Šiuolaikiniame pasaulyje, kur chemija persmelkia daugelį mūsų gyvenimo sričių, svarbu suprasti, kaip įvairios cheminės medžiagos veikia žmogaus organizmą. Nuo pramonės produktų iki buitinės chemijos, daugelis kasdienių daiktų gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios cheminės medžiagos dažniausiai aptinkamos aplinkoje, kaip jos veikia žmogaus organizmą ir kokios priemonės gali padėti sumažinti jų neigiamą poveikį.
Cheminių medžiagų poveikis žmogaus organizmui. Šaltinis: technologijos.lt
Tarptautinis tyrimas Lietuvoje
Lietuvoje startuoja epidemiologinis žmogaus biologinės stebėsenos ir sveikatos tyrimas, kuris prisideda prie tarptautinio, EK koordinuojamo tyrimo. Liepos 22 d. prasidėjęs ir trejus metus truksiantis tyrimas siekia nustatyti, kiek ir kokių pavojingų cheminių medžiagų yra žmonių organizmuose, galimą jų poveikį sveikatai. Tyrimui į nurodytas vietas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje bus kviečiami atvykti atsitiktinės atrankos būdu atrinkti žmonės. Per trejus metus planuojama ištirti 1800 gyventojų.
Šio tyrimo rezultatai svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai, nes juos įvertinus, bus teikiami siūlymai Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų leidėjams, kaip mažinti kenksmingų medžiagų paplitimą žmonių organizmuose per pramonės produkciją - kosmetiką, maistą, automobilių pramonę, aprangą, avalynę, namų apyvokos reikmenis. Taip pat rekomendacijos gyventojams, kaip gerinti sveikatą, saugoti save ir artimuosius, norint sumažinti galimą cheminių medžiagų poveikį organizmui.
Kiekvienas atvykęs tirtis gyventojas turės paaukoti kraujo ir atsinešti šlapimo, nes bus tiriamos gyventojų kraujyje ir šlapime esančių pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos. Pavyzdžiui, bisfenolių, perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų, pesticidų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų, metalų, skydliaukės hormonų ir kraujo lipidų kiekiai.
Į tiriamųjų grupę atsitiktinės atrankos būdu iš viso kasmet bus kviečiama po 600 reprodukcinio amžiaus šalies gyventojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus bei šių miestų rajonų. Daugiausia - 303 - Vilniuje bei Vilniaus rajone. Laboratoriniam ištyrimui iš vieno tiriamojo bus paimta iki 50 ml kraujo ir iki 70 ml pirmo rytinio šlapimo ėminio. Taip pat bus renkama informacija apie gyvenamąją ir darbo aplinką, gyvensenos ir mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, persirgtas ligas, vartojamus vaistus.
Tyrimą koordinuojančios Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrės Laimutės Vaidelienės teigimu, biomonitoringas yra vienas iš tiksliausių metodų, leidžiančių įvertinti kenksmingų medžiagų iš aplinkos paplitimą žmogaus organizme mastą. O tai padeda mokslininkams numatyti rizikos grupes ir stebėti tendencijas, atsakingiems asmenims priimti reikiamus sprendimus dėl pavojingų cheminių medžiagų kontrolės, apribojimo ar uždraudimo.
Kaip pastebi šiam projektui vadovaujanti NVSPL direktorės pavaduotoja Rosita Marija Balčienė, dažniausiai žmonių organizmuose aptinkamos cheminės medžiagos bei sunkieji metalai: bisfenolis, pesticidai, arsenas, gyvsidabris, kadmis, chromas, švinas ir pan.; visos jos yra pavojingos. Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai nulemia apie 20 proc., o gyvensenos veiksniai - apie 50 proc. žmogaus sveikatos.
„Šių medžiagų poveikis sveikatai dažniausiai būna tylus ir ilgalaikis, todėl labai svarbu laiku nustatyti jų paplitimo lygį ir galimą įtaką žmogaus organizmui. Tokie tyrimai yra geriausias būdas apsisaugoti nuo itin neigiamų padarinių sveikatai ateityje. Turint konkrečius duomenis apie pavojingas chemines medžiagas žmonių organizmuose, galima imtis priemonių, kaip stabdyti jų plitimą. Pavyzdžiui, per maistą, pramonės produkciją, teikti pasiūlymus įstatymų leidėjams, rekomendacijas žmonės, kaip koreguoti kasdieninius įpročius. Norint išvengti arba sumažinti cheminių medžiagų kiekį organizme, deja, neužtenka tik sveikai gyventi, maitintis, sportuoti“, - pabrėžia R. Balčienė.
