Neteisėtas valstybinės žemės pasisavinimas Lietuvoje: kaip atpažinti ir ką daryti?

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigia, kad nors tvarkomasi atsakingiau, tačiau žemės naudojimo pažeidimų vis dar nestinga. Dažniausias jų - valstybinės ir privačios žemės užėmimas ar savavališkas naudojimas.

Valstybinės žemės patikėtinis - tai valstybės institucija ar įstaiga, kuriai valstybė patiki valdyti, naudoti ir disponuoti valstybine žeme patikėjimo teise.

NŽT duomenimis, pernai šalyje atlikti 13 094 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai. Nacionalinė žemės tarnyba praneša, kad pirmąjį šių metų pusmetį atliko 3 976 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimus visoje Lietuvoje. Patikrinimų metu nustatyti 2 048 žemės naudojimo tvarkos pažeidimai. Daugiausia pažeidimų (1 600) nustatyta dėl valstybinės ir privačios žemės užėmimo ar savavališko naudojimo, 359 - dėl žemės naudojimo apleidimo.

Per pirmą pusmetį už žemės naudojimo tvarkos pažeidimus skirta 7 530 Eur baudų.

NŽT teritoriniai skyriai visoje Lietuvoje šiemet planuoja atlikti daugiau kaip 12 tūkst. žemės naudojimo patikrinimų. 2020 metais Ukmergės rajone numatyti 192 planiniai ir neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai.

NŽT Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus vadovė Rūta Biskelionienė pastebi, kad pastaraisiais metais teigiamai kinta žmonių mąstymas ir elgesys, dingsta ilgus metus buvusi gaji nuostata, kad valstybinė žemė yra niekieno ir joje galima daryti ką nori. Jos teigimu, atsakingiau žiūrima ir į savo žemės tvarkymą - abejojant dėl planuojamų veiksmų (statybų, želdinių įveisimo ir pan.), konsultuojamasi su NŽT specialistais.

Pasak R. Biskelionienės teigimu, nors bendras nustatomų pažeidimų skaičius vis dar yra nemažas, tačiau pastebima, kad didesnę dalį pažeidimų sudaro smulkūs, nedidelės reikšmės pažeidimai.

Jau metus galioja Administracinių nusižengimų kodekso pataisa, suteikianti NŽT teisę tam tikrais atvejais nepradėti administracinių nusižengimų teisenos procedūrų, o vietoje jų asmenims skirti žodinę pastabą.

„Žinoma, gavus pastabą nustatytus pažeidimus privaloma pašalinti. Įspėti ar paraginti daugelis asmenų geranoriškai pašalina pažeidimus“, - pažymi Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus vadovė.

NŽT atkreipia dėmesį, kad visi planuojami žemės naudojimo patikrinimai kiekvieno metų ketvirčio pradžioje yra skelbiami viešai patikrinimų plane ir interaktyviame žemėlapyje.

Dažniausiai fiksuojami pažeidimai - neteisėtas valstybinės žemės užėmimas ar netinkamas žemės sklypų naudojimas, tokių atvejų per šiuos metus užfiksuota daugiau nei 600.

„Mūsų pareiga yra užtikrinti teisingą valstybinės žemės naudojimą, tačiau kiekvienas pilietis gali prisidėti prie tvarkos palaikymo pats. Šiandienos technologijos leidžia paprastai patikrinti savo sklypo ribas, todėl mes raginame nelaukti, kol atvyks mūsų specialistai,“ - teigia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas Albertas Stanislovaitis.

„Prevenciniai veiksmai ne tik apsaugos jus nuo galimų nuobaudų, bet ir užtikrins teisėtą žemės naudojimą - tai visų šalies piliečių bendras interesas.“

Lietuvoje dažnai pasitaiko situacijų, kai kaimynai neteisėtai naudojasi didesniu žemės plotu nei jiems priklauso, t.y., užgrobia dalį kaimyninių sklypų. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kaip ginti savo teises ir į ką kreiptis pagalbos.

Asociatyvi nuotrauka: manoukis.lt

NŽT duomenimis, pernai šalyje atlikti 13 094 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) aktyviai vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę visoje šalyje. 2019 metais atlikta daugiau kaip 13 tūkst. patikrinimų.

Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę 2019 m. nustatyta:

• 53 proc. žemės naudojimo apleidimo atvejų;
• 39 proc. valstybinės ir privačios žemės užėmimo atvejų;
• 7 proc. žemės naudojimo ne pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą atvejų;
• 1 proc. kitų pažeidimų.

