Nevyriausybinių organizacijų patalpų nuomos reikalavimai ir kiti aspektai

Šiame straipsnyje aptariami svarbūs aspektai, susiję su nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikla, įskaitant patalpų nuomos reikalavimus, darbo užmokesčio įkainius, komercinių pasiūlymų pateikimą ir nuosavo indėlio pagrindimą.

Kas yra NVO?

Pirmiausia, svarbu suprasti, kas yra nevyriausybinė organizacija (NVO). NVO vykdo įvairias socialines veiklas. Pavyzdžiui, NVO vykdo veiklas įvairias socialines veiklas Kuršėnų mieste, tačiau organizacija registruota ne Kuršėnų mieste. Ar tokia NVO gali būti projekto partneriu? Reikalavimai partneriui nurodyti Gairių 9 punkte.

Patalpų naudojimas ir paskirtis

Svarbu atkreipti dėmesį į patalpų naudojimo paskirtį. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą pastatų ir patalpų paskirtis apibrėžia, kokiai funkcijai konkretus statinys ar jo dalis yra pritaikyti ir kaip jie gali būti naudojami.

Trumpalaikės nuomos kontekste svarbu suprasti, kad veiklos teisėtumą lemia ne pats nuomos laikotarpis ar pasirinkta platforma. Esminis kriterijus yra faktinis patalpų naudojimo pobūdis. Tais atvejais, kai gyvenamosios paskirties patalpos faktiškai tampa skirtos svečių apgyvendinimui, tokia veikla gali būti laikoma apgyvendinimo paslauga, o tai reiškia, kad patalpos naudojamos ne pagal nustatytą paskirtį.

Gyvenamosios ir apgyvendinimo paskirties patalpų atskyrimas nėra formalus - gyvenamosios paskirties patalpoms taikomi papildomi reikalavimai, susiję su insoliacija, garso izoliacija, poilsio ir želdynų zonomis, automobilių stovėjimo vietomis bei kita infrastruktūra. Gyvenamosios paskirties patalpoms keliami reikalavimai susiję su žmonių kasdieniu gyvenimu.

Veiklos suderinamumas su gyvenamąja paskirtimi

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše įtvirtintas baigtinis veiklų sąrašas, kurios laikomos suderinamomis su gyvenamąja paskirtimi, jeigu jos nepažeidžia kaimynų interesų ir bendrojo naudojimo objektų. Veikla, kuri nėra jame aiškiai įvardyta, negali būti laikoma leidžiama vien dėl to, jog ji vykdoma gyvenamosiose patalpose ar kol kas nesulaukė skundų. Teisiniu požiūriu tai nėra saugi prielaida.

Trumpalaikio apgyvendinimo veikla pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą į šias išimtis nepatenka, išskyrus atvejus, kai ji vykdoma kaimuose ar viensėdžiuose esančiose gyvenamosiose patalpose.

Ji atkreipia dėmesį, kad už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį fiziniams asmenims gali būti skiriama bauda nuo 280 iki 3 000 eurų, o už pakartotinį pažeidimą - nuo 400 iki 6 000 eurų.

Šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimai, tačiau iki jų įsigaliojimo galioja esamas reguliavimas, todėl veiklą rekomenduojama vertinti, remiantis šiandien galiojančiomis taisyklėmis.

Darbo užmokesčio klausimai

Klausimas dėl darbo užmokesčio įkainio pagrindimo yra labai svarbus. Sudarant projekto biudžetą ir nustatant išlaidas projektą vykdantiems asmenims, kurie yra projekto vykdytojo darbuotojai ar planuojami įdarbinti nauji darbuotojai, būtina remtis dabartiniu tos institucijos analogiškas pareigas einančių darbuotojų darbo užmokesčiu.

Turi būti pateikti įkainį pagrindžiantys dokumentai, pavyzdžiui, analogiškos pareigybės nuasmenintos darbo sutartys arba 3-12 mėnesių analogiškos pareigybės nuasmenintas priskaitymo-apmokėjimo žiniaraštis, įrodantis darbo užmokesčio paskyrimą ir išmokėjimą. Valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio valandinis įkainis turi būti apskaičiuotas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais tokių darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimą.

