Amžiaus Cenzas ir Rinkimai į Parlamentą Lietuvoje

Rinkimai yra demokratijos įgyvendinimo, tautos atstovų išrinkimo ir valstybės valdžios institucijų suformavimo priemonė. Rinkimų procedūros metu valstybės piliečiai - rinkėjai - išsirenka tuos asmenis, kuriais labiausiai pasitiki ir kuriems suteikia teisę valdyti valstybę. Rinkimų vykdymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug lėšų ir laiko.

Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai klausimai, susiję su rinkimais ir amžiaus cenzu Lietuvos Respublikoje.

Rinkimų Organizavimas

Rinkimai vyksta įstatymuose numatyta tvarka bei nustatytu laiku. Rinkimus skelbia Prezidentas. Rinkimų organizavimo procesas susideda iš šių sudedamųjų dalių ir etapų:

• Rinkimų teisės nustatymas.
• Valstybės teritorijos padalijimas į rinkimines teritorijas.
• Rinkėjų sąrašų sudarymas.
• Kandidatų iškėlimas ir registravimas.
• Priešrinkiminė kampanija.
• Balsavimas.
• Rezultatų nustatymas ir mandatų suteikimas.

Rinkimų Teisės Nustatymas ir Amžiaus Cenzas

Rinkimų teisė - tai piliečių teisė dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktiems ir atstovauti tautai. Atitinkamai, rinkimų teisė skirstoma į aktyviąją (rinkti) ir pasyviąją (būti išrinktam). Rinkti tautos atstovus, kurie valdys valstybę, yra sunkus ir atsakingas darbas.

Lietuvoje rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę aštuoniolika metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo yra pripažinti neveiksniais. Kiekvienas turintis teisę rinkti LR pilietis rinkimuose turi po vieną balsą ar balsus, kurie yra lygiaverčiai kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti piliečio balsui ar balsams.

Kad pilietis galėtų dalyvauti rinkimuose, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus, o tai apsprendžia cenzas. Cenzas - tai visuotinis rinkimo teisės suvaržymas - įstatymo numatytos sąlygos įgyti teisę dalyvauti rinkimuose. Saugiausiai yra naudojami amžiaus, lyties, išsilavinimo, sėslumo, tarnaujantiems valstybės kariuomenėje bei turto cenzai.

Amžiaus cenzas - kai rinkimų teisės suteikiamos ne visiems piliečiams, o vyresniems tik tam tikrą amžių pasiekusiems piliečiams. Amžiaus cenzas ir šiandien yra plačiai taikomas. Aukštas amžiaus cenzas paprastai nustatomas asmenims, dalyvaujantiems prezidento rinkimuose.

Kiti cenzai:

• Lyties cenzas - kai suteikiama rinkimų teisė tik vyrams ir nušalina nuo dalyvavimo rinkimuose moteris.
• Išsilavinimo cenzas - tai reikalavimas, kad rinkėjas turėtų nustatyto lygio išsilavinimą.
• Sėslumo cenzas - tai reikalavimas išgyventi tam tikrą laiką valstybės teritorijoje arba rinkiminėje apygardoje.
• Tarnaujančių valstybės kariuomenėje cenzas - tai, kai kuriuose demokratinėse valstybėse rinkimų teisės neturintys asmenys.
• Turto cenzas - tai reikalavimas, kad rinkėjas turėtų nustatyto dydžio turtą arba jo mokesčiai valstybei būtų nemažesni už nustatytus.

Cenzų įvedimas yra visų tautos atstovų rinkimų teisės apribojimas, kuris laikomas demokratijos principų pažeidimu, nes piliečių dalyvavimas rinkimuose yra neatimama kiekvieno piliečio teisė.

Rinkimų Sistemos

Kiekvienoje valstybėje prieš rinkimus yra nustatoma sistema, pagal kurią bus skaičiuojami ir vertinami rinkimų rezultatai. Rinkimų sistema - tai balsavimo rezultatų nustatymo būdas. Paprasčiau sakant, iš anksto yra susitariama, kada kandidatus laikyti laimėjusiais arba pralaimėjusiais rinkimus.

Paprastai galima išskirti du pagrindinius rinkiminių sistemų tipus:

• Daugumos atstovavimo (mažoritarinė) sistema.
• Proporcingo atstovavimo sistema.

Lietuvos Respublikos Seimą sudaro 141 Tautos atstovas, renkamas ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimo narių rinkimų tvarką nustato Seimo rinkimų įstatymas.

Seimo nariai renkami 71 vienmandatėje ir 1 daugiamandatėje rinkimų apygardose pagal mišrią rinkimų sistemą. Vienmandatėse apygardose išrenkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja partijos, kurių kandidatų sąrašai surenka daugiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Koalicijoms yra nustatytas 7 proc. rinkimų slenkstis.

Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas. Jie rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija, apygardų rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

Istorinis Kontekstas

1918-1940 metais Lietuvos valstybės piliečių teisė ir pareiga išreikšti pilietinę valią renkant atstovus buvo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Seimo, savivaldos ir Klaipėdos krašto seimelio rinkimuose. Anuomet Lietuvos piliečiai neturėjo galimybės tiesioginiuose rinkimuose rinkti Lietuvos Respublikos Prezidento. Todėl buvo skiriamas didelis dėmesys Seimo rinkimams, ypač demokratinio laikotarpio Seimo rinkimams.

Prieš šimtą metų vykę Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimai sulaukė didžiulio amžininkų dėmesio, tai buvo pirmieji demokratiniai, visuotiniai, tiesioginiai, lygūs ir slapti tautos atstovybės - Seimo - rinkimai. Šiuose Seimo rinkimuose pirmą kartą lygiai su vyrais varžėsi ir į Seimą buvo išrinktos moterys.

Raginimas dalyvauti Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimuose, 1920 m.

1919 m. gruodžio 2 d. įsigaliojęs Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas skelbė: „Seimo atstovai renkami yra visuotinu, tiesiu, lygiu ir slaptu balsavimu, saugojant proporcionalę sistemą.“ Ši nuostata buvo pakartota 1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje demokratinėje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje: „Seimą sudaro Tautos atstovai.

Lietuvos Steigiamojo Seimo ir vėlesnių demokratinių Seimų rinkimuose galėjo dalyvauti visi Lietuvos piliečiai nepaisant tautybės ir tikėjimo skirtumų, vyrai ir moterys. Kurį laiką Steigiamojo Seimo rinkimų įstatyme buvo draudžiama Lietuvos kariams rinkti Seimo narius, tačiau 1920 m. šis draudimas buvo atšauktas.

Dabartinė Situacija

Šiuo metu (2024 metai) minimalus amžius kandidatams į Seimą yra 21 metai.Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

Seimo Nario Priesaikos Tekstas

„Aš, (vardas, pavardė),prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai;prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją irįstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvosnepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai,Lietuvos žmonių gerovei.Tepadeda man Dievas!“

Seimo Funkcijos ir Įgaliojimai

Pagrindines Seimo nario teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Seimo statutas ir kiti įstatymai.

Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalus nagrinėja komisijos (nuolatinės ir laikinosios).

tags: #nuo #keleriu #metu #gali #but #isrinktas