Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.
Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ir sąjungos mastu. Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą. Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse.
Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra. Ši valstybės parama būstui nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz., socialinės paslaugos. Šiandien pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokį būstą suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų nėra išsami.
Tyrimo aktualumas. Valstybės parama būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t.
Socialiniam būstui skiriama per mažai dėmesio. Šiandien diskutuojama ir analizuojama paramos forma, šia tema nerasime atliktų išsamių tyrimų ir analizės. Vargu ar bus vertinga skaityti, kiek asmenų įregistruota sąrašuose socialiniam būstui gauti, kokie yra skiriami valstybės asignavimai būstams įsigyti.
Deja, socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eilės. 2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų.
Šio audito metu iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos. Tyrimo objektas yra Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomininkai ir asmenys, laukiantys socialinio būsto.
Atliktas empirinis kiekybinis tyrimas Tauragės rajono savivaldybėje patvirtino teorinėje dalyje iškeltas problemas ir hipotezę. Šio tyrimo metu siekiama nustatyti įstatymo taisytinas vietas bei pasiklyti galimi socialinio būsto nuomos modeliai.
1. Teisė į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija, pabrėžianti Europos Sąjungos valstybių susidūrimą su nekilnojamojo būsto rinkos, pasenusio būsto, benamystės problemomis, skatinanti būstą integruoti į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudos politiką. Būstas yra vienas iš pirminio būtinumo turtų, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį.
Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamąjį namą, butą, nuomotis gyvenamąją patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų. Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų. Šios, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, bet ir į Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas.
Tiek valstybinis, tiek privatus būstas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo kokybė ne visada atitinka keliamus techninius reikalavimus. Sureguliuoti būsto rinką, pasiūlą ir paklausą, finansinius srautus, būsto priežiūrą ir modernizavimą, yra rengiamos strategijos.
Iki šiol veiksmus, susijusius su nuosavybės įsigijimu, statybomis ir eksploatavimu, valstybės paramos formomis įsigyjant gyvenamąjį namą ar butą, reglamentavo Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas. Nuosavybės teise gyvenamosios patalpos galėjo priklausyti fiziniams asmenims, gyvenamųjų namų statybos ar eksploatavimo bendrijoms, savivaldybėms, įmonėms ir organizacijoms. Šiomis patalpomis nepriimta. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai ir butai buvo skirstomi į keturis fondus: pagrindinį būstų, manevrinį būstų, tarnybinį būstų ir specialiąsias gyvenamąsias patalpas [2, Žin., 1992, Nr. 14-378, 7 straipsnis].
Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m. sausio 12 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą minėti fondai buvo panaikinti paliekant tik pagrindinį (socialinį) būstų fondą. Asmenims, turintiems teisę gauti tokį būstą, suteikiama teisė juo naudotis.
Gyvenamieji namai, kuris visi butai priklausė tik fiziniams asmenims, savininkai taip pat sudarydavo butų eksploatavimo bendrijas. Bendrijų steigimo tikslas buvo naujų gyvenamųjų namų statyba. Šiai, sukūrus bendriją galėjo "sujungti lėšas gyvenamojo namo ar kelių gyvenamųjų namų statybai" [2, Žin., 1992, Nr. 14-378, 6 straipsnis], t.y. gyventojai per bendrijas galėjo kreiptis dėl paskolos gavimo butams naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose įsigyti. Matome, kad 1992 ir vėlesniais metais valstybė rėmė naujų gyvenamųjų namų statybas, skatino gyventojus įsigyti nuosavybę pasinaudojant valstybės parama.
Šiandien didelė dalis daugiabučių namų yra pastatyti prieš 30-50 metų ir daugiau, todėl reikalingas namų renovavimas. Daugelio daugiabučių namų kokybė nebeatitiko keliams reikalavims. Daugelis namų privatizuoti per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, yra nusidėvėję, jiems trūksta tinkamos priežiūros. Gyventojai į bendrijas buriasi pasyviai, trūksta priežiūros namo bendrajai nuosavybei [9, psl. 3: Gyvenamųjų namų administravimas, priežiūra ir atnaujinimas].
Šiuo metu Lietuva pritraukia nedidelę dalį investicijų, tik maža dalis investicijų pritraukiama iš valstybės. Nors gyventojai turi galimybę pasinaudoti komercinių bankų siūlymais įsigyti būstą pasinaudojant kreditais, šią galimybę riboja menkos gyventojų pajamos. Būsto sektorius yra tarpinstitucinis, t.y. apima klausimus už būstų apšildymo, šalto, karšto vandens išlaidas, energijos naudojimą, turto registravimą, regionų plėtros politiką.
Yra sukurta teisinė sistema, reguliuojanti būsto sektorių. Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė). Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai [9, psl. 1. išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti pasiūlos įvairovę.
Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą (šiuo tikslų norima pagerinti esamo būsto fondo būklę. Gerinti būsto vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.
Šioms šeimoms įsitvirtinti rinkoje, įsigyti ar išsinuomoti būstą. Tai yra viena pagrindinis paramos socialiai remtiniems asmenims, norintiems gauti socialinį būstą bei kompensacijas už apšildymą, karštą ir šaltą vandenį. Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį.
Šiuo metu nėra nuomojamos gyvenamosios patalpos (skirtingai nei ES valstybėse), o tai mažina gyventojų pasirinkimą. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė. Šiuo metu šios pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą. Valstybė turėtų remti fizinius ar juridinius asmenis. Šiems namams modernizuoti įstatymo pataisos, įsigaliojusios 2008 m. spalio mėnesį. Šio įstatymo straipsniai buvo panaikinti.
Parengtoje Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi. Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būsto neprieinamumas daro tiesioginę įtaką gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei iš kitos pusės valstybės konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinis būstas Lietuvoje yra svarbi socialinės politikos dalis, tačiau susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, nepakankama teisinė bazė ir būsto kokybės problemos. Sprendžiant šias problemas, būtina užtikrinti darnų valstybės vystymąsi ir socialinę integraciją.
Socialinis būstas Vilniuje
Šeima - sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jūsų vaikai, arba vienas iš tėvų, jūsų vaikai iki 18 metų. Išimtis - iki 24 metų, jeigu mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, arba studijuoja aukštosiose mokyklose (kolegijose, universitetuose) pagal dieninės studijų formos programas (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį). Šis amžius skaičiuojamas rugsėjo 1 dienos. Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais. Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metai, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (vaikis) ir yra ne vyresni kaip 35 metai.
Siekiant užtikrinti būtiniausius asmens poreikius, padaugėjo stacionarių paslaugų: paslaugos asmenims namuose, globos ir nakvynės namai ir pan. Šis fondas finansuojamas socialinio būsto fondo papildymas naujais būstais.
Dr. A. ___________________doc. dr. A. ___________________ Vamn7-03 gr. __________________ L.
Socialinio būsto plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.
Savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą, t.y. įsigytų būstų skaičių, plotą, ir kt.
Iki 1991 m. Lietuvoje gyvenamasis plotas buvo skiriamas pagal normatyvus, t.y. vienam asmeniui turėjo priklausyti 12 kv. m. ploto. Daugiavaikės šeimos, invalidai, politiniai kaliniai ir tremtiniai turėjo teisę gauti papildomą gyvenamąjį plotą. Atsiradus galimybei privatizuoti valstybinį ir visuomeninį būstą, didelė dalis gyventojų pasinaudojo šia teise. Tačiau ne visi gyventojai turėjo galimybę privatizuoti savo būstą.
Socialinis būstas ir jo gyventojai - kaip politikos objektas: sociopolitologinės įžvalgos (Vilniaus atvejis). Atlikus tyrimą apžvelgia socialinio būsto gyvenamosios erdvės, mikroklimato problemos, kurie gali tiek teigiamai, tiek neigiamai veikti šeimą vieną iš socialinės paskirties valstybės paramos formų. Yra iškeliamos pagrindinės su būsto nuoma susijusios problemos: būsto suteikimas, nuomos kontrolė, būsto subnuoma, nuomininko iškeldinimas, būsto poreikis ir pan.
Informacija buvo surinkta neatsitiktinio tyrimo būdu. Šioje įmonėje UAB Tauragės butų kiekyje. Tyrimo imtis. Šis socialinio būsto); 100 anketų skirta socialinio būsto gavusiems ir jame gyvenantiems asmenims (Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto fondą sudaro 490 butų). Tyrimo instrumento grįžtamumas nurodomas 3.1. ir 3.2. dalyse.
Tyrimą atliko Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto magistratūros studijų Viešojo administravimo studentė Liubov Mockienė. Respondentų bazė suformuota remiantis anketinės apklausos rezultatais. Tikslinė grupė - savivaldybės sąrašuose socialiniam būstui gauti įregistruoti asmenys ir socialinio būsto nuomininkai. Tyrimo objektas - butai ir jų nuoma, buto gavimo terminas, nuomininko šeimos narių apgyvendinimas, su socialiniu būstu susijusios nuostatos ir valstybės remiami būsto kreditai.
Socialinis būstas Kaune
Lentelė: Tauragės Apskrities Gyventojai 2008 m. Sausio 1 d.
| Savivaldybė | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| Tauragės rajono savivaldybė | 48 700 |
| Jurbarko rajono savivaldybė | 32 100 |
| Šilalės rajono savivaldybė | 28 200 |
| Pagėgių savivaldybė | 12 300 |