Ekspertų teigimu, 2025-ieji socialinio darbo bendruomenei tapo metais, kai ši profesija pagaliau išlipo iš nematomos kasdienybės ir pareikalavo būti matoma kaip lygiavertė valstybės gerovės sistemos dalis. Tai metai, kai socialiniai darbuotojai aiškiai įvardijo, kas veikia, ir dar aiškiau - kas neveikia.
Šiame straipsnyje - socialinio darbo specialistų patirtys, atviri pasakojimai, taiklios įžvalgos ir perspėjimas, kurio valstybė nebegali ignoruoti: žmogus negali būti paliktas laukti, kol sistema susitvarkys pati.
Socialinio darbo svarba ir matomumas
Pasak Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentės Jūratės Tamašauskienės, profesijos svarbą atskleidžia pirmieji aiškiai matomi rezultatai. Pirmą kartą po trijų dešimtmečių socialinių paslaugų plėtros mažėja šeimų, kurioms reikia pagalbos dėl socialinių įgūdžių stokos.
„Tai - nuoseklaus profesionalaus darbo rezultatas. Kai kuriose savivaldybėse tokių šeimų sumažėjo net trečdaliu, ir tai rodo, kad investicijos į ankstyvą pagalbą, tėvystės įgūdžių stiprinimą ir bendruomenines paslaugas atsiperka. Tai svarus įrodymas, kad socialinis darbas kuria realų pokytį“, - teigia J. Tamašauskienė.
2025-aisiais socialinio darbo profesija tapo matoma ne tik socialinių paslaugų sektoriuje. Socialiniai darbuotojai „įžengė“ į kariuomenę, sveikatos priežiūrą, šeimos gydytojų komandas.
Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas Saulius Liekis sako, kad tai ženklas, jog socialinio darbo kompetencijos reikalingos daug plačiau, nei buvome įpratę manyti. Matomumą sustiprina ir tarptautinis pripažinimas.
Fabijoniškių socialinių paslaugų namų Dienos centro padalinio vedėja Erika Jankauskienė primena, kad Lietuvos dienos centrų modeliai ir bendruomeninės paslaugos tapo pavyzdžiu kitoms šalims. Šis matomumas, anot specialistų, turi ir vidinį poveikį - studentai nebesigėdija sakyti, kad studijuoja socialinį darbą.
Vienu ryškiausių 2025-ųjų pokyčių socialiniai darbuotojai įvardija pirmuosius žingsnius link Nacionalinių socialinių paslaugų kokybės reikalavimų taikymo.
Alytaus miesto socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Vaida Čyžiūtė‑Tatulienė pastebi, kad šiemet įstaigos pagaliau galėjo praktiškai išbandyti naujus reikalavimus. Saulius Liekis priduria, kad šie reikalavimai tampa atsvara profesijos fragmentavimui.
Pastaraisiais metais kai kur socialinių darbuotojų etatai keičiami siauresnėmis pareigybėmis - atvejo vadybininkais, konsultantais, koordinatoriais. Saulius neslepia nerimo, kad tokie pokyčiai gali išsklaidyti profesijos esmę.
Matuokis profesiją: ką veikia VDU absolventai. Socialinė darbuotoja Inga Barauskaitė
Iššūkiai ir pamokos
Deja, kartu su šviesa ateina ir šešėliai. Visi ekspertai sutartinai mini biurokratiją kaip didžiausią profesijos priešą. Socialiniai darbuotojai vis dar priversti didelę dalį laiko skirti dokumentams, o ne žmogui.
S. Liekis pateikia paprastą, bet skaudų pavyzdį: žmogui reikia pavalgyti čia ir dabar, tačiau pagal procedūras jis turi pildyti prašymus, laukti pajamų vertinimo, o jei anksčiau dirbo - pagalba gali ir nepriklausyti. Biurokratiją dar labiau apsunkina nuolatinis, dažnai neaiškus sistemos pokyčių srautas.