Projekto veiklas vykdančių projekto vykdytojo ir partnerio organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio ir susijusių kasmetinių atostogų bei darbdavio įsipareigojimų, apskaičiuotų ir išmokėtų už darbo laiką, kurio metu darbuotojai vykdė projekto veiklas, išlaidos. Projekto veiklas vykdančių fizinių asmenų, dirbančių pagal autorines ar paslaugų sutartis, įskaitant mažųjų bendrijų vadovus ir asmenis, mažosiose bendrijose dirbančius pagal paslaugų (civilines) sutartis, išlaidos.

Kitų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus.

Darbo užmokesčio pagrindimas

Kuo reikia grįsti vykdančio personalo darbuotojų darbo užmokesčio įkainį valstybės ar savivaldybių biudžetinių įstaigų, viešų ir privačių juridinių asmenų projektų vykdytojų personalo darbuotojų vienos val. įkainį, jei įstaiga, įmonė ar organizacija neturi įdarbintų darbuotojų? Ar galima vadovautis Valstybės duomenų departamento atitinkamos specializacijos ir kvalifikacijos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio ketvirtiniais duomenimis?

Vadovaujantis PAFT 301 puntu, projektą vykdančio personalo ir projekto dalyvių darbo užmokesčio išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti, jei jos atitinka šiuos reikalavimus:

  • Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei jų dydis atitinka įprastą projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo darbo užmokesčio praktiką atitinkamos kategorijos pareigoms arba pagal taikomą nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar oficialią statistiką.

Vadovaujantis Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties ES fondų reikalavimams, darbo užmokesčio dydžiui pagrįsti gali būti remiamasi oficialiosios statistikos portale osp.stat.gov.lt (Rodiklių duomenų bazė) Valstybės duomenų agentūros skelbiamais naujausiais statistiniais darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio duomenimis.

Kaip tai apibrėžta LR CK, juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.

Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t.

Komerciniai pasiūlymai

Dėl PFSA (ESF+) kiek komercinių pasiūlymų turi pateikti pareiškėjas, jei visas projekto biudžetas yra apie 80 tūkst. Eur? Ar pakaks po vieną komercinį pasiūlymą?

Vadovaujantis PFSA (ESF+) turi būti pateikti pagrindžiantys PĮP suplanuotų projekto išlaidų pagrįstumą dokumentai (pvz., sudarytos sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas, išlaidų skaičiavimai; jei numatomos remonto išlaidos - jas pagrindžiantys dokumentai: patalpų brėžiniai, nuomos sutartys, dėl nusidėvėjimo taikomi dokumentai ir kt.).

Remiantis Rekomendacijomis dėl projektų išlaidų atitikties ES fondų reikalavimams, nustatant planuojamų patirti prekių pirkimo išlaidų apimtį ir pagrindžiant išlaidų tinkamumą finansuoti, svarbu įvertinti projekte numatytų įsigyti prekių poreikį ir rinkos kainas, todėl rekomenduojama išsamiai pagrįsti prekių poreikį, kiekį ir kainas ir (arba) pateikti preliminarius tiekėjų komercinius pasiūlymus (pateiktus pagal detalias numatomų įsigyti prekių technines specifikacijas) ir (arba) kainų apklausos suvestinę, arba vadovautis viešuosiuose informacijos šaltiniuose (pavyzdžiui, interneto svetainėse) skelbiama informacija arba istoriniais, statistiniais duomenimis, ekspertinėmis įžvalgomis ir pan.

PFSA nėra apibrėžtas reikalaujamas pateikti preliminarių paslaugų teikėjų komercinių pasiūlymų skaičius, todėl pareiškėjui pakanka kartu su PĮP pateikti vieną komercinį pasiūlymą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas pateikia kelis komercinius pasiūlymus, priimtina laikoma pareiškėjo nurodoma kaina - mažiausia ar vidutinė. CPVA turi teisę išlaidų tinkamumo vertinimo metu prašyti pareiškėjo pateikti naują komercinį pasiūlymą arba kelis, kad įsitikinti planuojamų išlaidų pagrįstumu ir jų tinkamumu, taip pat paprašyti pagrįsti ir detalizuoti pateiktą informaciją.

