Nuo Ko Gali Būti Alergija: Priežastys, Simptomai Ir Gydymo Būdai

Alergija - tai imuninės sistemos reakcija į svetimą medžiagą arba alergeną, kuris paprastai nėra kenksmingas organizmui.

Alergija yra dažnas reiškinys, o keletas gydymo būdų gali padėti išvengti simptomų. Alergijos simptomai gali būti lengvi ar sunkūs. Sunkiausia alerginė reakcija yra anafilaksinis šokas, kuris gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, kraujospūdžio kritimą ir sąmonės netekimą. Pajutus alergijos simptomus ar įtarus alerginę reakcija, būtina kreiptis į gydytoją.

Kas Yra Alergija?

Alergija yra imuninės sistemos sutrikimas, organizmo gynybinė reakcija. Alergija atsiranda kaip organizmo atsakas, pernelyg stipri ir netinkama imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas. Nors šios medžiagos daugeliui nekenksmingos, alergiškų žmonių organizmas jas klaidingai priima kaip pavojingus svetimkūnius ir ima gintis.

Medžiagos, kurioms atsiranda padidėjęs imuninės sistemos jautrumas, vadinamos alergenais. Alergija skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingais simptomais ir paveikti skirtingus organus - odą, kvėpavimo takus, virškinimo sistemą ar net širdį ir nervus.

Alergijos Priežastys Ir Rizikos Veiksniai

Alergijos priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad jos susijusios su genetiniu polinkiu ir aplinkos veiksniais. Jei tėvai, ar bent vienas iš jų, yra alergiški, jų vaikui yra didesnė tikimybė turėti alergiją, kartais nebūtinai tą pačią. Tačiau ne visada alergija pasireiškia nuo gimimo - ji gali atsirasti bet kuriame gyvenimo etape.

Mus supanti aplinka taip pat gali turėti įtakos alergijų išsivystymui. Pavyzdžiui, tam tikri organizmą provokuojantys veiksniai - gyvenimas mieste, oro tarša, rūkymas ar stresas, gali didinti alergijos riziką. Į organizmą patekus tam tikrai medžiagai, kartais jame kyla gynybinė reakcija, ima gamintis antikūnai ir organizmas sujautrėja.

Kaip Pasireiškia Alergija?

Alergijos požymiai priklauso nuo to, kokiu būdu alergenas patenka į organizmą ir kokie organai yra paveikti. Skiriamos kelios pagrindinės alergijų formos - alergija maistui, įkvepiamiems alergenams, sezoninė alergija (alergija žiedadulkėms), alergija cheminėms medžiagoms.

Alergenui pakliuvus per virškinamąjį traktą dažnesni simptomai - pilvo skausmas, viduriavimas ir vėmimas. Tokiais atvejais galimi ir simptomai ant odos - bėrimas, niežulys, tačiau jie dažnesni alergenui tiesiogiai liečiantis su oda.

Alergijos simptomai gali būti įvairaus intensyvumo:

• čiaudulys, vandeninga sloga, nosies užgulimas, niežėjimas, uoslės praradimas;
• akių paraudimas, ašarojimas;
• bėrimai, patinimai, odos niežulys;
• sausas kosulys, dusulys;
• viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, skausmai;
• galvos skausmai, svaigimas, sumažėjęs kraujospūdis.

Dažniausiai alergijos simptomai pasireiškia būnant tam tikroje aplinkoje arba tam tikru sezono (pvz., pavasarį) ar paros metu (pvz., naktį, ankstyvą rytą). Alerginėms ligoms būdingas simptomų pasikartojimas. Pastebėjus besikartojančius minėtus simptomus ar pasireiškus jiems itin stipriai, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją alergologą.

