Lietuvių Bendruomenės Norvegijoje: Kontaktai, Veikla ir Tradicijos

Lietuviai Norvegijoje yra antroji pagal dydį tautinė mažuma.

Šioje šalyje daugėja lietuvių bendruomenių, bendrai veiklai jungiančių įvairių pomėgių, skirtingo amžiaus Norvegijos lietuvius ir prisidedančių prie lietuvybės puoselėjimo.

Norvegijos žemėlapis

Istorija ir Bendruomenių Įsikūrimas

Per II pasaulinį karą dirbti į Vokietijos okupuotą Norvegiją buvo išvežta apie 600 lietuvių. Jie gyveno dvejose stovyklose, statė oro uostus, remontavo geležinkelius.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) į Norvegiją lietuviai vyko studijuoti, dirbti, įsikūrė sukūrę mišrias šeimas.

Aktyvi Lietuviška Veikla

21 a. Lietuvių bendruomenės įsikūrė įvairiose Norvegijos vietose, kuriose aktyviai vyksta lietuviška veikla:

• Osle: Nuo 2002 01 veikia lituanistinė mokykla "Gintaras", lietuvių bendruomenė "Lietuvių namai", nuo 2016 - choras "Marios", nuo 2019 - lietuvių mėgėjų teatras, nuo 2020 - folklorinis ansamblis "Gabija", veikia bėgikų klubas "Vytis", foto, filosofijos, knygų, kalbos klubai, nuo 2020 veikia lietuviškas restoranas "Gaffel mat".
• Haugaland’e (Vakarų Norvegija): Nuo 2013.
• Hordaland’e (Vestland’o fiulkė): Bendrija "Vytis".
• Østfold’io, Vestfold’io: Lituanistinė mokykla "Gandriukas", sporto, žvejų, knygų, dailės klubai, šokių studija, kūrybinės rankdarbių dirbtuvės.
• Mørės ir Romsdalio: Nuo 2011; Ålesund’e veikia lituanistinė mokykla "Ąžuolėlis".
• Rogaland’o: Nuo 2012; nuo 2012 veikianti lituanistinė mokykla "Draugystė" 2023 turėjo 80 mokinių, nuo 2017 veikia šokių kolektyvas "Jorė", nuo 2018 - vokalinis ansamblis "Šeimyna", nuo 2020 - choras "Baltija", "Lietuvių namai".
• Oppland’o ir Hedmarko: Nuo 2014; Gjøvike veikia lituanistinė mokykla "Žemyna".
• Trøndelago fiulkėse: Nuo 2013 veikia lietuvių bendrija "Baltai".
• Bergene: Nuo 2011, lituanistinė mokykla "Abėcėlė".
• Drammene: Lituanistinė mokykla "Žilvinas", šeimų, sporto klubai, nuo 2016 - lietuviškas restoranas "Diana".
• Pietų Norvegijoje.

Nuo 2009 veikia Lietuvos-Norvegijos prekybos rūmai (Lithuanian-Norwegian Chamber of Commerce).

Vestfoldo Lietuvių Bendruomenė (VLB)

Vestfoldo lietuvių bendruomenė (VLB) šiais metais švęs gražų jubiliejų - dešimt gyvavimo metų.

Virš 20 metų Norvegijoje gyvenanti Aldona Hansen pasakoja, kodėl 2013 m. Aldona iš Lietuvos, Kauno, atvyko į Norvegiją pirmą kartą 2001 metais kaip bendradarbiavimo su Vestfoldo apygarda projekto dalyvė. Vėliau norėjo padirbėti Norvegijoje vasarą sezoninį darbą, ir tokia galimybė atsirado. Po dvejų metų ji nusprendė kurti savo gyvenimą čia. Po truputį tvirtinosi šioje šalyje, mokėsi norvegų kalbos, o 2005 metais atsivežė čia penkis vaikus, kurių mažiausiam buvo 7 metai.

„Mums trūko bendravimo, buvimo kartu, lietuviškų kalbų, dainų. Žinojome, kad Osle veikia bendruomenė, ji organizavo daug renginių, to paties norėjome ir mes, - atvirauja Norvegijos lietuvė, - Kai sušaukėme į bendruomenės susirinkimą, susirinko daug žmonių, išsirinkome valdybą. Aš tada, deja, pasitraukiau iš bendruomenės ir pasinėriau į bažnytinę veiklą. Bet po pandemijos susibūrėme vėl, ir vėl buvau išrinkta į bendruomenės valdybą. Penki stiprūs žmonės, visi lyderiai, vėl pradėjome.

