Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra vienas iš pagrindinių mokesčių, kuriuos moka įmonės ir gyventojai Lietuvoje. Šis mokestis yra svarbus savivaldybių biudžetams, o jo tarifai ir apmokestinimo tvarka nuolat sulaukia dėmesio ir diskusijų. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis NT mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Šiame straipsnyje aptarsime dabartinius NT mokesčio tarifus, siūlomus pakeitimus ir jų galimą poveikį.
Dabartiniai Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai
Nuo 2020 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas Lietuvoje yra nuo 0,5 iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. šis tarifas buvo nuo 0,3 iki 3 proc.
Savivaldybių tarybos nustato konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, kuris galioja tos savivaldybės teritorijoje. Nustatant tarifus, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
- Nekilnojamojo turto paskirtį
- Naudojimą
- Teisinį statusą
- Technines savybes
- Priežiūros būklę
- Apleistumą
- Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį)
- Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus)
Konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.
Fizinių Asmenų Tarifai
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai taikomi tokie tarifai:
- Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų) viršijančiai, tačiau ne daugiau nei 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
- 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
- 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo turto bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- Neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
- 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
- 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Siūlomi Nekilnojamojo Turto Mokesčio Pakeitimai
Seimui pateikti siūlymai dėl NT mokesčio pakeitimų sukėlė daug diskusijų. Finansų ministerija parengė pirminę mokesčių pertvarką, kurioje numatyta, kad nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtra valstybės biudžetui atneštų 54 mln. Eur pajamų. Buvo siūloma mažinti neapmokestinamąjį dydį nuo 150 000 Eur iki 20 000 Eur ir kiekvienam gyventojui (bendraturčiui) taikyti atskirai. Tai reikštų, kad papildomais mokesčių mokėtojais taptų apie 760 tūkst. asmenų.
Tačiau politikai ir ekonomistai išreiškė susirūpinimą dėl pernelyg didelių tarifų ir mažos neapmokestinamosios ribos. Buvo teigiama, kad dabartinė pasiūlyta 20 tūkst. eurų neapmokestinama riba galėtų būti didinama iki 60 ar 80 tūkst. eurų.
Šiuo metu už savo turimą nekilnojamąjį turtą moka tie, kurių būsto vertė yra didesnė nei 150 tūkst. eurų. Vis dėlto siūloma šią kartelę sumažinti iki 20 tūkst.
Asmenys, kurių NT vertė siektų nuo 20 iki 150 tūkst. eurų, būtų apmokestinami 0,2 proc. siekiančiu mokesčiu. Nuo 150 iki 300 tūkst. eurų - 0,5 proc., nuo 300 iki 500 tūkst. eurų - 1 proc., o nuo 500 tūkst.
Žemiau pateikiami NT mokesčio pavyzdžiai, iliustruojantys naujus siūlymus:
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka juridiniams asmenims
| NT vertė | Vieta | Dabar moka | Mokėtų pagal siūlomus pakeitimus |
|---|---|---|---|
| 60,6 tūkst. Eur | Vilniaus m. sav. (mediana) | 0 Eur | 81 Eur per metus (sutuoktinių atveju bendrai 41 Eur per metus) |
| 112 tūkst. Eur | Neringos sav. (mediana) | 0 Eur | 184 Eur (sutuoktinių atveju 144 Eur) |
| 550 tūkst. Eur | Daug NT objektų | 3,8 tūkst. Eur (sutuoktinių atveju 1,3 tūkst. Eur) | 4 tūkst. Eur (sutuoktinių atveju 1,8 tūkst. Eur) |
Be to, siūlomas ir tikslinis NT mokesčio tarifas visiems komercinės paskirties turto savininkams. Šio tarifo dydis siektų 0,2 proc. Toks apmokestinimas gynybos finansavimui generuotų 28 mln. eurų.
Nuomonės ir Kritika
NT ekspertai įspėja, kad nesumažinus siūlomų didžiųjų NT tarifų, brangaus NT savininkai gali bandyti vengti mokėti NT mokestį. NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas atkreipia dėmesį, kad savivaldybės komerciniam turtui įprastai taiko 0,7-1 proc. NT mokestį, kai dabartinis siūlymas - gyvenamajam NT nuo 300 tūkst. eurų taikyti 1 proc., o nuo 500 tūkst. eurų - 2 proc.
Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino teigiamai vertinantis NT mokesčio „visuotinumą“, tačiau mato poreikį toliau diskutuoti apie tarifų dydžius, kurių poveikis gali kelti nuomos kainas. Tuo metu „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pridūrė pasigendanti aiškesnių didesnio biudžeto surinkimo iš NT apmokestinimo sąsajų su Valstybės gynybos fondo pildymu.
Seimo Priimtas Nekilnojamojo Turto Mokesčio Įstatymas (2025 m.)
Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas - išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą.
Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.
Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustatys mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į minėtus kriterijus.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:
- neviršijančiai 50 000 eurų, bus taikomas 0 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, bus taikomas 0,2 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, bus taikomas 0,4 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, bus taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1000 000 eurų, bus taikomas 0,8 proc. mokesčio tarifas;
- viršijančiai 1000 000 eurų, bus taikomas 1 proc. mokesčio tarifas.
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį ir pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo, 2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 450 000 eurų.
Mokestinis Laikotarpis ir Deklaravimas
Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
Seimui antradienį nepritarus anksčiau parengtiems nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimams, Finansų ministerija siūlo nustatyti 10 tūkst. eurų „grindis“, kurios būtų taikomos savivaldybių nustatomam pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamajam dydžiui.
Anksčiau skelbta, kad keičiama NT mokesčio tvarka valstybės biudžetą kitais metais turėtų papildyti 39,9 mln. eurų. Neapmokestinamąjį dydį pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatytų savivaldybės. Joms siūlomi 0,1-1 proc.
Savo ruožtu visam kitam asmens turimam nekomerciniam NT (ne pagrindiniam gyvenamajam būstui, kur deklaruota gyvenamoji vieta) neapmokestinamąjį dydį nustatytų valstybė ir jis siektų 50 tūkst. eurų, kai dabar yra 150 tūkst. eurų.
50 tūkst. eurų viršijančiai turto vertei būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, viršijančiai 200 tūkst. - 0,2 proc., viršijančiai 400 tūkst. - 0,5 proc., o viršijančiai 600 tūkst. - 1 proc.
Naujame NT mokesčio modelyje numatyta 50 proc. lengvata būstui (iki 450 tūkst. eurų vertės), kuriame jo savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Komercinei veiklai naudojamam NT siūlomas 0,2 proc. tarifas ir visos jo lėšos atitektų Gynybos fondui.
Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma nuo 5 iki 3 metų padažninti NT mokestinės vertės nustatymą.
NT Mokesčio Įtaka Nuomos Kainoms ir Rinkai
NT mokesčio reforma, ypač įvedus apmokestinimą nuo pirmo euro nepagrindiniam turtui, tikėtina, turės reikšmingą poveikį nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje. Pirmiausia tai palies nuomos segmentą - investuotojai, turintys kelis butus nuomai, susidurs su papildomomis sąnaudomis, todėl gali kilti nuomos kainos, ypač didmiesčiuose.
Taip pat galime tikėtis, kad dalis žmonių, turinčių antrą ar trečią būstą bandys jį parduoti, siekdami išvengti mokesčio, tad rinkoje gali pasirodyti daugiau pasiūlos - ypač senesnių, mažesnės vertės butų. Kita vertus, reforma gali paskatinti efektyvesnį turto naudojimą: negyvenami ar apleisti objektai taps brangūs išlaikyti, todėl bus aktyviau naudojami ar pertvarkomi.
Ekspertai pabrėžia, kad nuomos kainą nustato rinka, o ne pardavėjas, savininkas. Nepriklausomai nuo to, kiek reikės mokėti mokesčių, nuomos kaina iš principo susidėlios pagal rinkos poreikį.
NT rinkos ekspertas ramina, kad nauji mokesčio pakeitimai tiesioginės įtakos nuomos kainoms greičiausiai neturės. Jis pabrėžia, kad nuomos kainoms įtaką daro rinkos tendencijos, todėl dėl Seimo priimto įstatymo gyventojai neturėtų jaudintis.
Atnaujinami Masinio Registrų Centro Vertinimo Duomenys
Nuo 2025 metų kartu su nauja NT mokesčio tvarka numatomas ir masinio turto vertinimo sistemos atnaujinimas, kurį vykdo Registrų centras. Šis pokytis ypač svarbus, nes būtent nuo nustatytos turto vertės bus apskaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis.
