Nevedęs kontraktas: turto apibrėžimas ir santuokos įtaka

Santuoka yra svarbus gyvenimo įvykis, turintis ne tik emocinių, bet ir teisinių pasekmių, ypač susijusių su turtu. Santuokos metu įgytas turtas paprastai laikomas bendra jungtine nuosavybe, tačiau yra išimčių, kai turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe santuokoje ir kokie mokesčiai gali būti susiję su šiuo procesu.

Kada santuokoje įgytas turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe?

Yra keletas situacijų, kai santuokoje įgytas turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe:

• Dovana ar paveldėjimas: Jei vienas iš sutuoktinių gauna turtą dovanų arba paveldi jį santuokos metu, šis turtas paprastai laikomas asmenine nuosavybe.
• Asmeninės lėšos: Turtas, įgytas už asmenines lėšas, kurios buvo sukauptos iki santuokos arba gautos kaip asmeninė dovana ar paveldėjimas, taip pat gali būti pripažintas asmenine nuosavybe.
• Santuokos sutartis: Sutuoktiniai gali sudaryti santuokos sutartį, kurioje aiškiai nurodoma, kuris turtas priklauso kiekvienam iš jų asmeniškai.

Svarbu pažymėti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, kad būtų tinkamai įvertintos visos aplinkybės.

Žyminis mokestis ir turto pripažinimas asmenine nuosavybe

Kai turtas pripažįstamas asmenine nuosavybe, gali prireikti atlikti tam tikrus teisinius veiksmus, pavyzdžiui, įregistruoti nuosavybės teisę. Už šiuos veiksmus gali būti taikomas žyminis mokestis. Žyminio mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios situacijos ir turto vertės.

Pavyzdžiui, jei sutuoktinis nori įregistruoti nekilnojamąjį turtą, gautą dovanų, kaip savo asmeninę nuosavybę, jis turės sumokėti žyminį mokestį už nuosavybės teisės įregistravimą. Mokesčio dydis gali skirtis priklausomai nuo regiono ir turto vertės.

Žyminio mokesčio tarifai

Žyminio mokesčio tarifai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos ir turto vertės.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas.

• Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
• Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 str. 1 p.). Paprastai yra taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y.

Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
• Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
• Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
• Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas - jo asmeninis turtas.

Procesiniai aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Pavyzdžiui, gaisro metu sudegė namas su visais dokumentais. Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus.

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuo.

Paveldėjimas, kai nepriėmus vieno sutuoktinio palikimo, miršta kitas sutuoktinis

Neretai pasitaiko situacijų, kai vienam iš sutuoktinių mirus, niekas nesikreipia dėl palikimo priėmimo, ir, jau praėjus terminui priimti vieno sutuoktinio palikimą, miršta kitas sutuoktinis. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gyveno bendrame bute, mirus vyrui, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, žmona ir toliau liko gyventi tame bute, juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius, tačiau po kurio laiko ji mirė. Tokiu atveju teoriškai egzistuoja galimybė bandyti atsinaujinti procesą dėl anksčiau mirusiojo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau praktiškai naudingiau yra įrodyti palikimo priėmimą faktiniu užvaldymu.

Įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties pergyvenusioji motina priėmė palikimą faktiniu užvaldymu. Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui.

Šis straipsnis suteikia bendrą supratimą apie turto apibrėžimą ir nuosavybės klausimus santuokos kontekste. Visada rekomenduojama kreiptis į teisininką dėl individualios konsultacijos.

tags: #nevede #kontraktas #turto