Vestfoldo lietuvių bendruomenės nariai. Aldona Hansen antra iš kairės.

„Pamažu integravomės. Mažiausieji vaikai dalinai perėmė norvegišką kultūrą. Mano septyni vaikai dabar irgi gyvena Norvegijoje. Bet mes puoselėjame lietuviškas tradicijas. Kūčių vakarą susėdame mano namuose, didžiuliame 230 kvadratinių metrų name su vaizdu į fiordą. Prie stalo mūsų net 26 žmonės, juk dabar turiu jau 10 anūkų.

Norvegijoje Aldona dirba mokytoja Sandefiordo miesto vaikų mokykloje Byskole. Atvyksta šeimos iš visų Norvegijos aplinkinių vietovių. „Buvome pasikvietę Veliuonos liaudies šokių grupę „Veliuonietis“.

Aldona pamini pavykusį pereitų metų kalėdinį renginį, į kurį atvyko Oslo mėgėjų teatras.

„Narystė bendruomenėje metams kainuoja tik 150 NOK. Tačiau daugiausia lėšų bendruomenė uždirba iš bilietų į reginius, taip pat maisto ir gėrimų, kuris ten pardavinėjamas. Tam turime visus reikiamus leidimus. Renginių metu talkina 45 savanoriai, jie ruošia maistą, jį parduoda. Jie dirba nemokamai. Bendruomenės turi ir nemažai rėmėjų, tai verslininkai - lietuviai ir norvegai, - organizacinėmis smulkmenomis dalijasi Aldona. - Bet noriu prabrėžti, kad renginius organizuojame ne dėl pinigų. Norime parodyti, kad gerbiame savo tradicijas, mokame linksmintis, džiaugtis buvimu kartu, kartu šokti, dainuoti, juokauti, - sako pašnekovė, - Nors darbo labai daug, kartais reikia dirbti kelias savaites nuo ryto iki vakaro, bet vykstant renginiui gaunamas didžiulis energijos antplūdis. Kai viskas aplinkui alsuoja lietuvybe, pajunti euforiją.

Vaidos Zebros Patirtis

Vaida Zebra atvyko į Norvegiją iš Londono 2009 metų rugpjūtį. Lietuvoje ši kūrybinga ir talentinga moteris gyveno iš muzikos pasirodymų, jos paskutinis darbas buvo su grupe „Dinamika“.

„Buvau pavargusi nuo profesionalaus šou verslo, norėjau ramybės ir šeimos, - prisipažįsta ji. - „Zebra“ - dabartinė mano pavardė. Anksčiau buvau Vaida Žebrauskienė, bet nuskėliau galūnę „-uskienė“. Norvegai mano pavardės neištarė. Supaprastinusi pavardę, nusiėmiau ir savo praeities bagažėlį.

Vaida, pati keturių vaikų, kuriems nuo 5 iki 23 metų, mama, dirba Montesori mokykloje mokytoja ir organizuoja norvegų kalbos kursus. Vaida yra patenkinta Norvegijos švietimo sistema.

Girdėdama savo draugių ir kolegių iš Lietuvos pasakojimus apie aibę įvairiausių popierinių planų, rengiamų prieš einant į klasę, ji svarsto, kad šitaip energija eikvojama bereikalingai, jos nebelieka kūrybiškumui, stebėjimui ir klasės pajautimui. „Detalūs popieriniai planai bereikšmiai, nes kiekviena klasė, ir mokiniai yra skirtingi. Nors kai kurie lietuviai nėra patenkinti norvegiška mokyklų sistema ir dėl tos priežasties nori grįžti į Lietuvą, Vaida mano, kad taip yra dėl didesnės laisvės norvegiškoje mokykloje.

„Čia į vaiką žiūrima kaip į asmenybę ir disciplinuojama per vaiko stipriąsias puses, savivertės auginimą, o ne menkinimą. Pradinėje Norvegijos mokykloje (no. Barneskole, 1-7 klasė) daugiau dirbama ugdant vaikų socialinius įgūdžius, ir tik paauglių mokykloje (no. Ungdomskole, 8-10 klasė ) ir gimnazijoje prasideda intensyvus akademinis mokymas. Užsieniečius gąsdina toks vaikų laisvumas. Be to, daug lietuvių be galo ilgisi Lietuvos ir ieško priežasties grįžti, todėl ir grįžta dėl neva geresnės švietimo sistemos.

Nuo 2019 iki 2022 metų Vaida vadovavo Vestfoldo lituanistinei mokyklai „Gandriukas“.

