Kaip Pasiekti, Kad Viskas Būtų Gerai: Patarimai ir Strategijos

Gyvenimas kupinas iššūkių, o nuolatinis skubėjimas ir tobulumo siekimas gali sukelti stresą ir nerimą. Tačiau vidinė ramybė yra pasiekiama, jei žinome, kur ieškoti ir kaip suvaldyti savo mintis bei emocijas. Aptarkime, kaip pasiekti vidinę ramybę ir gerovę, remiantis ekspertų įžvalgomis ir praktiniais patarimais.

Vidinės Ramybės Svarba

Paklausus apie vidinę ramybę, terapeutas tikina - mūsų veikla, turtai, žinios neužtikrina pasitenkinimo gyvenimu. Aišku, galime didžiuotis šiais dalykais, bet jei neturėsime vidinės ramybės - kam visa tai iš viso reikalinga? Todėl visiems mums svarbiausia surasti pusiausvyrą.

Surasti tuos dalykus, kurie mus įkvepia, kurie meta intelektualius iššūkius, kurie suteikia galimybę siekti savo pašaukimo ir aistros, suteikia galimybę būti pasaulio dalimi. Tada, nežiūrint, kas esame, ką darome, kur gyvename - visa tai subalansuoti su įgimtu lengvumo jausmu, kuris yra bendražmogiškos patirties dalis.

Meditacija, proto treniravimas, sąmoningumo, atjautos ir empatijos ugdymas padeda surasti šią pusiausvyrą gyvenime. Tik tada galime mėgautis ir reliatyviu pasauliu, ir proto begalybe.

Esminiai Vidinės Ramybės Aspektai

Kaip teigia A.Valančius, vidinės ramybės pasiekti padės esminiai aspektai: dėkingumas, pokyčiai, priežasties ir pasekmės dėsnis bei susitaikymas. Būti apatiškiems nerekomenduojama, tačiau atsitraukti ir pasverti, kas mūsų gyvenime gerai, verta.

Labai svarbų vaidmenį mūsų gyvenimo ramybei turi pokyčiai. Suvokimas, kad viskas, kas prasideda, baigiasi, ateina ir išeina, mums suteikia lengvumo pojūtį. Todėl neturėtume prie nieko labai prisirišti arba kam nors labai priešintis. Vietoje to, reikėtų susitelkti į tai, kas gyvenime atneša ramybę ir aiškumą.

Be to, neverta pamiršti ir kokios svarbios yra mūsų mintys, kokie svarbūs yra žodžiai ir kokie svarbūs yra mūsų veiksmai, kokią didelę įtaką ir skirtumą šie dalykai gali daryti tiek mūsų, tiek artimų žmonių gyvenimuose.

Tai priminimas, kad gyvenimas yra įvairiapusis ir dalykų, kurių negalime pakeisti, nekeisime, o beprasmių karų nekariausime. Vietoje to - treniruosime protą ir sukursime sąlygas ramybei, aiškumui, gerovei ir atjautai. Tada ne tik patys jausimės kitaip, bet taip pat ir žmonės šalia mūsų jausis geriau.

Puikus būdas be meditacijos - knygos. Apie knygų galią kovojant su stresinėmis situacijomis pasakoja ir projekto „Minčių sala“ vadovė Rimutė Van Cleave. Pasaulinių bestselerių knygomis besidominti ir jas lietuvių skaitytojų bendruomenei pristatanti moteris teigia, jog tinkama knyga ir autorius gali pastūmėti teigiamų pokyčių link.

Knygos, kaip saviugdos ir streso valdymo forma, žinomos nuo seniausių laikų. Įtraukiantis turinys veikia mūsų vaizduotę, smegenų veiklą. Na, o tinkamas leidinys, nesvarbu ar tai bus garso ar įprasta knygos forma, padės susitvarkyti su sunkumais, nerimu, nevalingais ir blogais įpročiais, priklausomybėmis, baimėmis bei dažnu stresu. Tačiau atminkite, kad išlipti iš streso liūno padės tik kokybiška, profesionalų parašyta literatūra.