Sauliaus teigimu, kartais atrodo, jog pokyčiai daromi vien tam, kad būtų pokyčių. Jūratė Tamašauskienė šią problemą mato sisteminiu lygmeniu: Lietuvoje vis dar nėra nacionalinės socialinio darbo strategijos, nepriklausomos nuo politinių ciklų.
Nepaisant sisteminių iššūkių, socialiniai darbuotojai sutartinai teigia, kad didžiausios metų pamokos ateina iš žmonių, su kuriais jie dirba. Pavyzdžiui, Vaida Čyžiūtė‑Tatulienė atvirauja, kad klientai moko ją kantrybės ir gebėjimo išlaukti - ne tik sprendimų, bet ir žmogaus pasirengimo keistis.
Saulius Liekis prisipažįsta, kad jam svarbiausia - tikėjimas žmogumi, net kai pokyčiai juda lėtai. Erika Jankauskienė pabrėžia buvimo čia ir dabar svarbą - gebėjimą džiaugtis akimirka, kuri kartais tampa didžiausia pagalba.
„Žmonės su intelekto negalia mūsų pasaulyje dažnai jaučiasi taip, lyg būtų atsidūrę džiunglėse, kur nieko nepažįsta ir nežino, kas laukia už kito medžio. Jiems belieka viena - pasitikėti kitu žmogumi.
Tokios pamokos, pasak ekspertų, formuoja ne tik profesinę, bet ir asmeninę tapatybę. Socialinio darbo refleksijoje dalyvavę specialistai pastebi, kad socialinis darbas nėra „greitoji pagalba“. Tai procesas, kuriame žmogus pats turi tapti pokyčio dalimi.
J. Tamašauskienė primena, kad „pakeisti žmogaus mąstymą ar įpročius - ilgas ir ne visada sėkmingas procesas“. Vis dar gajus ir stereotipas, kad socialiniai darbuotojai dirba tik su „rizikos šeimomis“.
SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus atvejo vadybininkė Vitalija Mockienė sako, kad tai klaidinga: „Mes dirbame su visomis šeimomis - ir išsilavinusiomis, ir turinčiomis statusą.“
Ji pastebi, kad šeimos dažnai kreipiasi pagalbos ne dėl krizės, o dėl poreikio sustiprinti tėvystės įgūdžius, gauti emocinį palaikymą ar išmokti geriau tvarkytis su kasdieniais iššūkiais.
Ateities kryptys
Ekspertų įžvalgos susitelkia į tris kryptis, būtinas socialinio darbo ateičiai. Tai - tikras, o ne imituojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Tai reiškia, kad pagalba turi būti koordinuota, o ne suskaidyta į kabinetus - žmogus neturi būti tas, kuris pats derina pagalbą tarp institucijų. Antra, Nacionalinė socialinio darbo strategija. Ir trečia - prestižo ir specialistų pritraukimo stiprinimas.
Socialinis darbas turi būti matomas kaip profesija, o ne pagalbinė funkcija - su aiškiais karjeros keliais ir pagarba specialistų kompetencijoms. Socialinio darbo specialistai mano, kad šie metai profesijai atneš naujų iššūkių, tačiau kartu - ir progų dar kartą įrodyti, kad socialinis darbas yra ne gerovės sistemos paraštė, o jos stuburas.
Vaida Čyžiūtė‑Tatulienė linki, kad socialiniai darbuotojai galėtų „mažiau laiko skirti popieriui ir daugiau - žmogui“. Anot jos, būtent tai leistų profesijai atsiskleisti visu savo potencialu. Saulius Liekis tikisi, kad sistema 2026-aisiais pagaliau pradės pasitikėti specialistais.
„Norisi, kad sprendimai būtų priimami remiantis realybe, o ne procedūrų logika“, - sako jis.
Straipsnį paruošė Socialinių darbuotojų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras (PKTC). PKTC įkurtas Lietuvoje 2022 m. siekiant vystyti inovatyvias socialinių paslaugų teikimo praktikas. Centro funkcijas vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija 2025-2027 m. įgyvendindama projektą „PKTC: Inovatyvūs kompetencijų sprendimai“.
tags: #noriu #buti #valstybes #geroves #darbuotoja