Dažniausiai vyrauja nuomonė, kad žmonės nemoka klausyti, kad labiau nori išsisakyti negu išgirsti. Daugiau tokių žmonių, kurie nori išsisakyti, o tokių, kurie nori išgirsti, mažai. Iš tiesų, artumas pagrįstas būtent sugebėjimu klausytis, domėtis ir suprasti. Panagrinėkime, kaip tapti geru klausytoju ir būti išgirstam.
Kūno kalbos svarba
Reikėtų pradėti nuo kūno kalbos, nes žmonės visų pirma kalbasi kūno kalba, o ne žodžiais. Psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė-Petronienė teigia: „Jūsų kūno kalba turi šiek tiek atitikti kalbančio žmogaus kūno kalbą, pavyzdžiui, jo kvėpavimo ritmą. Jei žmogus kvėpuoja labai lėtai, o jūs greitai, jau aišku, kad rezonanso nuo pat pradžių nėra.“
Kodėl žmonės neklauso?
Yra keletas priežasčių, kodėl žmonės nemoka klausyti:
- Savivertės trūkumas: Reikia sau nuolat įrodinėti, kad mano mintys, mano gyvenimo būdas yra geri. Tokie žmonės iš pašnekovo paprastai laukia, kad jis tai patvirtintų.
- Vaikystės patirtys: Sudėtingiau žmonėms, kurie vaikystėje negavo vadinamojo atspindėjimo. Tam tikrame amžiuje, 2-7 metų, vaiką tėvai turi tiesiog pastebėti. Sakydami „oi, koks Petriukas, kaip nuostabiai batus užsirišo“, tėvai dirba veidrodžiu - jie vaikui pasako „štai, tu užsirišai batus, tu esi geras vaikas“. Tada žmogus pradeda suvokti pats save, atsiranda vidinis dialogas ir savas „aš“, nes iš pradžių vaikas to nejaučia.
- Noras įtvirtinti save: Kad žmogus galėtų ramiai, natūraliai, nemazochistiškai klausyti kito žmogaus, jis pats turi jaustis pakankamai stiprus, vertingas, jausti, kad kiti žino, koks jis yra, kad jam nereikia pasakoti.
- Įsitikinimas, kad kalbėjimas yra jėga: Vaikui sako „tu geriau užsikimšk ir paklausyk, ką suaugusieji sako“. Ir vaikui atrodo, kad, jei klausaisi, esi menkas, paklusnus, t. y. stiprieji - tai kalbantieji, o tie, kurie klauso, automatiškai tampa silpnaisiais.
Neklausymo būdai
Gali būti įvairių negero klausymosi būdų. Nėra taip, kad žmogus tiesiog neklausytų - jis kažkokiu būdu neklauso:
- Pertraukinėjimas: Nespėjo žmogus pašnekėti, o kitas jau sako savo mintį.
- Atrankinis klausymas: Klausantis rinkti informaciją, kurią paskui prieš tą žmogų galima panaudoti.
- Vertinamasis klausymas: Yra pedagogiško tipo žmonių, kurie klauso kito žmogaus tarsi vaiko, kurį paskui galėtų pamoralizuoti.
- Neįsiminimas: Klausytis, bet nieko neįsiminti. Netgi žvilgsnio galima pamatyti, kad žmogus tokiu būdu klausosi - tarsi žiūri į jus, bet žvilgsnis nematantis.
- Emocijos: Labiausiai trukdo klausytis stiprios emocijos. Įžeidimai, pyktis, konfliktai taip pat neleidžia girdėti ir klausytis.
Kaip pagerinti klausymosi įgūdžius?
Štai keletas patarimų, kaip pagerinti klausymosi įgūdžius:
- Nusiraminti: Reikia nusiraminti. Simfoniniame koncerte taip pat smegenims nelabai yra ką veikti - reikia sekti muziką, ir viskas. Taigi bandykite nusiteikti kaip tame koncerte. Tiesiog ramiai, susikaupus stengtis sulėtinti tempą, medituoti, klausytis ir pabandyti ištylėti 5-10 minutes neįsiterpus, nepaklausus.
- Užduoti klausimus: Klausimai geras dalykas, nes gali žmogų pasukti tokia kryptimi, kuri tau įdomesnė, tada bus lengviau klausytis. Geriausia klausant bandyti įsivaizduoti, kad pats esi tas žmogus. Tarsi susitapatinti su filmo herojumi. O kai pradedi tapatintis, iš karto imi kūnu jausti, kokios dar informacijos trūksta.
- Stebėti nuotaiką: Sąmoningiau stebėti, kokia kalbančio žmogaus nuotaika ir ją pajusti iki smulkmenų. Galima galvoti, ką jis nori perduoti tuo pranešimu, ko jis tikisi. Žmogus gali kabėti tam, kad pasirodytų didžiausiu kankiniu, ir siekia paguodos. Gali kalbėti, kad save įtvirtintų.
- Paraginti kalbėtoją: Bet reikia dar kažką ir pasakyti, tarkim, „taip taip“, „tęsk“, „o, kaip įdomu“. Tokie trumpi paraginimai įtikina, kad kitas dar tikrai klauso, nemiega.