Viena tokių knygų, kurią rekomenduočiau, parašyta puikaus autoriaus - J.Kehoe. „Minčių galios XXI amžiuje“ jis aprašo gyvenimą keičiančius principus, padedančius susikurti sėkmės ir laimės kupiną gyvenimą. Tai neįtikėtinai konkretus ir praktinis vadovas, atskleidžiantis kaip pažaboti pasąmonės galias, ugdyti gerovės sąmonę, kurti bei stiprinti santykius, atskleisti savo kūrybiškumą, sėkmingai taikyti vizualizavimo metodus, gerinti vidinį savo įvaizdį. Šios knygos privalumai - moko pastebėti savo mintis ir kaip jas keisti. Būtent ją po meditacijos kviesčiau paskaityti.

Praktiniai Patarimai, Kaip Susidoroti Su Nerimu

Štai keletas praktinių patarimų, kaip susidoroti su nerimu ir pasiekti vidinę ramybę:

• Pasitikėkite akimirka. Nerimas dažniausiai yra tiesiog normali baimė (ar keletas baimių) dėl ateities. Nors iš tikrųjų tai yra nepasitikėjimas ateitimi. Mes tiesiog netikime, kad viskas vyks sklandžiai.
• Keletą minučių pamedituokite. Nors ir ironiška, turint daug darbų skubėti pradėti dirbti nebūtinai yra geriausia strategija. Atradau, kad keletas meditacijos minučių tikrai padeda sugrįžti į esamą momentą, kuris paaiškėja esąs puikus.
• Susidarykite trumpą sąrašą. Daug darbų gali atrodyti neįveikiami. Bet iš tiesų negaliu daryti visko iš karto. Aš net negaliu daryti dviejų užduočių tuo pačiu metu.
• Viena užduotis. Man efektyviausiai sekasi dirbti tada, kai išsirenku vieną svarbią užduotį ir tikrai į ją įsigilinu. Nuolat šokinėdamas tarp keleto užduočių paprastai nuveikiu nedaug.
• Nusistatykite prioritetus. Prieš pradėdamas dirbti su nauja viena užduotimi, sustoju ir paklausiu savęs, ar tai tikrai pati svarbiausia užduotis, kurią galiu padaryti dabar?
• Įsivaizduokite, kad tai jau atlikote. Dažnai skubame atsidurti kur nors, pasiekti tikslą. Bet ar klausiame savęs, o kur judame? Ar būsime laimingesni ten atsidūrę? Ar ta vieta geresnė už šitą, kurioje jau esame?
• Neturėkite išankstinių nuostatų. Skubėdami atlikti daug užduočių ir peržiūrėdami sąrašą, kaupiame tai savo galvoje. Visi šie galvoje besisukantys dalykai kainuoja mums daug energijos, švaistomos stresui ir mintims valdyti.
• Atsikratykite visiškai tuščio darbų sąrašo ar tuščios pašto dėžutės minties. Tai mane nuolat erzina. Bandyti baigti visas užduočių sąrašo užduotis. Bandyti ištuštinti elektroninio pašto dėžutę. Tai beverčiai tikslai.

Visus šiuos dalykus bandau pritaikyti praktikoje. Nebūtinai visada darau tai teisingai, dažnai susipainioju. Tačiau mano diena būna kur kas geresnė, kai šiuos būdus prisimenu.

Meditacijos Technikos Pradedantiesiems

Meditacija yra puikus būdas nuraminti protą ir pasiekti vidinę ramybę. Štai video apie meditacijos technikas pradedantiesiems:

Dauguma mūsų problemų ir rūpesčių kyla iš prasmės, kurią suteikiame dalykams savo gyvenime. Britų rašytojas Džonas Parkinas siūlo paskelbti karą mūsų gyvenimą valdančioms prasmėms. Viskas, kas mums svarbu, gali suteikti skausmo. Prasmė, reikšmė - tai ryškiaspalvė dėžutė, kurios viduje slypi skausmas.

Kartais, nepaisant mūsų norų, šios dėžutės dangtis tiesiog nuplėšiamas, o kančia tarsi nestabdoma srove užlieja mus. Problema yra tai, kad mes susitelkiame į reikšmes, tai yra, į dalykus, kurie mums yra prasmingi. Raktas išmokti paleisti viską, už ko laikaisi, yra žinojimas, kad tau vis tiek viskas bus gerai. Taip, tai tiesa.