Anafilaksinis Šokas

Alergijos simptomai gali būti įvairaus intensyvumo. Skiriamos lėto ir greito tipo alerginės reakcijos, kurių pavojingiausia - anafilaksinis šokas. Tai greitai besivystanti, prasidedanti pirmos valandos bėgyje alerginė reakcija, kurios simptomai stebimi ne vienoje, bet keliose organizmo sistemose: kvėpavimo takuose, odoje bei širdies-kraujagyslių sistemoje. Itin svarbu anafilaksiją atpažinti ir imtis skubių jos suvaldymo priemonių.

Dažniausiai anafilaksinės reakcijos simptomai: kūno bėrimas ar/ir tinimas, dusulys, švokščiantis kvėpavimas, bendras silpnumas, stipriai sumažėjęs kraujo spaudimas, pilvo skausmas, vėmimas, galvos svaigimas, kartais ir sąmonės praradimas. Pasireiškus anafilaksinei reakcijai, pirmoji pagalbos priemonė - epinefrino (kitaip - adrenalino) autoinjektorius. Jį gydytojas alergologas išrašo aukštą tokių reakcijų riziką turintiems pacientams. Adrenalinas yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti pavojingą anafilaksinę reakciją ir padėti išgelbėti ją patyrusio žmogaus gyvybę.

Dažniausi Alergenai

Remiantis statistikos duomenimis, daugiau nei pusė pasaulyje gyvenančių žmonių yra alergiški kokiam nors alergenui. Alergenai - tai tam tikra aplinkoje esanti medžiaga, veikianti žmogų buityje, darbe ir gamtoje. Alergenai į mūsų organizmą patenka su maistu, per kvėpavimo takus ir odą.

Dažniausiai pasitaikantys alergenų tipai:

• Gyvūniniai produktai. Tai - naminių gyvūnų pleiskanos, dulkių erkučių atliekos ir tarakonai.
• Vaistai. Penicilinas ir sulfa vaistai yra dažni sukėlėjai.
• Maisto produktai. Kviečiai, riešutai, pienas, vėžiagyviai ir kiaušiniai yra dažnos alergijos.
• Vabzdžių įgėlimai. Tai bitės, vapsvos ir uodai.
• Pelėsis. Ore esančios pelėsių sporos gali sukelti reakciją.
• Augalai. Žolės, piktžolių ir medžių žiedadulkės, taip pat tokių augalų, kaip nuodingoji gebenė ir nuodingieji ąžuolai, derva yra labai dažni augalų alergenai.
• Kiti alergenai. Lateksas, dažnai randamas latekso pirštinėse ir prezervatyvuose, ir metalai, pavyzdžiui, nikelis, taip pat yra dažni alergenai.

Odos Bėrimų Alergenai

Dažniausiai bėrimai atsiranda dėl tokių alergenų kaip:

• Saulė. Alergija nuo saulės yra ganėtinai reta. Esant alerginei reakcijai į tiesioginius saulės spindulius, atsiranda ryškus alerginis bėrimas tose vietose, kurias aktyviausiai palietė saulė. Odos bėrimai nuo saulės būna įvairių formų ir intensyvumų. Turint šią alergiją svarbu nepiknaudžiauti buvimu saulėje ir pasirinkti tinkamą apsauginį kremą. Alergijos sukeltą niežulį galima raminti vėsiais kompresais su ramunėlėmis ar medetkomis.
• Vanduo. Alergija vandeniui itin reta ir dažniausiai pasireiškia akvagenine dilgėline.
• Dulkės. Įvairūs odos bėrimai atsiranda dėl tokių aplinkos veiksnių kaip dulkių, purvo ar kitų nešvarumų. Esant alergijai dulkėms, jautri oda sudirginama ir įvairiose kūno vietose atsiranda odos bėrimai ir niežulys, odos perštėjimas.
• Vabzdžiai. Alerginis bėrimas gali atsirasti nuo įvairių vabzdžių įkandimų. Alergiją dažniausiai sukelia uodai, vapsvos, bitės, širšės, skruzdėlės. Pavojingiausias yra vapsvos arba bitės įgėlimas. Jų nuoduose esančios medžiagos veikia kaip alergenai ir gali sukelti netgi gyvybei pavojingas reakcijas, pavyzdžiui, anafilaksinį šoką. Alergiją gali sukelti ir patalynėje esančios dulkių erkutės.
• Maistas. Odos bėrimai gali būti kaip reakcija į alergiją maistui. Kai kuriems tai gali būti riešutai, kiaušiniai, baltymų ar kviečių turintys produktai, pienas, netinkamas vanduo. Alergija maistui prasideda po kelių minučių, valandų ar dienų. Ji gali pasireikšti vėmimu, pykinimu, alerginiu berimu ant veido ar kitose kūno vietose, gali nukristi kraujospūdis.
• Vitaminai. Vitaminų ir mineralų perdozavimas ar perteklius taip pat gali pasireikšti alergine odos reakcija.
• Augalai. Augaluose esančios toksinės medžiagos dažniausiai sukelia vietinę odos reakciją. Dėl nuolat prie odos besiliečiančių augalų gali atsirasti alerginiai odos bėrimai ir niežulys.
• Gyvūnai. Alergija šunims ar katėms bei kitiems gyvūnams taip pat gali iššaukti alerginį bėrimą ar niežulį.
• Metalas. Dažniausiai alergines reakcijas sukelia nikelis, kuris naudojamas įvairių papuošalų gamyboje. Oda išberiama auskarų, kaklo papuošalų, kelnių metalinės sagties, apyrankių, laikrodžio nešiojimo vietoje. Ūmūs bėrimai, niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais oda dažnai būdinga esant alergijai nikeliui.

Alerginis kontaktinis dermatitas

Alerginis kontaktinis dermatitas yra tam tikra alergijos rūšis, kurią sukelia grynos ar tam tikros gaminiuose esančios medžiagos tiesioginis kontaktas su oda. Tokie alergenai gali būti kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužiuose, papuošaluose ar kituose gaminiuose, kurie tiesiogiai liečiasi su oda, taip pat medžiagos, esančios tatuiruočių dažuose.

Ištikus kontaktiniam dermatitui, pastebimas smulkus niežtintis bėrimas, odos paraudimas ir patinimas. Jeigu alergenas nėra pašalinamas, simptomai tik dar labiau sustiprėja ir maži spuogeliai gali virsti jau didesnėmis žaizdomis.

Ką daryti, jog alergija neūmėtų?

• Pastebėjus, jog nešiojami papuošalai, drabužiai ar naudojamos kosmetikos priemonės sukelia niežulį bei bėrimą, reikėtų jų nebenaudoti.
• Kontakto su alergenu vietą nuplaukite drungnu vandeniu su muilu.
• Venkite pakartotinio kontakto su alergenu arba naudokite apsaugos priemones, pavyzdžiui, pirštines.
• Naudokite gydytojo alergologo paskirtus vaistus alergijai malšinti.

Alerginis bėrimas vaikui

Alerginis bėrimas - raudoni niežtintys spuogeliai vaikui ant kojų, rankų ar galvos taip pat pasitaikantis reiškinys. Dažniausiai mažiems vaikams bei kūdikiams bėrimas pasireiškia nuo maisto. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams ir šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Pagrindiniai alergenai - pienas, uogos, kiaušiniai, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai, sojos produktai. Visi šie alergenai gali sukelti alergines reakcijas.

Alergijos Diagnostika

Bet koks alergijos nustatymas prasideda nuo anamnezės - paciento apklausos apie alergiją, jos simptomus, simptomų trukmę, taip pat gyvenimo būdą. Taip pat svarbu sužinoti paciento šeimos istoriją, kitas alergijas. Alergijai nustatyti pasitelkiami laboratoriniai tyrimai. Gali būti pasitelkiamas kraujo tyrimas. Jo metu tiriama bendroji Imunoglobulino E (IgE) koncentracija kraujyje bei specifiniai IgE antikūnai prieš konkretų alergeną.