- Apibendrinti: Būtų geriausia, jei žmogus apibendrintų, ką išgirdo. Pasakytų - „aha, tai tu norėjai man pasakyti, kad yra taip, taip ir anaip“. Tai jau tobula, nes tada kalbėtojas supranta, kad tikrai buvo išgirstas.
Emociniai poreikiai ir jų įtaka
Realybė ta, kad esam sudaryti ne tik iš kūno, kuriuo reikia pasirūpinti, bet ir iš jausmų. Maistas, rūbai, stogas virš galvos, miegas - tai mūsų fiziologiniai poreikiai. O kaip su emocinių poreikių patenkinimu? Poreikiu būti apkabintam, išgirstam, įvertintam, mylimam, priimtam tokiam, koks esu? Greičiausiai jų nepatenkinę galim išgyventi, bet šių poreikių nepatenkinimas palieka sunkius trauminius pėdsakus mūsų psichikoje. Jei pastebite, kad po apsilankymo pas tėvus išeinate su įtampa, prislėgtu jausmu, liūdesiu, susierzinimu - visa tai gali signalizuoti, jog jūsų emociniai poreikiai liko nematomi, nors skrandis liko prikimštas.
Pagrindiniai emociniai poreikiai:
- Saugus prisirišimas: Suteikia saugumą, stabilumą ir jausmą, kad esi besąlygiškai priimtas.
- Autonomija: Leidžia vaikui eksperimentuoti, suteikus saugias ribas, išbandyti savo jėgas, kas skatina vaiko pasitikėjimą savo jėgomis.
- Emocijų priėmimas: Tėvų gebėjimas priimti visas vaiko emocijas ir poreikius, nebaudžiant ir jų neignoruojant.
- Spontaniškumas ir poilsis: Palaikyti vaikų spontaniškumą, norą žaisti, ir laikytis principo, kad gerai dirba tas, kuris moka gerai ilsėtis.
- Realios ribos ir savikontrolė: Padeda vaikui užbaigti pradėtas užduotis ir nustatyti savo galimybių ribas.
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius emocinius poreikius ir jų įtaką:
| Emocinis poreikis | Poveikis patenkinus | Poveikis nepatenkinus |
|---|---|---|
| Saugus prisirišimas | Pasitikėjimas savimi, saugumo jausmas | Nuolatinis nesaugumas, ypač santykiuose |
| Autonomija | Pasitikėjimas savo jėgomis, gebėjimas priimti sprendimus | Abejonės savimi, priklausomybė nuo kitų nuomonės |
| Emocijų priėmimas | Emocinis stabilumas, gebėjimas reikšti emocijas | Emocijų slopinimas, nerimas, depresija |
| Spontaniškumas ir poilsis | Gebėjimas atsipalaiduoti, mėgautis gyvenimu | Nuolatinis bėgimas, kaltės jausmas dėl poilsio |
| Realios ribos ir savikontrolė | Gebėjimas susitelkti, užbaigti užduotis | Negebėjimas susitelkti, disciplinos stoka |
Aktyvaus klausymo įgūdžiai
Komunikacija poroje
Dažnai poros kreipiasi konsultacijų, nes nesusikalba, nors kalba ta pačia kalba. Dėl nesusikalbėjimo žmonės pasijunta vieniši būdami santykiuose, o tai yra ženkliai skausmingiau, nei jaustis vienišam be santykių. Didžioji dalis skyrybų įvyksta dėl kalbėjimosi stokos: ne dėl laiko, praleisto kalbantis, o dėl susikalbėjimo.
Vaizdo rinkodaros svarba
Šiais technologijų laikais, kai viskas keliasi į internetinę erdvę, vis sparčiau ima populiarėti vaizdo rinkodara. Svarbiausia žmogaus laikas ir dėmesys. Jei jūsų rodomas turinys bus įdomus, įtraukiantis ir prikaustantis dėmesį, tai net ir keliolikos minučių vaizdo įrašas bus populiarus ir sulauks pasisekimo.
Pagrindiniai patarimai, kaip vaizdo rinkodarą perkelti į naują - sėkmingą lygį:
- Susitelkite į vieną žinutę.
- Svarbiausia turinys.
- Susitelkite į jausmus.
- Struktūra yra labai svarbi.
- Nepamirškite originalumo.
- Kontroliuokite žmonių interpretacijas.
- Garsas - 50 proc. sėkmės.
- Išsiskirkite savo tikslinę rinką.
Skubi psichologinė pagalba
Kiekvienam pasitaiko dienų, kai viskas atrodo sunku ir nieko negali daryti. Tokiu metu svarbu prisiminti, jog egzistuoja skubi psichologinė pagalba ir ji gali padėti. Tai lengvai pasiekiamas, greitas ir anonimiškas pagalbos būdas, suteikiamas tiek telefonu, tiek internetu - būtent tada, kai to labiausiai reikia. Skubi psichologinė pagalba gali padėti nusiraminti ir pajausti, jog esi ne vienas.
Jei yra poreikis ir jausmas, kad to gali neužtekti, visuomet galima kreiptis į psichologą gyvam susitikimui, kurio metu kartu ieškoma būdų spręsti kylančius sunkumus. Kalbėtis išties svarbu. Jei nėra su kuo pasidalinti išgyvenimais ar sunkumais, visada galima kreiptis į „Jaunimo liniją“, tai saugi vieta būti išgirstam ir suprastam.