Jeigu ESF+ ar ERPF projektams, kurių visos tinkamos finansuoti išlaidos neviršija 200 000 Eur ir juose nėra pritaikyta 7 proc. norma netiesioginėms išlaidoms, tuomet turi būti taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas ir šiems projektams nustatomi individualūs fiksuotieji įkainiai, remiantis kiekvieno projekto biudžetu. Tokiu atveju planuojamos patirti išlaidos turi būti detaliai pagrįstos, pateikiant ne mažiau kaip 3 komercinius pasiūlymus (pateiktus pagal detalias numatomų įsigyti prekių technines specifikacijas, planuojamų atlikti darbų sąmatas ir pan.), kad būtų galima tinkamai įvertinti planuojamų patirti išlaidų tinkamų ir jų pagrįstumą (atitikimą rinkos kainoms) ir nustatyti individualius fiksuotuosius dydžius (fiksuotąsias sumas ar fiksuotuosius įkainius), pagal pateiktų komercinių pasiūlymų mažiausią kainą arba jų vidurkį.

PĮP ar prieduose rekomenduojama nurodyti svarbiausius kainai įvertinti reikalingus techninius parametrus ir gaminio paskirties aprašymus. Pažymėtina, kad detalus išlaidų pagrindimo vertinimas atliekamas su tikslu, kad būtų tinkamai nustatytas įkainis, kuris projekto įgyvendinimo metu negalės būti keičiamas.

CPVA, PĮP tinkamumo finansuoti vertinimo metu, gali kreiptis į pareiškėją ir paprašyti pateikti papildomus komercinius pasiūlymus (jeigu jie nebuvo pateikti) arba paprašyti pateikti naujus, jeigu yra nustatoma juose trūkumų ir/ar netikslumų.

Nuosavas indėlis

PFSA ERPF 2.4.9. p. dokumentus, pagrindžiančius nuosavo indėlio tinkamumą; dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjas turi pakankamai nuosavų lėšų prisidėti prie projekto įgyvendinimo (taikoma, kai pareiškėjas prie projekto įgyvendinimo prisideda privačiomis piniginėmis lėšomis); jei iš vietos plėtros strategijos finansinio veiksmų plano matyti, kad prie projekto biudžeto lėšomis prisideda savivaldybė, pagrindimą reikia pateikti tuo atveju, jei prisidėjimo procentas yra nurodomas didesnis nei numatytas vietos plėtros strategijos finansiniame veiksmų plane; dokumentai turi būti sukurti (pvz., naudojant el. bankininkystės sistemą), išduoti finansų institucijų (bankų, kredito unijų) ir (arba) išduoti viešojo juridinio asmens, kurio veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų (pvz., savivaldybės tarybos sprendimas skirti lėšas projektui įgyvendinti), ir (arba) sukurti naudojantis finansinių ataskaitų duomenimis.

CPVA mokymų medžiagoje - atsakymų sesijoje buvo atsakyta, jog pareiškėjas prisidėjimo nuosavomis lėšomis dalį gali pagrįsti pvz. finansinių ataskaitų duomenimis (balansinis pelno likutis), taip pat akcininkų susirinkimo sprendimu ir pan.

Ar tinkami pagrindžiantys nuosavo indėlio tinkamumą bus laikomi tokie dokumentai pagal PFSA ESF+ ir ERPF: pvz. finansinių ataskaitų duomenys (matomas pelnas balanse), visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, vienintelio akcininko sprendimas, asociacijų/viešųjų įstaigų visuotinio ir/ar kolegialaus valdymo susirinkimo sprendimas?

Nuosavo įnašo pagrindimui taikomi reikalavimai nustatyti PFSA. PFSA nurodyta, kad dokumentai gali būti sukurti naudojantis finansinių ataskaitų duomenimis. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 7 straipsniu, metinių (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

  1. finansinės būklės ataskaita arba balansas;
  2. pelno (nuostolių) ataskaita;
  3. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita:
  4. pinigų srautų ataskaita;
  5. finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.

Pareiškėjas savo nuožiūra gali pateikti dokumentus, kuriai remiantis paaiškins ir įrodys, kad pareiškėjas turi pakankamai nuosavų lėšų prisidėti prie projekto įgyvendinimo.