Tikrinimo metu nustatyta 40 žemės apleidimo atvejų. Taip pat tikrintojai išaiškino 6 savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo, naudojimo ir vengimo juos grąžinti atvejus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 110 str. Be to, tikrinimo metu nustatyta po pažeidimą, kurie numatyti ANK 261 str. (Žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą) ir ANK 257 str.

Komentuodamas tikrinimo rezultatus NŽT direktorius Laimonas Čiakas atkreipė dėmesį, kad tarnyba visų pirma daug dėmesio skiria žemės savininkų ir naudotojų sąmoningumui ugdyti. Vadovo teigimu, NŽT tikslas nėra nubausti kuo daugiau žemės savininkų dėl naudojimo tvarkos pažeidimų.

Ką daryti susidūrus su neteisėtu žemės pasisavinimu?

Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).

Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).

Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.

Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).

Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.

Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz. savo noru aptvėrė kelią į sklypą), servitutas neturėtų būti nustatomas.

Kaip patikrinti savo sklypo ribas?

Statybos inspekcija kviečia žemės savininkus ir naudotojus patiems pasitikrinti savo valdomų sklypų ribas, naudojant modernias priemones.

Nemokama mobili programėlė (tvarkytojas VĮ Statybų sektoriaus vystymo agentūra) leidžia lengvai ir greitai nustatyti sklypo ribas, naudojantis vietos nustatymo funkcija. Programėlėje taip pat galima peržiūrėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį (tvarkytojas VĮ Registrų centras), kas padės palyginti faktinį žemės naudojimą su oficialiais duomenimis.

Be to, yra ir kitos patogios valstybinės informacinės sistemos, pvz., Žemės informacinė sistema ir Regia žemėlapis.

Kviečiame žemės savininkus nelaukti patikrinimų ir iš anksto pasirūpinti, kad jų sklypai būtų tvarkomi tinkamai bei naudojami ribomis, kurios nustatytos nuosavybės dokumentuose.

Jei tiksliai nežinote savo sklypo ribų, rekomenduojame kreiptis į matininkus dėl ribų nustatymo, esant keliems naudotojams tikslinga nustatyti naudojimosi tvarką.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius žemės naudojimo pažeidimus ir priemones, kurių galima imtis, siekiant jų išvengti:

Statybos inspekcijos tyrimas Žvėryne

Po Delfi publikacijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jau baigė savo ilgai trukusius tyrimus, nustatė pažeidimus ir įpareigojo nutraukti neteisėtas statybas, tačiau Žvėryno gyventojai Delfi pranešė matantys, kad darbininkai dūzgia toliau. Nepaisant to, Statybos inspekcija neskuba vykti į vietą ir patikrinti, ar statybos iš tiesų toliau nėra vykdomos.

Delfi praėjusių metų rugsėjo viduryje gavo duomenų, kad Žvėryne, S. Moniuškos gatvėje, gali vykti dvi neteisėtos statybos. Šia informacija rugsėjo 15 d. redakcija pasidalino su Aplinkos ministerijai pavaldžia Statybos inspekcija. Ji pažadėjo atlikti patikrinimus.

Neteisėtos statybos Žvėryne, S. Moniuškos gatvėje. Šaltinis: vilnius.lt

Tačiau patikrinimai ilgai neprasidėjo. Nesulaukę jokių žinių praėjusių metų spalio 20 d. žurnalistai pakartotinai kreipėsi į Statybos inspekciją, klausdami, ar jau atliktas tyrimas. Tuomet iš VTPSI gautas atsakymas, kad „Departamento specialistams pavesta atlikti patikrinimus vietoje iki 2022-10-28“.

Tačiau žurnalistai vėliau sužinojo, kad iš tiesų patikrinimai atlikti gerokai vėliau - tik lapkričio 9 d. O atsakymą apie tarpinius patikrinimo rezultatus redakcija gavo tik lapkričio 21 d. Štai gruodžio 9 d. gautas Statybos inspekcijos atsakymas, kad dėl statybų S. Moniuškos g. 30A tyrimas jau baigtas. Tačiau tada buvo nurodyta, kad dėl kaimyninio sklypo (S. Moniuškos 32) tyrimas tęsiamas.

Gruodžio 27 d. gautas VTPSI atstovės Rasos Kėkštienės atsakymas, kad „Tyrimas dar vyksta, bet manau, kad sausio mėn. pirmąją savaitę turėtų būti parengtos galutinės išvados“. Vis dėlto tik vasario 10 d. gautas atsakymas, kad tyrimas baigėsi.