Be to, tai išties labai geras pratimas: mintyse išvardyti visus dalykus, į kuriuos norėtum įsitverti (partneris, darbas, sveikata, humoro jausmas, šeima ir draugai, muilo operos per televiziją), o po to sau pasakyti, kad galima išsiversti ir be jų. Tam, kad žmogus išgyventų, reikia labai nedaug, nors žmonių ar daiktų netektis gali būti labai skausminga, jūs išgyvensite.

Jūs suvoksite, kad geriausia priimti aplinką tokią, kokia ji yra iš tiesų (jums tai padaryti bus vis lengviau ir lengviau, nes prarasite poreikį pateisinti savo skausmingus pojūčius). Man labai gaila, kad tenka jums apie tai pranešti, tačiau gyvenime paprastai mes nieko negalime padaryti dėl daugelio dalykų, kurie mus erzina.

Kiekviena mūsų ištarta frazė „Velniop…“ išreiškia mūsų santykį su gyvenimo prasme. Tiesa ta, kad gyvenimas yra per daug pripildytas prasmės, ir tai išties didžiulis pokštas. Paprastai manome, kad gyvenimo sunkumai kyla beieškant prasmės: norime surasti mums reikšmingą veiklą, nerimaujame dėl tikrosios gyvenimo prasmės, jaudinamės dėl jos nebuvimo.

Atsisakykite noro tobulinti šį pasaulį… Kokius pojūčius visa tai sukelia? Vis tuos pačius: pajusite, kaip atsipalaiduojate, tarsi prigultumėte pailsėti. Jūs atpalaiduosite savo geležinės rankos gniaužtus, suspaudusius pasaulį. Prarasite norą pakeisti pasaulį ir pamatyti jį ne tokį, koks yra iš tikrųjų.

Pagaliau, susitaikę su realia dalykų tvarka, pajusite tikrą emocijų sprogimą. Neįvarykite savęs į stresines situacijas be reikalo abejodami dėl sprendimų, persikraustymo ir kitų dalykų. Reikia tik iš tikrųjų suprasti, ko jums reikia (atsipalaidavus), ir permainos neišvengiamai įvyks pačiu natūraliausiu būdu.

Gali būti, kad jau kitą dieną po to, kai suprasite, jog galite išprotėti, jei ir toliau dirbsite toje pačioje darbovietėje, jums paskambins koks nors pažįstamas ir pasakys apie laisvą darbo vietą kitame biure. Kiekvieną akimirką pasistenkite įžvelgti neaprėpiamo grožio galimybes. Mes linkę tempti iš praeities į dabartį visus savo sprendimus, visas taisykles ir rėmus, kurie buvo nustatyti auklėjant mus.

Jie šią akimirką „išlygina“, paversdami ją kažkuo labai ribotu. Priežastis, kodėl mums rūpi tai, ką kiti apie mus galvoja: paprastai mes nežinome, ko iš tikrųjų norime. Jei žmogus gyvenime turi aiškų tikslą (pavyzdžiui, tapti Anglijos futbolo rinktinės vartininku), jis, nepaisydamas nieko, ir sieks tai įgyvendinti.

Didžiausia problema yra ta, kad visi mums reikšmingi dalykai gali sukelti kančių. Galite pradėti baimintis dėl visko ir bijoti bet ko pasaulyje. Kai kurie žmonės bijo įsimylėti, nes vienas iš praeities romanų jiems sukėlė daug skausmo. Žmonės bijo daryti tai, ką nori, nes kažkada būtent dėl to atsidūrė labai nemalonioje situacijoje.

Man labiau patinka mintis, kad žmogus neturėtų bijoti pavojų, bet suvokti, kad jie iš tikrųjų yra. Būtent tai turima omenyje, kai ant ženklų rašoma „Dėmesio!“… Taip mums leidžiama suprasti, kad pavojus egzistuoja. Svarbu suprasti, kaip pavojinga vairuoti automobilį, o ne aklai bijoti sėsti už vairo.

Labai naudinga suvokti, kad rizikinga kirsti intensyvaus eismo kelią, tačiau bijoti pereiti gatvę yra beprasmiška.

Perfekcionizmas: Ar Tai Dorybė, Ar Problema?