Pasak R. Balčienės, šalies gyventojų dalyvavimas šiame tyrime - ne tik atsakomybė prieš save ir artimuosius, bet ir reikšmingas indėlis į mokslu grįstus sprendimus, padėsiančius ateityje sumažinti pavojingų cheminių medžiagų kiekį mūsų kasdienėje aplinkoje.
Gydytojas toksikologas Robertas Badaras tvirtina, kad sparčiai besikeičiant mūsų kasdieninės aplinkos cheminiam fonui, labai svarbu žinoti tikrąsias pagrindinių lėtinius apsinuodijimus sukeliančių medžiagų vertes. Tai leistų prognozuoti ir įvertinti tiek asmens, tiek visuomenės sveikatos galimas cheminių medžiagų sukeliamas rizikas.
Skalbimo miltelių įtaka organizmui
Endokrininę sistemą ardančios medžiagos
Greitas chemijos pramonės augimas XX amžiaus antrojoje pusėje sukėlė aplinkos taršą. Šiuo metu žmonija naudoja 80 tūkst. dirbtinių chemikalų, tačiau yra žinoma tik apie 2 proc. jų toksiškumą. Tarp šių medžiagų yra ir endokrinines ligas sukeliančių medžiagų (angl. hormone disruptors).
Endokrinines ligas sukeliančios medžiagos veikia kaip hormonai. Jos naudojamos pramonėje, žemės ūkyje, o patekusios į aplinką gali sutrikdyti sklandų žmonių, gyvūnų ir augalų funkcionavimą. Tokie sutrikimai gali išsivystyti iš karto arba po tam tikro laiko.
Gaminant pramonės produktus, endokrinines ligas sukeliančių medžiagų patenka į orą, vandenį ir dirvožemį. Jos pasiekia aplinką iš neprižiūrimų atliekų zonų ir dėl netinkamai utilizuojamų plastiko bei kitų medžiagų. Daugelis šių medžiagų aplinkoje yra stabilios ir kaupiasi mitybos grandinėse.
Endokrinines ligas sukeliančios medžiagos organizme gali veikti skirtingais būdais. Šios medžiagos mėgdžioja natūralius hormonus ir stimuliuoja tokias pat biochemines reakcijas. Jos blokuoja hormonų receptorius, pakeičia normalią endokrininę funkciją. Endokrinines ligas sukeliančios medžiagos provokuoja neįprastas, daugybines ar nenormalias reakcijas ląstelėse, audiniuose ir organuose.
Iš pradžių buvo kalbama apie šių medžiagų onkologinę riziką. Vėlesnių tyrimų rezultatai parodė, kad endokrinines ligas sukeliančios medžiagos naikina imuninę sistemą, sukelia sunkias ligas (pvz., Parkinsonas, Alzheimerio liga) ir apsigimimus, veikia širdies kraujagyslių sistemą.
Su endokrinines ligas sukeliančiomis medžiagomis susiduriama įvairiais būdais. Dėl žmogaus veiklos šios medžiagos pasiekia vandenį, maistą, orą ir patekusios į organizmą veikia sveikatą. Endokrinines ligas sukeliančios medžiagos gali veikti ir turint tiesioginį kontaktą su pesticidais, herbicidais, tabaku, fungicidais, kitomis cheminėmis medžiagomis, naudojamomis namuose ar žemės ūkyje. Įvairių cheminių valiklių, dezinfekcinių priemonių, dervų ir plastiko pramonės darbuotojai susiduria su šių medžiagų sukeliama grėsme. Endokrinines ligas sukeliančių medžiagų randama net intraveninių prietaisų plastike ar vaistų kapsulėse.
