota, o Nacionalinės žemės tarnyba ir jos atstovas teisme Kauno miesto savivaldybės ketinimui rinkti mokestį už automobilių stovėjimą valstybei priklausančiame žemės sklype byloje neprieštaravo.
Teismas nurodė, kad konstatavus, jog pareiškėjas neturi teisinių pagrindų naudotis šiuo žemės sklypu bei neįgijo daiktinių teisių į automobilių stovėjimo aikštelę, pareiškėjo argumentai dėl Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio pažeidimų bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo normų pažeidimų laikytini nepagrįstais, nes ginčijamu sprendimu automobilių stovėjimo aikštelės kaip nekilnojamo daikto nuosavybės klausimas nebuvo sprendžiamas, o valstybinės institucijos dėl ginčijamo sprendimo pretenzijų nekėlė.
Teismas padarė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės taryba pagrįstai Šiaulių ir Girstupio g. sankirtoje esančią aikštelę įtraukė į sąrašą Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti, todėl Kauno miesto tarybos 2008 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-307 patvirtinto sąrašo dalis, kurioje nurodyta „Aikštelė Šiaulių ir Girstupio g.
Apeliacinis Skundas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Stoties turgus“ apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtas 950 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis prie Šiaulių ir Girstupio gatvių sankryžos, Kaune, kuriame Kauno miesto savivaldybės nurodymu buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pagal 1994 m. liepos 18 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį buvo nuomojamas Kauno valstybinei įmonei „Geležinkelio stoties prekyvietė“ iki 1999 m. liepos 18 d., o pagal 2000 m. kovo 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. Š-19 buvo nuomojamas UAB „Stoties turgus“ iki 2003 m. kovo 31 d.
Tuo tarpu šioje byloje ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-307, kuriuo į Kauno miesto vietų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis vietomis automobiliams statyti, sąrašą įtrauktas anksčiau minėtas žemės sklypas, buvo priimtas 2008 m. birželio 27 d.
Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad UAB „Stoties turgus“, įsteigtai reorganizavus Kauno valstybinę įmonę „Geležinkelio stoties prekyvietė“, nuosavybės teise priklauso (ar priklausė) minėtas žemės sklypas, esantis prie Šiaulių ir Girstupio gatvių sankryžos, Kaune, arba jame įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad pasibaigus valstybinės žemės sklypo nuomos terminui kaip nors buvo sprendžiamas klausimas dėl šiame sklype esančios automobilių stovėjimo aikštelės įrenginių perdavimo, perkėlimo ar pan.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu atmetė UAB „Stoties turgus“ reikalavimą nustatyti, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus - 943,90 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus), esančią Kauno m., prie Šiaulių g. ir Girstupio g. sankryžos, bei į ten pat esantį lauko inžinerinį įrenginį - naftos produktų ir purvo gaudytoją (unikalus Nr.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi paliko šį Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą nepakeistą.
Jokios UAB „Stoties turgus“ daiktinės teisės į minėtą žemės sklypą ar joje įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
Teismas taip pat nustatė, kad pagal 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“, Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn kartu su kitomis šiame akte nurodytomis gatvėmis buvo perduotos ir Girstupio bei Šiaulių gatvės.
Šio 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į minėtas gatves.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Stoties turgus“ skundą, 2010 m. vasario 12 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-68-428/2010, įpareigojo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Kauno miesto savivaldybės daiktines teises į Šaulių gatvės 1078 kv. m ploto automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Šiaulių ir Girstupio gatvių sankryžoje (Šiaulių gatvės kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu Nr.), kaip Šiaulių gatvės sudėtinę dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi paliko Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą nepakeistą (administracinė byla Nr. A143-210/2011).
Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties turinio, Kauno miesto savivaldybės daiktinės teisės į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę (ne į gatvę) išregistruotos atsižvelgiant į tai, kad tokios teisės negalėjo būti įregistruotos būtent 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendime konstatuota, kad minėtu priėmimo-perdavimo aktu automobilių stovėjimo aikštelė pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus kaip valstybės turto objektas nebuvo perduota Kauno miesto savivaldybei.
Teismas konstatavo, kad būtent dėl anksčiau nurodytų priežasčių ir buvo panaikinta Kauno miesto savivaldybės daiktinių teisių į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę registracija, kuri buvo atlikta tik 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu.
Svarbiausi Teismo Argumentai
Apibendrinant, svarbiausi teismo argumentai buvo šie:
- Pareiškėjas neturi teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu.
- Pareiškėjas neįgijo daiktinių teisių į automobilių stovėjimo aikštelę.
Žemės Sklypo Naudojimosi Tvarka Ir Atskyrimas
Klausimas: Jeigu bendras žemės sklypas 34a padalintas naudojimosi tvarka po 17a, ar šitie žemės sklypai laikomi atskirais?
Atsakymas: Ne. Taip grubiai pasakysiu - sklypas yra vienas bliūdas, jūs tik nusistatėt, kad vienas valdo mišrainę iš venos pusės su savo šaukštu, o jūs valgot iš to pačio bliūdo kitos pusės ir negalit jokio gabaliuko paimti iš svetimos pusės :) Yra vienas sklypas.
Kai yra nustatyta naudojimosi tvarka, galima eiti į teismą ir teismo būdu priverstinai atsiskirti, parengus atidalinimo projektą be bendrasavininko sutikimo - čia jei eiti tuo piktuoju keliu. Ne, sklypas yra bendras ir jei tai namų valda, jame gali būti dvibutis namas ir kokie nors ūkiniai statiniai.