Kitas dažnas laboratorinis tyrimas yra odos bandymo tyrimas alerginiais mėginiais, kurio metu ant odos lašinamas tirpalas su alergenu arba odoje padaroma nedidelė žaizdelė su alergenu. Tai neskausmingas, greitas ir informatyvus alergijos nustatymo metodas.

Odos Lopo Tyrimas

Norint paskirti tinkamą gydymą nuo alerginio bėrimo, reikia nustatyti, kam konkrečiai žmogus yra alergiškas. Apsilankę pas gydytoją alergologą bei imunologą, galite atlikti reikiamus testus bei alergenų tyrimus, kurie nustatys jūsų kūnui alergiškas medžiagas. Vienas iš atliekamų - odos lopo tyrimas. Jo metu tam tikroje kūno vietoje yra užklijuojamas pleistras, kuriame yra potencialūs alergijos sukėlėjai. Po keletos dienų gydytojas įdėmiai apžiūri pleistro buvimo vietą, atsiradusius odos paraudimus ir bėrimus bei tokiu būdu identifikuoja, kokių medžiagų jums reikėtų vengti.

Alergijos Gydymas

Alergijos gydymui daug įtakos turi tai, koks yra alergijos tipas, kurie organai yra paveikti, kiek stiprūs yra alergijos požymiai. Taip pat, alergijos gydymas priklauso ir nuo paciento individualių ypatumų.

Alergeno vengimas

Tai yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis norint sumažinti ar pašalinti alergijos požymius. Jei alergenas yra žinomas, reikia stengtis kiek įmanoma sumažinti kontaktą su juo arba visiškai jo išvengti.

Simptominis gydymas

Tai yra antrasis žingsnis, padedantis slopinti imuninės sistemos reakciją į alergeną ir mažinantis alergijos požymius. Dažniausiai skiriami antihistamininiai vaistai, kurie blokuoja histamino poveikį ir mažina alergijos požymius - niežulį, paraudimą, patinimą ir kt. Antihistamininiai vaistai gali būti vartojami tablečių, sirupo ar lašų pavidalu arba tepami ant odos kaip tepalai ar kremai. Taip pat gali būti skiriami kortikosteroidai, turintys stiprų priešuždegiminį poveikį ir mažina bronchų spazmus. Kortikosteroidai gali būti vartojami įkvėpus (inhaliacijomis), įpurškus į nosį (nazaliniu purkštuku) arba tepant ant odos.

Pašalinus iš aplinkos dirgiklį, alerginiai odos bėrimai gali būti gydomi dvejopai: geriamaisiais arba tepamaisiais preparatais. Svarbiausias jų tikslas - panaikinti ligos simptomus. Bėrimo atveju oda pažeidžiama, sutrinka jos apsauginės ir gynybinės funkcijos, todėl yra svarbu atkurti barjerinę-apsauginę epidermio funkciją. Tuo tikslu, naudojami emolientai, drėkinamieji hidrogeliai, įvairios konsistencijos kremai, tepalai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir nepageidautinų išorės poveikių. Jei tepalai nepadeda, rekomenduojama gydytis sisteminiais antihistamininiais vaistais.

Specifinė imunoterapija

Specifinė alergenų imunoterapija pasitelkiama norint išgydyti alergiją arba sumažinti jos pasireiškimą ilgalaikiu požiūriu. Jos metu sukeliama tolerancija alergenui, organizmas tampa jam nebejautrus. Tai daroma palaipsniui didinant alergeno dozę organizme.

Intraveninė terapija

Intraveninė terapija taip pat yra puikus būdas alergijai gydyti. Jos metu vitaminai, mineralai ir maisto medžiagos tiekiamos tiesiai į kraują ir taip medžiagos yra įsisavinamos greičiau ir efektyviau. Intraveninė terapija stiprina organizmą įvairiais vitaminais ir kitomis naudingomis medžiagomis, todėl organizmas efektyviau kovoja su alergenais ir neleidžia susidaryti uždegimui.