Aplinkoje egzistuoja daug skirtingų endokrinines ligas sukeliančių medžiagų. Tai tiek ir natūralūs organizmo hormonai (estrogenai, progesteronas, testosteronas, fitoestrogenai), tiek ir sintetiniai hormonai (SKT, GNRH agonistai, GNRH antagonistai, androgenai). Endokrinines ligas sukeliančios medžiagos gali būti tokios sintetinės medžiagos kaip dichlorodifeniltrichloroetanas (DDT), bisfenolis A, polichlorinuoti bifenilai (PCB), polichlorinuoti difenilų eteriai (PDE), ftalatai, atrazinas, perchloratas, organofosfatiniai pesticidai, sunkieji metalai (švinas, arsenas, gyvsidabris, kadmis).
Fitoestrogenai - tai į lytinius hormonus panašios medžiagos, kurių randama maiste. Šių estrogeninių medžiagų ir izoflavonų itin daug sojų produktuose. Jų gausus vartojimas gali lemti spermatozoidų kiekio spermoje sumažėjimą, raumenų masės sumažėjimą, dėl jų gali paankstėti mergaičių lytinis brendimas.
Stiprų poveikį sveikatai ir organizmo hormoninei sistemai turi pramonėje gaminamos sintetinės medžiagos. Bisfenolis A - tai medžiaga, daugiausiai naudojama plastmasės gamyboje. Ftalatų esteriai daugiausiai naudojami kaip plastifikatoriai - šios medžiagos suteikia plastikui lankstumo, pralaidumo ir ilgaamžiškumo. Jų esama butelių plastike, aliuminio skardinių viduje, vaikiškuose žaisluose, dažuose, grindų dangoje, kambarių kvapikliuose, kosmetikos priemonėse. Endokrinines ligas sukeliančių medžiagų esama intraveninių prietaisų, vaistų dėžučių plastikuose, dantų silantuose, čiulptukuose, kituose plastiko dalių turinčiuose daiktuose.
Ftalatų esteriai gali sukelti hormoninius pokyčius ir ankstesnį lytinį brendimą, nutukimą, cukrinį diabetą ir skydliaukės disfunkciją. Jie gali lemti mažesnį spermatozoidų kiekį spermoje ir sumažėjusį spermatozoidų judrumą, vyriškosios lytinės sistemos sklaidos defektus. Be to, ftalatų esteriai siejami su krūties bei kitų organų vėžiu, nevaisingumu, širdies ligomis.
Kaip išvengti bisfenolio A ir ftalatų esterių:
- Nekaitinti maisto ar gėrimų plastikiniuose induose mikrobangų krosnelėje.
- Nekaitinti ir nešildyti mikrobangų krosnelėje plastikinių maišų.
- Nedėti plastiko į indaplovę.
- Naudoti stiklą arba polietileno plastiką kaip saugesnę alternatyvą.
- Vengti laikyti kepimo aliejų plastikiniuose buteliuose.
- Vengti kūdikių pieno mišinių ar kito maisto laikymo skardinėse, nes bisfenolio A ir ftalatų randama aliuminio skardinių vidinėje pusėje.
- Rinktis vaikiškus žaislus iš natūralių medžiagų.
- Nėštumo metu atsakingai rinktis asmens higienos ir kosmetikos priemones.
- Vengti burnos higienos priemonių su bisfenoliu A.
- Pirmenybę vertėtų teikti produktams, kurių etiketėse nurodyta, kad gaminys yra be ftalatų ir bisfenolio A (angl. phtalate-free, BPA free).
Sunkieji metalai
Kita endokrinines ligas sukeliančių medžiagų grupė yra sunkieji metalai. Vienas toksiškiausių atstovų yra švinas. Šis metalas ypač toksiškas vaikams. Švinas pažeidžia beveik kiekvieną organų sistemą ir yra siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, inkstų pažeidimu, sumažėjusiu spermatozoidų kiekiu spermoje ir dėl to padidėjusia nevaisingumo rizika. Ypač sunkiai pažeidžiama nervų sistema: švinas gali lemti klausos netekimą, negrįžtamą smegenų pažeidimą, žemesnį intelekto koeficientą. Nėščioms moterims gali įvykti persileidimas ar priešlaikinis gimdymas.
Kaip išvengti toksiško švino poveikio:
- Tinkamai prižiūrėti namus ir palaikyti švarą.
- Atsargiai pašalinti senus dažus nuo paviršių.
- Naudoti kokybiškus vandens filtrus.
- Laikytis tinkamos dietos.