Ne, tai nėra atskiri sklypai. Tai yra tvarka, kaip jūs naudojatės bendruoju žemės sklypu.
Ne, jie nėra atskiri, naudojimosi tvarka tik nurodo, kuria dalimi koks savininkas naudojasi, bet sklypas turi vieną unikalų ir visi esate bendrasavininkiai. Jeigu norite atskirų sklypų, turi rengti sklypų padalijimo projektą.
Tai vienas bendras sklypas, su vienu unikaliu numeriu, bet jame nustatyta naudojimosi tvarka. Jis nėra laikomas atskirtu sklypu.
Ne, nelaikoma atskirais sklypais.
Namų Valda Ir Jos Įteisinimas
Namų valdos žemės sklypo sąvoką apibrėžia LR žemės reformos įstatymas. Šio įstatymo 9 str. 2 p. nurodyta, kad piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai.
Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai.
Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas ir kiti sodybos želdiniai, kiemas ir nuolat daržui naudojamas žemės sklypas.
Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatacijos reikalavimus ir turi būti suformuotas teritorijų planavimo dokumentuose.
Jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, piliečiams parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose. Piliečiai gali nustatyti savo naudojimosi dalis tokiame sklype.
Kaip Susitvarkyti Namų Valdos Žemę?
Norintys susitvarkyti namų valdos žemę žmonės turėtų kreiptis į Žemėtvarkos skyrių dėl sklypo suformavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tas pats kelias ir individualių namų ir daugiabučių gyventojams.
Namų valdos sklypai gali būti formuojami žemės reformos žemėtvarkos projekto metu arba per sklypų formavimo pertvarkymo projektą tuo atveju jei pilietis nori susitvarkyti greičiau.
Nes žemės reformos žemėtvarkos projektavimo darbai užsitęsia. Tokie teritorijų planavimo darbai greitai nevyksta, ir jei žmogus negali laukti, jis gali darytis sklypų formavimo pertvarkymo projektą, kurio metu būtų jam suformuojamas namų valdos sklypas. Jis tą projektą atlieka savo lėšomis, kaip, beje, ir žemės reformos žemėtvarkos projekto projektavimo darbus. Čia gal tenka mokėti šiek tiek mažiau, bet šie projektai daromi lėčiau. Kaip matome, žmogus turi galimybę pasirinkti, ar daryti projektą greičiau, bet tas kainuos brangiau, jei nėra skubos, galima pasirinkti pigesnį variantą.
Suprojektavus sklypą teritorijų planavimo dokumentuose, piliečiams reikia atlikti geodezinius matavimus.
Bet norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad namo valdoje tvarkoma tiek sklypų, kiek žmonių kreipėsi, o kita namų valdos dalis lieka Lietuvos Respublikos nuosavybe. Po kiek laiko gali sugalvoti tvarkyti savo dalį ir kiti, bet jiems jau bus viskas padaryta.
Taip, jiems beliks tik juridiškai sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėti pinigus valstybei ir tiek.
Pagrindinė ir pati svarbiausia, kad tiek individualūs namai, tiek daugiabučių butai būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir turi būti aišku, kas yra namo ir butų savininkai. Turi būti pastatų teisinės registracijos pažymėjimai, t.y. rodiklis, pagal kurį mes formuojam sklypą konkrečiam asmeniui, fiziniam ar juridiniam.
Žmonės kreipiasi nuolat. Dažnai būna, kad kreipiamasi jau tada, kai atsiranda būtinybė ar parduoti, ar perrašyti, ar padovanoti. Neužtenka tik turėti žemės išsipirkimo čekius ir galvoti, kad jau viskas tvarkoj, o reikia kreiptis į Žemėtvarkos skyrių dėl namų valdos suformavimo. Kaip jau minėjau, yra ir ilgesnis, bet pigesnis variantas, ir greitesnis, bet brangesnis. Anksčiau geodezinių matavimų kaimo vietovėje nereikėjo, dabar reikia. Jei žmogus už žemę mokėjo investiciniais čekiais, jie užskaitomi, jei po geodezinių matavimų paaiškėja, kad dar trūksta tam tikros sumos, ją tenka primokėti, o jei permokėta - taip jau ir lieka.
Jei tai yra žemės ūkio paskirties sklypas, ir tai yra žemės ūkio paskirties žemė, ir sodyba yra nesaugomoj teritorijoj, tai namų valdos sklypas išskiriamas be problemų, bet irgi reikia daryti sklypų formavimo pertvarkymo projektą išskiriant namų valdą iš sklypo.
O saugomose teritorijose jau kita tvarka, ten niuansų ir apribojimų daug, o baigdama dar kartą norėčiau priminti, kad žmogus, norintis įsiteisinti namų valdą, pirmiausia turi kreiptis pas mus, į Žemėtvarkos skyrių, o čia jau mūsų specialistai paaiškins, ką toliau daryti. Beje, yra pradėta nemažai namų valdų formavimo bylų, bet žmonės kažkodėl daugiau nesikreipė ir nemažai daliai jų teks viską pradėti iš naujo.
Svarbiausi Žingsniai Įteisinant Namų Valdą
- Kreipkitės į Žemėtvarkos skyrių dėl sklypo suformavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte.
- Pasirinkite sklypo formavimo būdą (žemės reformos žemėtvarkos projektas arba sklypų formavimo pertvarkymo projektas).
- Atlikite geodezinius matavimus.
- Įregistruokite individualius namus ar butus nekilnojamojo turto registre.
tags: #neteiseta #isakyma #kurio #pagrindu #pareiskejo #zemes