Taigi, informaciją Statybos inspekcijai žurnalistai perdavė rugsėjo 15 d., o galutinio atsakymo apie pabaigtą tyrimą po kelių raginimų sulaukta vasario 10 d. Nuo pranešimo gavimo VTPSI užtruko beveik 5 mėnesius, kol nustatė pažeidimus. O per tą laiką statybos vyko su vėjeliu. Jei rugsėjį darytose nuotraukose matėsi dar tik karkasas, tai dabar pastatai jau stovi.

Kol statybos inspektoriai pradėjo tyrimą ir kelis mėnesius aiškinosi pažeidimus, statytojai gerokai pasistūmėjo.

Nustatyta savavališka statyba

Delfi VTPSI atstovė R. Kėkštienė nurodė, kad po ilgai trukusių tyrimų abiem atvejais buvo nustatyti pažeidimai. Anot VTPSI, šiuo atveju buvo nustatyta savavališka statyba.

„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad atlikus patikrinimą adresu S. Moniuškos g. 30, 2022-12-02 statytojai surašytas savavališkos statybos aktas dėl savavališkai, turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-05-24 išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto „Ūkinio pastato - kūrybinių dirbtuvių rekonstravimo projektas, 2015 m.“, sprendinius (statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir specialieji paveldosaugos reikalavimai), žemės sklype S. Moniuškos g. 30, esančio kultūros paveldo vietovės - Vilniaus miesto istorinė dalis, vadinama Žvėrynu - teritorijoje, atlikto nesudėtingosios kategorijos ūkinio pastato - kūrybinių dirbtuvių adresu S. Moniuškos g. 30A, rekonstravimo.

2022-12-05 statytojui surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2023-06-05. Statytojui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal administracinio nusižengimo kodekso (ANK) 352 straipsnio 3 dalį“, - teigė R. Kėkštienė.

Jos teigimu, pažeidimai nustatyti ir S. Moniuškos 32. „Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022-11-09 ir 2023-01-04 atliko patikrinimus, adresu S. Moniuškos g. 32 (patenka į Vilniaus miesto istorinę dalį, vad. Žvėryno teritoriją). Statybos inspekcija nustatė, kad statytojas turėdamas statybą leidžiantį dokumentą (SLD), bet pažeisdamas esminius statybos projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo S. Moniuškos g. 32 kapitalinio remonto projektas, sujungiant 5 ir 6 butus į vieną turtinį vienetą, 2020“ sprendinius rekonstruoja gyvenamosios paskirties pastatą.

Palyginus patikrinimo metu surinktus duomenis su Projekto sprendiniais nustatyta, kad yra padidintas pastato dalies plotis, sumažintas pastato dalies ilgis, skiriasi Projekte nurodytas ir patikrinimo metu nustatytas prieduobės ilgis, pastato stoge įrengti dviejų eilių stoglangiai.

Siekiama išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, Statybos inspekcija 2022-11-16 kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD), prašydama nurodyti, ar dviejų eilių stoglangių įrengimas nepažeidžia nustatytų architektūrinių, kraštovaizdžių, urbanistinių vertingųjų savybių.

2022-12-27 KPD pateikė Statybos inspekcijai išvadą, kad dviejų eilių stoglangių įrengimas pažeidžia kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, nustatytus Statybos įstatyme ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Dėl nustatytų pažeidimų 2023-02-06 Statybos inspekcija statytojui surašė savavališkos statybos aktą dėl turint SLD, bet pažeidžiant esminius statybos projekto sprendinius vykdomo Pastato savavališko rekonstravimo darbų kultūros paveldo vietovėje, privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomąjį nurodymą iki 2023-08-06 pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Už padarytus pažeidimus (neypatingo statinio savavališkas rekonstravimą kultūros paveldo vietovėje) statytojui bus taikoma administracinė atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 352 str. 7 d. (neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje užtraukia baudą nuo 1 700 iki 3 500 eurų)“, - nurodė R. Kėkštienė.

Ir tuo pažeidimai dar nesibaigė: „Pažymėtina ir tai, kad statytojas, pažeisdamas Statybos įstatymo reikalavimus, statybos darbus vykdė nepaskyręs statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, taip pat nebuvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepildė statybos darbų žurnalo.