Remiantis moksliniais duomenimis, arsenas yra vienas seniausių žinomų nuodų. Tai bespalvis, bekvapis ir beskonis sunkusis metalas, susijęs su gliukokortikoidų ir estrogenų apykaitos sutrikimais, rezistentiškumu insulinui. Arsenas sukelia kraujospūdžio kitimus, hipertenziją ar hipotenziją.
Kaip išvengti toksiško arseno poveikio:
- Naudotis kokybiškais vandens filtrais.
- Apsaugoti požeminį vandenį nuo iš gyvulių fermų patenkančių atliekų.
Gyvsidabris iš deginamos anglies produktų pasiekia orą ir vandenynus. Į žmogaus organizmą gyvsidabrio patenka iš valgomos žuvies ir jūros gėrybių. Nėščios moterys yra pagrindinė rizikos grupė, nes gyvsidabris kaupiasi vaisiaus smegenyse ir gali pažeisti jų vystymąsi. Gyvsidabris gali sutrikdyti moters menstruacijų ciklą ir ovuliaciją, jis naikina kasos ląsteles ir turi įtakos diabeto išsivystymui. Dėl to nėščios moterys turėtų vengti durklažuvių ir tuno, o vietoj jų rinktis mažas laukines žuvis.
Kaip išvengti sąlyčio su sunkiaisiais metalais:
- Prieš valgį gerai nusiplauti rankas.
- Reguliariai plauti vaikų žaislus.
- Valyti langus.
- Valgiui gaminti naudoti šaltą vandenį.
Buitinės chemijos poveikis
Cheminių valiklių naudojimas įvairiose srityse suteikia visuomenei naudos. Tačiau kartu mokame kainą dėl žmogaus ir aplinkos susidūrimo su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir jų poveikio žmogaus sveikatai, aplinkai. Pastoviai naudoti chemines valymo ir higienos priemones organizmui kenkia ne mažiau nei surūkyti po pakelį cigarečių per dieną.
Aptardami cheminių valiklių poveikį žmonių organizmui, įvairūs mokslininkai atseka šių priemonių naudojimo sąsajas su nervų sistemos pažeidimais, reprodukciniais sutrikimais, inkstų ir kepenų veiklos disfunkcijomis ir netgi vėžiniais susirgimais. Sandėliuoti toksiškus cheminius valiklius namuose, kuriuose yra mažų vaikų, yra tas pats, kas laikyti ant lentynos ginklą ir tikėtis, kad vaikas nenorės su juo pažaisti. Tyrimai patvirtina, kad ir ilgalaikis chemikalų poveikis mūsų mažiesiems yra gerokai stipresnis. Dar viena itin pažeidžiama grandis, kenčianti nuo cheminių valiklių poveikio, yra naminiai gyvūnėliai.
Cheminės namų apyvokos valymo priemonės gali sukelti rimtus akių, burnos, nosies ir gerklės gleivinės nudegimus. O nuolatinis tokių priemonių naudojimas gali peraugti ir į sunkiąsias ligas, tokias kaip vėžys ar hormonų disbalansas, didinantis besivystančio vaisiaus defektų riziką.
Didžiausią baimę kelia tai, jog cheminių valymo priemonių industriją gaubia neatskleistų tiesų ir nežinios šydas. Vartotojams trūksta informacijos, kokie kvapieji chemikalai patenka į esančius valymo produktus. Remiantis naujausiu organizacijos atliktu tarptautiniu tyrimu, net trys ketvirtadaliai ypač toksiškų chemikalų valymo priemonėse atsiranda būtent dėl gamyboje gausiai naudojamų kvapiųjų medžiagų.
Kaip teigia chemikė, ekologinio ūkio plėtotoja Gražina Vyskupaitienė, visi buityje naudojami cheminiai preparatai yra paženklinti įspėjamaisiais ženklais ir tekstiniais perspėjimais, o dažniausia sveikatos rizikos priežastis - saugaus naudojimo taisyklių nesilaikymas. Specialistė įspėja, kad vartotojai turėtų ypač atsargiai vertinti privačių prezentacijų metu pristatomus ir platinamus cheminius grindų ir kitų paviršių valiklius, ypač, kai abejonių kelia tokių produktų kilmė bei patekimo į Lietuvos rinką aplinkybės.