Atnaujintas masinis vertinimas reikš, kad turto vertės bus labiau priartintos prie realių rinkos kainų, o tai ypač aktualu didmiesčių gyventojams, kur butų kainos per pastaruosius metus reikšmingai išaugo.
Naujoji sistema vertins turtą remdamasi aktualiais duomenimis apie vietovę, statybos metus, energinį naudingumą, būsto plotą, inžinerinę infrastruktūrą ir kitus veiksnius. Šie duomenys bus atnaujinami kas 5 metus, o jei rinka stipriai keisis - gali būti peržiūrimi ir dažniau.
Tai reiškia, kad gyventojai turėtų reguliariai stebėti, ar jų turto vertė keitėsi, nes tai gali turėti tiesioginę įtaką mokėtino NT mokesčio dydžiui. Taip pat numatyta galimybė teikti skundus ar prašymus dėl netiksliai nustatytos vertės, jei žmogus turi argumentų, kad jo turtas įvertintas neteisingai.
Siūlomi NT Mokesčio Tarifai
Vienas iš reikšmingiausių NT mokesčio reformos aspektų - išaugę savivaldybių įgaliojimai. Jei įsigalios naujas įstatymas, savivaldybės galės savarankiškai nustatyti NT mokesčio tarifus savo teritorijoje, pasirinkdamos iš įstatyme numatyto intervalo - nuo 0,05 % iki net 4 %. Tai reiškia, kad galutinė mokesčio suma priklausys ne tik nuo turto vertės, bet ir nuo to, kurioje savivaldybėje jis yra.
Pavyzdžiui, sostinės ar kurortinių vietovių savivaldybės, susiduriančios su būsto trūkumu arba NT spekuliacija, gali taikyti aukštesnius tarifus. Tuo tarpu mažesnės ar regioninės savivaldybės galėtų pasirinkti žemesnius tarifus, kad skatintų gyvenamųjų namų plėtrą ar gyventojų pritraukimą.
Taip pat savivaldybės galės pritaikyti papildomas lengvatas arba atleisti tam tikras socialines grupes nuo mokesčio - pavyzdžiui, pensininkus, neįgaliuosius ar socialiai remtinus asmenis.
Kuo Skiriasi Dabartinė NT Mokesčio Sistema Nuo Siūlomos Reformos?
Dabartinė NT mokesčio sistema Lietuvoje taikoma tik nedidelei daliai gyventojų - daugiausia tiems, kurių pagrindinio būsto vertė viršija 150 000 arba 200 000 eurų (su lengvatomis). Tuo tarpu siūloma reforma nuo 2025 m. išplečia apmokestinimą: nepagrindinis turtas bus apmokestinamas nuo pirmo euro, tarifai taps progresiniai, o turto vertės bus nustatomos pagal atnaujintą rinkos kainomis grįstą vertinimą. Be to, savivaldybės turės daugiau galios - jos pačios galės spręsti dėl tarifų dydžio ir papildomų lengvatų.
Kaip Sužinoti, Kiek NT Mokesčio Reikės Mokėti?
Norėdami sužinoti, kiek NT mokesčio reikės mokėti, pirmiausia turite sužinoti savo turto vertę. Jame ieškokite eilutės „Vidutinė rinkos vertė“ - būtent ši suma yra laikoma pagrindu NT mokesčiui skaičiuoti.
Šiuo konkrečiu atveju, jei būtų priimta mokesčio reforma, NT mokestis būtų skaičiuojamas nuo dokumente nurodytos vidutinės rinkos vertės - 69 500 €, nustatytos pagal masinio vertinimo metodą. Jei tai pagrindinis gyvenamasis būstas, mokesčio mokėti nereikėtų, nes turto vertė nesiekia 150 000 € neapmokestinamos ribos.
Tačiau jei tai nepagrindinis būstas - pavyzdžiui, nuomojamas arba antras butas, būtų taikomas 0,5 % tarifas nuo visos vertės, t. y. 69 500 € × 0,5 % = 347,50 € per metus.
Svarbu: būtent „Vidutinė rinkos vertė“ (paryškinta raudonai išraše) yra pagrindas apskaičiuoti mokestį - ne bendra turto kaina ar pirkimo kaina, o ši konkreti eilutė iš Registrų centro išrašo.