Originalios dovanos, puikios kalėdinės dekoracijos, naminis keksas, sausainiai ir kalėdinis pyragas. O svarbiausia - viską suspėti padaryti darbe! Arba per šventes padirbėti prie pristatymo, kad jis būtų tikrai aukščiausio lygio. Ar jaučiate spaudimą, kurį jums daro tobulumo troškimas? Ne, tai tikrai nėra naudinga, tai nepadeda jums išlikti motyvuotiems ar produktyviems.

Pažvelkime į perfekcionizmą ir jo poveikį psichikos sveikatai iš psichologijos perspektyvos.

Kas Yra Perfekcionistas?

Perfekcionistas - tai asmuo, kuris turi pernelyg aukštus reikalavimus (dažniausiai sau). Jis visą dieną praleidžia kepdamas saldainius kalėdiniam vakarėliui, bet kai važiuojant automobiliu viršus šiek tiek ištirpsta, jis jaučiasi viską sugadinęs. Net kai viskas pavyksta pagal planą, užuot nuoširdžiai pagyręs, jis ieško ką dar galima patobulinti. Nesvarbu, ar tai būtų saldainiai, ar prezentacija darbe, ar įrašas socialiniuose tinkluose. Viskas tiesiog privalo būti tobula.

Pasak psichologų Paulo Hewitto ir Gordeno Fletto, perfekcionizmas taip pat gali būti orientuotas į kitus, kai keliame aukštus reikalavimus kitiems, arba perimtas iš aplinkos (socialiai nustatytas), pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose ar universitete keliami aukšti lūkesčiai, dėl kurių atsiranda spaudimas siekti puikių akademinių rezultatų.

Perfekcionizmo Neigiamos Pasekmės

Dėl perfekcionizmo esame nesibaigiančiame streso, abejonių ir spaudimo siekti rezultatų rate. Niekada nesame patenkinti ar tinkamai pailsėję. Vos tik įvykdome vieną užduotį, jau žvelgiame į kitą ir svarstome, ką galėjome padaryti geriau. O koks nors džiaugsmas dėl užbaigto darbo? Jis dingsta kažkur tarp „galėjo būti geriau“ ir „o kas toliau?“. Tyrimai rodo, jog perfekcionistai yra labiau linkę perdegti. Perfekcionizmas taip pat gali būti susijęs su nerimu, depresija, valgymo sutrikimais, obsesiniu kompulsiniu sutrikimu (OKS) ir kitomis psichologinėmis problemomis.

Be to, perfekcionizmas gali labai apsunkinti jūsų gyvenimą:

• Atidėliojate užduotis, nes laukiate „tinkamos akimirkos“ arba puikių sąlygų.
• Jį lydi žema savivertė - jaučiatės taip, tarsi niekada nebūtumėte pakankamai geri.
• Gali kelti įtampą santykiuose - jei savo aukštus standartus perduodate kitiems.
• Nuolatinis spaudimas siekti gerų rezultatų sukelia nuolatinį stresą, o tai atsiliepia sveikatai.
• Paralyžiuoja nesėkmės baimė - kai žinote, kad rezultatas vargu ar bus šimtaprocentinis, nieko nedarote ir stovite vietoje.

Perfekcionizmo Testas

Ar esate perfekcionistas? Atsakykite į šiuos klausimus sąžiningai (TAIP / NE):

1. Man atrodo, kad jei ko nors nepadaro tobulai, tai yra nesėkmė.
2. Kai baigiu užduotį užuot save pagyręs, iškart žiūriu kas galėjo būti geriau.
3. Dažnai atidėlioju užduotis, nes laukiu to „tobulo“ momento, kad galėčiau imtis darbo. Kai turiu geresnę idėją, kūrybiškesnę nuotaiką ir panašiai.
4. Kai padarau klaidą, jaučiuosi kaltas. Net jei ji nedidelė ir tikriausiai net nebus pastebėta.
5. Kai ką nors pavedu kitiems, esu linkęs tikrinti ir taisyti jų darbą. Geriau tai daryčiau pats, nes vis tiek man tai sekasi geriausiai.
6. Negaliu ilsėtis kol mano namai nesutvarkyti, neparuoštas maistas ir viskas sutvarkyta. Jaučiu, kad turėčiau daryti ką nors produktyvaus.
7. Nauji didesni iššūkiai mane gąsdina ir dažnai verčiau jų vengiu. Bijau, kad nesugebėsiu jų atlikti taip gerai, kaip norėčiau.
8. Dažnai prie užduočių dirbu daug ilgiau nei reikia. Visada ieškau, ką patobulinti.
9. Bijau, kad jei viskas nebus tobula, kiti mane teis.