Dėl šių pažeidimų taip pat bus taikoma administracinė atsakomybė: už statinio statybos techninės priežiūros ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų nepasamdymą numatyta atsakomybė ANK 356 straipsnyje (užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 1000 eurų), už statybos darbų vykdymą neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu atsakomybė numatyta ANK 363 str. 1 d. (užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 1200 eurų). Šiuo metu atliekama administracinių nusižengimų teisena ir sprendžiama dėl atsakomybės taikymo (tikslaus baudos dydžio).“

Galiausiai VTPSI nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė šiuo atveju apskritai išdavė neteisėtą statybos leidimą: „2023-01-10 Statybos inspekcija užregistravo SLD išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad 2022-04-06 Vilniaus m. savivaldybės administracija SLD išdavė neteisėtai.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan., tuo tarpu kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Pagal projekto sprendinius keičiami statinio gabaritai (aukštis), todėl Statybos inspekcija priėmė išvadą, kad SLD turėjo būti išduotas ne statinio kapitaliniam remontui, o statinio rekonstrukcijai.“

Be to, R. Kėkštienė nurodė, kad priekaištų statytojams turėjo ir Valstybinė darbo inspekcija: „Darbo inspekcija 2022-12-09 raštu informavo, kad 2022-12-01 atliko patikrinimą statybvietėje, adresu S. Moniuškos g. 32, darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Dėl nepilnai aptvertos statybvietės ir į ją laisvai patekti galinčių pašalinių asmenų ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės pažeidimų Darbo inspekcija surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus ir administracinio nusižengimo protokolą.“

Statybos sustabdytos

Nors Statybos inspekcija statybas sustabdė, Delfi Žvėryno gyventojai teigė matantys besidarbuojančius vyrus. Dėl S. Moniuškos 32 gavome štai tokį pranešimą: „Pastebime, kad nepaisant Jūsų straipsnio, darbai toliau vykdomi, be pertraukos dengiamas stogas, sudėti stoglangiai, vykdomi darbai naujųjų statinių viduje. Įskaitant darbus vėlai vakare, patamsyje, kas skatina galvoti apie darbų skubą.“

2023 m. vasario 14 d. į vietą nuvykę Delfi žurnalistai S. Moniuškos g. 32 dienos metu pastebėjo ant stogo besikrapštančius vyrus. Apie tai informaciją redakcija perdavė Statybos inspekcijai. Ji situaciją pakomentavo štai taip: „Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyta, kad „savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.

Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, Statybos inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo“.

Vis dėlto Statybos inspekcija, gavusi pranešimą apie galimai toliau vykdomus darbus, patikrinimo atlikti neskubės: „Atsižvelgdama į tai, taip pat į tai, kad 2023-02-13 Statybos inspekcija yra gavusi skundą, kad Moniuškos g. 32 „tolesni statybų darbai vykdomi be pertraukos - dengiamas stogas, sudėti stoglangiai, vykdomi darbai naujųjų statinių viduje. Įskaitant vėlai vakare, patamsyje“, Statybos inspekcija yra suplanavusi 2023-02-23 atlikti patikrinimą adresu S. Moniuškos g. 32, Vilniuje, kurio metu bus patikrinta, ar įvykdytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinių ar jų dalių statybos darbų.

Jei patikrinimo metu pasitvirtintų faktas, kad statytojas nevykdo teisėto Statybos inspekcijos nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomasis nurodymas bus perduotas antstoliui vykdyti priverstinai.“

Galiausiai R. Kėkštienė nurodė, kad VTPSI negali skirti baudos tam asmeniui, kuris nepaiso privalomojo nurodymo netęsti statybos darbų. „Privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų yra vykdomasis dokumentas. Statybos inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui. Antstolis priima sprendimą dėl kreipimosi į tesimą dėl baudos skyrimo, dėl nurodymo nevykdymo. Taisyklių nėra, kokią baudą gali skirti teismas“, - teigė R. Kėkštienė.

Žvėryno gyventojas: betvarkė

Kaip bebūtų, Žvėryne sutiktas Julius, prašęs neviešinti jo tapatybės, (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomas - red. past.) teigė esantis nusivylęs Statybos inspekcijos darbu: „Šitiek laiko negali sustabdyti statybų. Jie tiria, o statybos tęsiasi toliau. Nuo rugsėjo jau, panašu, baigiami fasado darbai. Beveik stovi namai. Tai kokia čia kontrolė? Nėra jokios kontrolės. Jei net po sustabdymo žmonės mato darbininkus. Betvarkė.“

Dar spalio mėnesį, Delfi Statybos inspekcijos klausė, kodėl taip ilgai trunka patikrinimas. Tuo metu labai intensyviai vyko statybos. „Esame Jums siuntę nuotrauką, dabar pakartotinai pridedame naują, kurioje matyti, kaip stipriai per mėnesį pasistūmėjo statybos. Jūsų vertinimu, jei šiuo atveju statybos iš tiesų vyksta neteisėtai, ar viešajam interesui nebus daroma žala pažeidimą fiksuojant ir statybas stabdant joms jau persiritus į antrąją pusę?“ - klausėme Statybos inspekcijos.

tags: #neteisetas #valstybines #zemes #pasisavininimas