Savivaldybės prisidėjimo atveju, kartu su PĮP pareiškėjas gali pateikti savivaldybės tarybos sprendimą skirti lėšas projektui įgyvendinti. Baigus PĮP vertinimo procesą ir VRM priėmus sprendimą skirti konkrečiam projektui finansavimą, iki šio projekto sutarties pasirašymo, pareiškėjas turės kreiptis į savo savivaldybę ir suderinti su ja lėšų skyrimo ir panaudojimą tvarką, bei pateikti tai įrodantį dokumentą CPVA.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis PAFT 2 priedo „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašo ir jų vertinimo metodika” 4.6 punkte pateikto vertinimo kriterijaus paaiškinimu, jei projektui įgyvendinti numatyto nuosavo įnašo dydis yra lygus ar mažesnis nei 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų, laikoma, kad pateikta pareiškėjo ar partnerio deklaracija yra pakankamas dokumentas nuosavo įnašo finansavimo užtikrinimui įrodyti. Reikalavimas pareiškėjui ir partneriui (-iams) taikomas atskirai, priklausomai nuo kiekvieno iš jų prisidėjimo nuosavu įnašu prie projekto sumos.

Socialinio verslo (ERDF) PFSA reikalavimai:2.4.9. dokumentus, pagrindžiančius nuosavo indėlio tinkamumą; dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjas turi pakankamai nuosavų lėšų prisidėti prie projekto įgyvendinimo (taikoma, kai pareiškėjas prie projekto įgyvendinimo prisideda privačiomis piniginėmis lėšomis); jei iš vietos plėtros strategijos finansinio veiksmų plano matyti, kad prie projekto biudžeto lėšomis prisideda savivaldybė, pagrindimą reikia pateikti tuo atveju, jei prisidėjimo procentas yra nurodomas didesnis nei numatytas vietos plėtros strategijos finansiniame veiksmų plane; dokumentai turi būti sukurti (pvz., naudojant el.

Kiti svarbūs aspektai

  • PFSA (ESF+) 2.25.1 p. nurodyta, kad projekto lėšomis suremontuotas (-os) nekilnojamasis turtas (patalpos) būtų naudojamas (-os) vykdant projekto tikslą atitinkančias veiklas ne trumpiau kaip 5 metus nuo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos”.
  • PFSA ERPF 2.4.9. p. dokumentus, pagrindžiančius nuosavo indėlio tinkamumą; dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjas turi pakankamai nuosavų lėšų prisidėti prie projekto įgyvendinimo (taikoma, kai pareiškėjas prie projekto įgyvendinimo prisideda privačiomis piniginėmis lėšomis); jei iš vietos plėtros strategijos finansinio veiksmų plano matyti, kad prie projekto biudžeto lėšomis prisideda savivaldybė, pagrindimą reikia pateikti tuo atveju, jei prisidėjimo procentas yra nurodomas didesnis nei numatytas vietos plėtros strategijos finansiniame veiksmų plane; dokumentai turi būti sukurti (pvz., naudojant el.
  • Ar teisingai skaičiuojama PFSA ESF+ 2.1.1, 2.1.2. ir 2.1.3.1. p. veiklų dalyviui suma: 2000 Eur (ES+VB) tiesioginių išlaidų +netiesioginės išlaidos+savivaldybės ir/ar nuosavos privačios lėšos? Pagal PFSA 13.11. p. Vienam projekto veiklų dalyviui (išskyrus jauno verslo subjektus) prašoma finansuoti lėšų suma gali sudaryti ne daugiau kaip 2000 (du tūkstančius) eurų tiesioginių projekto išlaidų.

PFSA numatyta, kad vienam projekto veiklų dalyviui (išskyrus jauno verslo subjektus) prašoma finansuoti lėšų suma gali sudaryti ne daugiau kaip 2000 (du tūkstančius) eurų tiesioginių projekto išlaidų.

Taip pat anksčiau jau buvo pateiktas toks skaičiavimo pavyzdys:Vienam dalyviui finansavimo skaičiavimo pvz., bendra užsiėmimų paslauga - 2 100 Eur, ES+BF finansavimas 92,50 proc., vienam dalyviui skiriama finansavimo suma - 1942,50 Eur (ESF+ lėšų) ir 157,50 Eur iš nuosavų lėšų.

Netiesioginės skaičiuojamos viso projekto apimtyje, 7 proc.

tags: #nevyriausybiniu #organizaciu #patalpu