Kuo daugiau kartų sau pasakėte TAIP, tuo stipresnis perfekcionistas esate. Tyrimo duomenimis, nuo 1989 m. perfekcionizmo lygis, ypač tarp jaunų žmonių, labai išaugo. Labiausiai išaugo socialiai nustatyto perfekcionizmo, t. y. spaudimo būti tobulais, kurį jaučiame iš aplinkos ir žiniasklaidos, lygis.

Kaip Atsikratyti Perfekcionizmo: 8 Patarimai

Mūsų psichoterapeutai rekomenduoja atlikti šiuos veiksmus:

1. Susitaikykite su tuo, kad tobulumo nėra. Pasistenkite nelyginti savęs su kitais ir nekreipti tiek daug dėmesio į tai, ką apie jus galvoja. Kiekvienas turi skirtingus prioritetus ir įsivaizduoja, kas yra tobula.
2. Pakeiskite požiūrį į klaidas. Klaidos ar nesėkmės yra galimybė tobulėti. Stenkitės į jas žiūrėti kaip į proceso dalį. Normalu būti netobulam ir daryti klaidas, leiskite sau jas daryti.
3. Supraskite, kad kitiems jūs ne taip jau ir rūpite. Žmonės daugiausia rūpinasi savimi ir turi pakankamai savų problemų. Didžioji dauguma jų net nepastebi, kad per kalėdinį vakarėlį nesutampa jūsų rankinė ir batai, ir jiems nerūpi, kad nusipirkote ir nepagaminote advento vainiko.
4. Nustatykite pasiekiamus tikslus ir sudarykite realius darbų sąrašus. Planuodami nepamirškite, kad poilsis yra svarbus ir kiekvienas turi savo tempą. Nepamirškite švęsti kiekvieno žingsnio į priekį!
5. Ne, tikrai nereikia visiems įtikti. Svarbiausia išmokti pasakyti NE, priimti savo netobulumą ir suprasti, kad mūsų vertė nepriklauso nuo to, ką apie mus mano kiti.
6. Nustatykite, kada to „pakanka". Iš anksto nusistatykite ribą, kada tai yra „pakankamai gerai“. Tai gali būti konkretus laiko limitas arba pagrindinių punktų, kurie tikrai būtini, sąrašas. Tobulumo dažnai nereikia - tik tada, kai tai funkcionalu ir prasminga.
7. Būkite malonūs sau. Pabandykite į save pažvelgti geriausio draugo akimis. Kai pagausite save savikritišką, paklauskite savęs: „Ar taip sakyčiau žmogui, kurį myliu?“. Jei ne, pakeiskite žodžius ir pasakykite sau būtent tai, ką pasakytumėte geriausiam draugui.
8. Suteikite vietos džiaugsmui ir spontaniškumui. Tokia veikla mus moko, kad net ir netobuli dalykai gali būti smagūs ir vertingi. Turėdami perfekcionistinį mąstymą, dažnai pamirštame proceso džiaugsmą - pabandykite jį atrasti iš naujo!

Perfekcionizmas - Puiki Tema Terapijai

Terapeutas gali padėti surasti jums netinkamus įsitikinimus ir palaipsniui juos pakeisti. Taip susiformuos sveikesnis požiūris į save ir savo tikslus. Atsikratykime spaudimo ir kvėpuokime laisviau.

Ką Daryti, Kai Užplūsta Nerimas, Kad Viskas Per Gerai?

Ar teko patirti šią būseną? Kai viskas aplinkui ir mūsų viduje gerai ir staiga užplūsta nerimas: tai greitai baigsis! Priežasčių gali būti daug. Kartais žmogus gyvena ciklišką tėvų gyvenimą, suvokdamas šį ciklišką procesą kaip vienintelę įmanomą normą.

tags: #noreciau #kad #viskas #butu #gerai