Neteisėtas turto pasisavinimas: kas tai?

Neteisėtas turto pasisavinimas - tai asmeniui patikėto ar jo žinioje esančio turto neteisėtas pavertimas savu. Ši veika gali reikštis aktyviais veiksmais ar neveikimu ir būti atvira arba slapta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už turto pasisavinimą ir vienas iš esminių šios veikos subjekto požymių yra tai, jog kaltininkas su pasisavintu turtu yra susijęs teisiniais santykiais.

Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, o turtinės teisės pasisavinimo baigtumo momentu laikoma sandorio teisinių padarinių įsigaliojimas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra neteisėtas turto pasisavinimas, kaip jis skiriasi nuo vagystės, kokia atsakomybė už jį numatyta ir kaip verslai gali apsisaugoti nuo šios nusikalstamos veikos.

Turto pasisavinimo formos

Turto pasisavinimas gali būti dvejopas:

• Atviras: Asmuo veikia viešai, žinodamas, kad turto savininkas supranta jo veikos pobūdį.
• Slaptas: Asmuo stengiasi nuslėpti savo nusikalstamą veiką.

Asmeniui patikėtas turtas yra dėl užimamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių teisėtai jo valdomas turtas, kuriems jis turi apibrėžtus įgaliojimus. Jo žinioje esantis turtas yra turtas, dėl kurio panaudojimo kaltininkas pagal savo užimamas pareigas turi teisę duoti nurodymus pavaldiniams, kuriems šis turtas patikėtas.

Turto pasisavinimo ir vagystės atskyrimas

Svarbu atskirti turto pasisavinimą nuo vagystės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atskyręs vagystės sudėtį nuo svetimo turto pasisavinimo.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti.

Teismų praktikoje kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan.) ar atlikti su juo tik technines operacijas (prižiūrėti, panešti ir pan.) ir neteisėtai jį pasiima.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už turto pasisavinimą atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 183 straipsnio 1 dalis). Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto.

Turto pasisavinimo subjektas yra „specialusis“ - asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion.

Trumpai tariant:

• Vagystė: Turtą pagrobia asmuo, neturintis jokios teisės į jį.
• Turto pasisavinimas: Turtą pasisavina asmuo, kuriam jis buvo patikėtas arba kuris turėjo teisę juo disponuoti.

Atsakomybė už turto pasisavinimą

Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą buvo nustatyta dar 1919-40 m. galiojusiame Rusijos imperijos baudžiamajame statute (1903 m.).

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (2015 m., įsigaliojo 2017 m.) turto pasisavinimas laikomas administraciniu nusižengimu, jei pasisavinto turto vertė neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Baudžiamajame kodekse (2000 m., įsigaliojo 2003 m.) turto pasisavinimas skirstomas į:

• baudžiamąjį nusižengimą (pasisavinto turto vertė - 1-3 MGL);
• nusikaltimą (vertė paprasta - 3-250 MGL, didelė - daugiau kaip 250 MGL).

Taip pat nustatyta atsakomybė už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pasisavinimą.

D. Bukelienė, A. Drakšienė, D. Pranka ir kiti Lietuvos autoriai teigia, jog tam, kad asmuo atsakytų pagal šį straipsnį, turi atsirasti padariniai, t.y. nuketėjusiajam turi būti padaryta žala, todėl šios veikos sudėtis pagal šiuos teiginius yra laikoma materialiąja.

Kaip verslai gali apsisaugoti nuo neteisėto turto pasisavinimo

Įmonės gali imtis įvairių priemonių, kad apsisaugotų nuo neteisėto turto pasisavinimo. Štai keletas patarimų:

• Individualizuokite darbo sutartis: Aiškiai apibrėžkite darbuotojų pareigas, atsakomybes ir įdarbinimo sąlygas.
• Sudarykite nekonkuravimo sutartis: Jei reikia, apribokite darbuotojų galimybes po išėjimo iš įmonės prisijungti prie konkurentų arba pradėti konkuruojantį verslą.
• Užtikrinkite konfidencialios informacijos apsaugą: Supažindinkite darbuotojus su bendrovės konfidencialios informacijos sąrašu ir sudarykite susitarimą dėl šios informacijos apsaugos.
• Apsaugokite intelektinę nuosavybę: Užtikrinkite, kad darbuotojai be leidimo nenaudotų įmonės patentuotos technologijos, prekių ženklu pažymėtos medžiagos arba nesukurtų konkuruojančios intelektinės nuosavybės.
• Investuokite į darbo teisės dokumentų parengimą: Pasikonsultuokite su darbo teisės teisininkais, kad įsitikintumėte, jog jūsų įmonė užtikrina atitiktį darbo teisei ir visa aktuali dokumentacija atspindi įmonės poreikius.

Kai kuriais atvejais verslams teisinių veiksmų prieš darbuotojus tenka imtis ir dėl apgadinto ar pasisavinto turto. Pasisavinimas apima neteisėtą bendrovės išteklių naudojimą arba vagystę - tai gali apimti fizinį ar skaitmeninį turtą ar tiesiog specialistams prieinamas lėšas.

Konfliktai kyla dėl labai paprastos priežasties - kai darbuotojas ar darbuotoja neteisėtai dalijasi šia informacija su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, konkurentais ar visuomene. Teisinių problemų kyla nebūtinai dėl tyčinių veiksmų, kartais ir dėl neapgalvotų ėjimų, kurie patraukia darbuotojus atsakomybėn.

Pavyzdžiui:

1. Nekonkuravimo sutarties pažeidimai: Kai darbuotojas po išėjimo iš įmonės prisijungia prie konkurentų ir atskleidžia konfidencialią informaciją.
2. Konfidencialios informacijos atskleidimas: Kai darbuotojas dalijasi partnerių kontaktais, konfidencialiomis sutarčių sąlygomis ar kita jautria informacija su trečiosiomis šalimis.
3. Žala bendrovės turtui: Kai darbuotojas apgadina įmonei brangiai atsieinantį turtą arba pasisavina bendrovės išteklius.
4. Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas: Kai darbuotojas be leidimo naudoja įmonės patentuotą technologiją arba sukuria konkuruojančią intelektinę nuosavybę.

Svarbu: Jei nesate tikri, ar jūsų įmonė užtikrina atitiktį darbo teisei ir visa aktuali dokumentacija atspindi įmonės poreikius, verta pasikonsultuoti su šios srities teisininkais.

Bausmės vykdymo atidėjimas

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

tags: #neteisetas #turto #pasisavinimas