Vis dėlto net ir atidžiai skaitydami cheminių valikių etiketes bei laikydamiesi nurodomų instrukcijų, negalime būti tikri dėl ilgalaikių pasekmių aplinkai bei mūsų organizmui. Kaip primena G. Vyskupaitienė, daugelio sintetinių valymo priemonių gamybos ir naudojimo istorija nesiekia 50 m., todėl jų ilgalaikiam poveikiui įvertinti trūksta objektyvių duomenų.
Alternatyvos cheminiams valikliams:
- Actas
- Soda
- Citrinos rūgštis
- Eteriniai aliejai
- Nanotechnologija pagrįsti sprendimai
- Ultravioletinius spindulius skleidžiantys siurbliai
Pavojingos medžiagos skalbikliuose
Masinės prekybos skalbikliuose gausu cheminių medžiagų, kurios ilgalaikėje perspektyvoje kenkia ne tik žmonių, naminių augintinių sveikatai, bet ir aplinkai. Todėl būti atsakingiems ir vengti jų - būtina.
Pavojingos medžiagos skalbikliuose:
- Sodium Lauryl Sulfate / Sodium Laureth Sulfate/ Sodium Lauryl Ether Sulfate (SLS ir SLES): gali dirginti odą bei akis, yra kenksminga plaučiaums ir vidaus organams.
- Formaldehyde (formaldehidas): cheminis kancerogenas ir alergenas.
- Chlorine Bleach (chloro baliklis): dirgina odą ir yra kenksmingas plaučiams.
- Ammonium Sulfate (amonio sulfatas): gamintojai rekomenduoja jo nenaudoti patalpose!
- Dioxane / Diethylene Dioxide / Diethylene Ether (dioksanas): žinomas kaip kancerogenas (vėžį sukelianti medžiaga).
- Optical Brighteners (optiniai balikliai): dirgina akis, odą ir plaučius, tai pat yra itin toksiška vandens gyvūnams.
- Ammonium Quaternary Sanitizers / Quats: ėsdinantis įvairius paviršius ir gali pažeisti akis, odą ir plaučius.
- Fragrance / Parfum (kvapikliai): dirbtiniai kvapikliai yra dažni kaltininkai dėl atsiradusio jautrumo, alerginių reakcijų, bei bėrimų.
- Dyes (dažikliai): dažni nepaaiškinamų alergijų ar atsiradusių bėrimų kaltininkai.
- Dichlorobenzene / P-Dichlorobenzene / Benzene (dichlorbenzenas / benzenas): daro tiesioginį ir labai toksišką poveikį visai vandens gyvūnijai.
Apsinuodijimas chemikalais
Apsinuodijimas chemikalais ir kenksmingomis medžiagomis gali paveikti įvairias žmogaus anatomines sistemas. Dažniausiai nukenčia nervų sistema, kvėpavimo sistema ir virškinimo traktas. Nervų sistema gali reaguoti į toksinus, sukeliančius neurologinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, galvos svaigimas ar net traukuliai. Kvėpavimo sistema gali būti paveikta įkvepiant toksiškų medžiagų, kas gali sukelti plaučių edemą ar bronchų spazmus.
Apsinuodijimas kitais ir nepatikslintais chemikalais bei kenksmingomis medžiagomis yra būklė, kai organizmas patiria žalingą poveikį dėl cheminių medžiagų, kurių sudėtis ir poveikis nėra tiksliai žinomi. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo cheminių medžiagų poveikio trukmės ir intensyvumo. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis apsinuodijimas gali pasireikšti įvairiais būdais, o jo simptomai gali būti labai įvairūs, todėl jis gali būti sunkiai diagnozuojamas.
Pagrindinės apsinuodijimo šios ligos priežastys apima neatsargų cheminių medžiagų naudojimą, jų netinkamą sandėliavimą ar netyčinį išsiliejimą. Taip pat, cheminiai produktai, esantys buityje, pavyzdžiui, valymo priemonės, dažai ar pesticidai, gali sukelti apsinuodijimą. Rizikos veiksniai apima žmonių, dirbančių chemijos pramonėje, medicinos srityje, ar žemės ūkyje, grupę, kuri gali būti labiau pažeidžiama šios ligos.
Simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvų, tokių kaip galvos skausmas, pykinimas, ir baigiant sunkiais, tokiais kaip kvėpavimo sutrikimai, koma ar net mirtis. Diagnostika apima išsamią istorijos analizę, kurioje svarbu nustatyti galimus cheminių medžiagų kontaktus. Klinikiniai tyrimai, kraujo ir šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti toksiškų medžiagų buvimą organizme.
Gydymas priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo ir chemikalų pobūdžio. Pirmiausia būtina pašalinti toksiškas medžiagas iš organizmo, tai gali būti daroma per vėmimą, aktyvintą anglies vartojimą ar intraveninį skysčių infuziją. Sunkių atvejų atveju gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios terapijos. Neseniai pasirodė naujos terapijos galimybės, tokios kaip antidotų naudojimas, kurie gali neutralizuoti tam tikrų chemikalų poveikį organizmui. Be to, psichologinė parama gali būti svarbi, ypač tiems, kurie patyrė sunkius psichinius ar emocinius sutrikimus po apsinuodijimo.
Plastikas ir BPA
Plastikas - tai universali, lengvai formuojama, sintetinė medžiaga, be kurios šiuolaikinis gyvenimas jau nebeįsivaizduojamas. Nuolat akcentuojama didelė planetos tarša ir ilgas plastiko irimo laikas yra ne vienintelės blogybės. BPA labai plačiai naudojamas plastikų ir epoksidinių dervų gamyboje. Epoksidinės dervos naudojamos konservų dėžučių vidinės pusės padengimui. BPA jose padeda ilgau išlaikyti konservuotą maistą tinkamu naudojimui.
Pagrindinis BPA veikimas pasireiškia per žmogaus hormoninę sistemą, imituojant hormonų veiklą ir taip trikdant normalų jų funkcionavimą. Stiprų neigiamą poveikį, net ir esant mažoms koncentracijoms, BPA gali turėti dar negimusiam kūdikiui, mažiems vaikams bei paaugliams, kurių organizmas dar vystosi. Įvairūs moksliniai tyrimai yra nustatę, jog sveikatos sutrikimo stiprumas priklauso nuo naudojamo plastiko tipo bei pačio žmogaus organizmo sugebėjimo šalinti kenksmingas medžiagas.
Nuo 2011 m. Europos Sąjungoje draudžiama BPA naudoti kūdikių buteliukuose. Danijoje, Belgijoje, Švedijoje ši medžiaga draudžiama su maistu besiliečiančioje pakuotėje, skirtoje vaikams iki 3 metų. Prancūzijoje nuo 2015 metų įsigaliojęs draudimas naudoti BPA visose su maistu besiliečiančiose pakuotėse. Svarbu mažinti konservuoto maisto vartojimą, nelaikyti maisto plastikinėse dėžutėse, o jei vis tik tenka, tuomet ieškoti pakuočių be BPA ir panašių chemikalų. Nešildyti maisto plastikinėse dėžutėse. Taip pat svarbu vengti plastikinių indų, vienkartinių maisto išsinešimo pakuočių ar vandens buteliukų daugkartinio panaudojimo.
Natūralūs audiniai ir skalbikliai
Natūralūs audiniai vertinami dėl savo oro laidumo, prisitaikymo prie kūno temparatūros miego metu ir t.t. Norinte, kad kokybiškas natūralus audinys jums tarnautų kiek įmanoma ilgiau? Tuomet visus skalbinius rekomenduojama skalbti išverstus į blogąją pusę, jei drabužis ar patalynė turi užtrauktukus - prieš skalbiant įdėkite juos į specialų skalbimo maišą, kad nesugadintų kitų kartu plaunamų skalbinių. Ir bene svarbiausia rekomendacija - natūraliems audiniams rinkitės tik natūralius ir aplinkai nekenksmingos sudėties skalbiklius ir minkštiklius. Taip apsaugosite ne tik savo ir namiškių sveikatą, bet ir gamtą!
Šiame straipsnyje aptarėme įvairių cheminių medžiagų poveikį žmogaus organizmui, pradedant nuo endokrininę sistemą ardančių medžiagų ir sunkiųjų metalų, baigiant buitinės chemijos ir plastiko pavojais. Svarbu žinoti, kad daugelis kasdienių produktų gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai, todėl būtina imtis atsargumo priemonių ir rinktis saugesnes alternatyvas.