„Bendruomenėje vis dar matau labai daug galimybių. Visgi ta veikla reikalauja ir be galo daug energijos, bendruomenės reikalai niekada tavęs nepalieka ramybėje. Bendruomenė - darbas kitiems, bet tuomet nebelieka laiko sau. Supratau, kad noriu daugiau laiko savo saviraiškai. Todėl išėjau. Dabar turiu laiko kūrybai, vėl pradėjau dainuoti ir pajutau, kad gyvenu“, - sako veikli moteris.

Jurgitos Jurevičienės Indėlis

Jurgita Jurevičiene, aktyvi VLB valdybos narė ir VLB lituanistinės mokyklos „Gandriukas“ vadovė, įsitikinusi, kad Vestfoldo bendruomenė gyvena aukso laikus.

Jurgita atvyko į Norvegiją 2016 metais, nors vyras čia dirbo daug anksčiau. „Lietuvoje aš dirbau 25 metus kaip profesionali žurnalistė. Žinoma, buvo nelengva viską palikti ir atvažiuoti į Norvegiją paskui vyrą. Tuomet turėjau autorinę laidą „Mokyklos langas“ apie švietimą LRT Kultūros kanale, bet ją uždarė dėl finansavimo trūkumo. Atvykus į Norvegiją labai trūko veiklos ir saviraiškos, todėl sukūriau „Mokyklos lango“ internetinę svetainę, kuri tebėra ir dabar, nors nėra aktyvi, - pasakoja Jurgita. - Atvažiavusi, kaip ir visi imigrantai, mokiausi kalbos, beveik nedirbau, nes jau anksčiau buvau išbandžiusi Norvegijoje nekvalifikuotus darbus ir supratau, kad tai - ne man. Kai atvažiuodavau vasaromis pas vyrą, vežiojau naktimis paštą, šiek tiek dirbau valytoja, vaikų aukle, sodų tvarkytoja, dažytoja. Tokias romantiškas vasaras praleisdavau Norvegijoje. Norvegija ir norvegai, su kuriais bendravau angliškai, man patiko, todėl man buvo lengva čia apsigyventi. Žinoma, gaila buvo palikti Lietuvoje kurtą gyvenimą, veiklas, draugų ratą, o ypač tėvus. Atvykusi nemažai rašiau savo interneto portale apie Lietuvos, o vėliau ir Norvegijos švietimą, mokyklas, mokytojus.

Į Vestfoldo lietuvių bendruomenę ji įsijungė atsitiktinai, pradžioje buvo tik stebėtoja, renginių lankytoja. Viskas keitėsi susipažinus su Aldona Hansen ir jos dukra Vaida Zebra, mat su vyru pas jas mokėsi norvegų kalbos.

„Man trūko veiklos, pažinčių su įdomiais žmonėmis. 2019 metais tapau „Gandriuko“ mažiausiųjų 3-4 metukų vaikų mokytoja, kiek vėliau - administratore. Mane labai kvietė įsijungti ir į bendruomenės veiklą. Ilgai spyriojausi, nes iš patirties žinojau, kokia tai atsakinga, nuolatinė ir neatlygintina veikla, bet galiausiai sutikau. Taip savaime įsitraukiau ir tapau vadybos nare, atsakinga už informaciją, komunikaciją ir socialinių medijų administravimą. Visa informacija, vaizdinė medžiaga, dalis nuotraukų ir videofilmų ten - kone mano vienos darbas (tik didesniuose renginiuose gelbėja profesionalai). Šis darbas reikalauja kruopštumo, atidumo, operatyvumo, kūrybinių ir technologinių sprendimų bei užima labai daug laiko. Tas profesionalumo siekis pakiša ir koją, nes negaliu sau atleisti klaidų ir pykstu, kai kiti jas daro“, - prisipažįsta VLB valdybos narė.

2023 metais Jurgita tapo „Gandriuko“ vadove. Be Jurgitos, mokykloje yra šeši mokytojai, trys asistentės. VLB valdybos narė Svetlana Pupininkienė tvarko finansinius reikalus, narystę, padeda šventėse.

Šiemet čia mokosi 65 vaikai, jų amžius nuo 3 iki 11 metų, yra penkios klasės. Tai savaitgalinė mokykla, visi renkasi kas antrą šeštadienį Kodal vaikų darželio patalpose, tada vyksta trys pamokos. Vestfoldo apygarda didelė, joje yra šešios savivaldybės, vaikai vežami į mokyklėlę iš toli, net iki 50 km atstumu. Kol vaikai mokosi pamokose, tėvai laukia bendroje erdvėje su virtuvėle, geria kavą, klauso paskaitų, bendrauja, aptaria bendrus renginius, diskutuoja įvairiomis temomis. Dažnas susidraugauja ir tęsia pažintis vėliau.