Vaistai nuo alergijos

Gydant alergiją dažnai vartojami vaistai, pvz., antihistamininiai preparatai, skirti simptomams kontroliuoti. Vaistai gali būti nereceptiniai arba receptiniai. Tai, ką rekomenduos gydytojas, priklauso nuo alergijos sunkumo. Vaistai nuo alergijos yra šie:

• antihistamininiai vaistai, pavyzdžiui, difenhidraminas (Benadrylas).
• kortikosteroidai
• cetirizino (Zyrtec)
• loratadinas (Claritin)
• kromolaino natrio (Gastrocrom)
• dekongestantai (Afrin, Suphedrine PE, Sudafed)
• leukotrienų modifikatoriai (Singulair, Zyflo)

Kaip Išvengti Alergijos Simptomų?

Nėra būdo išvengti alergijos. Tačiau yra būdų, kaip išvengti simptomų. Geriausias būdas išvengti alergijos simptomų - vengti juos sukeliančių alergenų.

Vengimas yra veiksmingiausias būdas išvengti alergijos maistui simptomų. Eliminacijos dieta gali padėti nustatyti alergijos priežastį, kad žinotumėte, kaip jos išvengti. Kad išvengtumėte maisto alergenų, atidžiai perskaitykite maisto produktų etiketes ir klausinėkite valgydami. Sezoninių, kontaktinių ir kitų alergijų prevencija priklauso nuo to, ar žinote, kur yra alergenų, ir kaip jų išvengti.

Alergija Ar Peršalimas?

Būdingi alergijos simptomai yra sloga, čiaudulys ir kosulys. Jie taip pat yra įprasti peršalimo ir sinusų infekcijos simptomai. Iš tiesų, atskirti šiuos kartais bendrinius simptomus gali būti sunku. Tačiau papildomi šių būklių požymiai ir simptomai gali padėti juos atskirti. Pavyzdžiui, alergija gali sukelti odos bėrimą ir akių niežėjimą. Peršalimas gali sukelti kūno skausmus ir net karščiavimą. Dėl sinusų infekcijos paprastai iš nosies išsiskiria tirštos, geltonos išskyros. Alergija gali paveikti jūsų imuninę sistemą ilgesniam laikui.

Alergijos Komplikacijos

Nors apie alergiją galvojate kaip apie įkyrų šniurkštimą ir čiaudulį, kuris pasireiškia kiekvieną naują sezoną, kai kurios iš šių alerginių reakcijų iš tikrųjų gali būti pavojingos gyvybei. Pavyzdžiui, anafilaksija yra sunki reakcija į alergenų poveikį. Alergijos simptomai gali sukelti daugybę komplikacijų. Gydytojas gali padėti nustatyti simptomų priežastį, taip pat nustatyti skirtumą tarp jautrumo ir visiškos alergijos. Gydytojas taip pat gali išmokyti, kaip valdyti alergijos simptomus, kad išvengtumėte sunkiausių komplikacijų.

Apibendrinimas

Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau jei neaiškios kilmės odos bėrimas tęsiasi ir ūmėja, būtina kreiptis į gydytojus.

Alergija yra dažna ir daugumos žmonių gyvybei pavojaus nesukelia. Žmonės, kuriems gresia anafilaksijos pavojus, gali sužinoti, kaip valdyti savo alergiją ir ką daryti kritiniu atveju. Daugumą alergijų galima suvaldyti vengiant alergijos, vartojant vaistus ir keičiant gyvenimo būdą. Bendradarbiavimas su gydytoju arba alergologu gali padėti sumažinti bet kokias didesnes komplikacijas ir padaryti gyvenimą malonesnį.

tags: #nuo #ko #gali #buti #alergija