„Buvo sunku po pandemijos, vos ne viską teko kurti iš naujo. Mokykla buvo sunykus, tėvai ir mokytojai išsilakstę. Tuomet pradėjome organizuoti Kalėdas, Užgavėnes, Velykas, Jonines, susidraugavome su šeimomis, ir tėvai atvedė vaikus į „Gandriuką“. „Gandriukas“ dabar yra pakilęs į skrydį, su VLB valdyba ir mokytojais esame šauni komanda. Labai stengiamės atlikti lituanistinės mokyklos paskirtį kuo geriau. Ir kuo toliau, tuo aiškesnės tampa man šios mokyklos vizija ir perspektyvos. Daug metų dirbau švietimo srities žurnaliste, būrelių vadove, lektore, sukaupiau daug informacijos apie lituanistinį švietimą, susipažinau su ambasada, Lituanistinių mokyklų asociacija, kitomis lituanistinėmis mokyklomis Norvegijoje ir tai labai motyvuoja. Be galo džiaugiuosi vasarą vykusios stovyklos metu susidraugavusi su kolegomis iš įvairių pasaulio šalių lituanistinių mokyklų.

„Kol kas mokykla negauna finansavimo, o kainuoja įranga, priemonės, kursai, patalpų nuoma, mokamos algos mokytojams. Moka tėvai, be to, bendruomenė per renginius užsidirba pinigų. Ypač Vestfoldas pagarsėjo Joninėmis ir Vaikų Kalėdomis, šiais renginiais didžiuojamės, jie gana aukšto meninio lygio ir sutraukia daugybę žmonių.

Religinis Gyvenimas

Jau tris metus kartą per mėnesį į Oslą ir aplinkinius miestus iš Lietuvos atvyksta kun. Atvykus lankyti lietuvius Norvegijoje, jie išreiškia norą giliau pažinti Dievą ir praktikuoti katalikų tikėjimą. Žmonės dalyvauja šv. Mišiose, pagal galimybę šlovina Dievą giesmėmis. Po šv. Mišių sutvirtintieji pasirodė šokdami pagal ispaniškos giesmės melodiją, o susirinkusius į parapijos salę pradžiugino Oslo folkloro ansamblio „Gabija“ dainos ir liaudiški šokiai.

Sutvirtinimo sakramento ceremonija Norvegijoje

2024 m. gegužės 3-5 dienos Norvegijos lietuviams katalikams buvo išskirtinės. Po dvejų metų pasiruošimo jaunuoliai ir suaugusieji priėmė Sutvirtinimo sakramentą, kurį suteikė atvykęs LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivysk. Lionginas Virbalas. Gražios šventės vyko Sandefjordo, Hamaro ir Drameno bažnyčiose, o taip pat Oslo šv. Olavo katedroje. Šiose parapijose dirba ne tik norvegai kunigai, bet ir atvykę iš Lenkijos, Vietnamo ir kitų šalių.

Su Oslo vyskupu Bernt Eidsvig arkivysk. Lionginas Virbalas aptarė tolesnės lietuvių sielovados galimybes. Šeštadienio rytą vyko aktyvių Norvegijos lietuvių katalikų, atvykusių ne tik iš Oslo, bet ir Bergeno bei Moldės, susitikimas su arkivyskupu. Tikintieji išreiškė troškimą, kad lietuvis kunigas gyventų Norvegijoje ir padėtų eiti tikėjimo keliu. Arkivyskupas pažadėjo stengtis, kad ateityje taip ir būtų, nors nėra lengva rasti kunigų, kurie galėtų išvykti iš savo vyskupijų Lietuvoje. Be to labai daug priklauso nuo pačių tikinčiųjų aktyvumo bei pastangų.

Tik apie 20 tūkstančių lietuvių Norvegijoje yra užsiregistravę kaip katalikai, nors jų ten gyvena ženkliai daugiau. Lietuviai yra antra didžiausia tautinė katalikų grupė po lenkų.

Graži tradicija, kad jau kelintus metus Norvegijoje vyksta Katalikiška stovykla Norvegijoje “Šviesos vaikai” o kiekvieną savaitę būrelis moterų jungiasi internetu bendrai rožinio maldai.

Lietuvių Bendruomenių Kontaktai Visame Pasaulyje

Žemiau pateikiami lietuvių bendruomenių kontaktai įvairiose šalyse:

tags: #norvegijos #kontaktai #aruodas