Galvos Spaudimas: Priežastys, Simptomai ir Gydymo Būdai

Galvos skausmas - tai labiausiai paplitęs neurologinis simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Kasdieniu galvos skausmu skundžiasi apie 5 procentus žmonių, o bent kartą per metus galvos skausmą jaučia 80 proc. vyrų ir moterų. Kas ketvirtas žmogus bent kartą per dvi savaites vartoja skausmą malšinančias priemones.

Vargu ar Žemėje atsirastų laimingasis, kuriam niekada neskaudėjo galvos. Deja, šią iš pažiūros menką problemėlę mes išmokome spręsti viena tablete. Tuo tarpu galvos skausmai neretai tampa lėtiniai ir gerokai apkartina gyvenimą.

Kuo geriau skausmas pažįstamas, tuo didesnis šansas, kad galbūt pavyks užbėgti jam už akių arba lengviau jį įveikti - gal viena tablete nereceptinio vaisto, gal liaudiškomis priemonėmis, o gal tiesiog ramiai pagulėjus ir atsipalaidavus ar pasivaikščiojus. Populiari legenda sako, kad įveikti skausmą gali padėti ir seksas.

Niekas be jūsų negali nuspręsti, kada tai padaryti, - nereikia kentėti to, ko iškęsti negalima. Beje, kliautis vien vaistais nuo skausmo neverta.

Apie galvos skausmų priežastis, gydymą bei profilaktiką plačiau pasakoja medicinos centro „Northway“ gydytojas neurologas Vytautas Lukošaitis.

Ar visada galvos skausmas yra ligos požymis? Galvos skausmas gali pranašauti daugelį ligų. Galvos skausmas gali būti įvairių pokyčių simptomas. Netgi sergant sloga dažnai skauda galvą. Galvos skausmas gali pranašauti infekcines ligas, pavyzdžiui, meningitą, kraujagyslių ligas, auglius. Svarbu nustatyti galvos skausmo priežastį, o ne malšinti patį skausmą. Pavyzdžiui, išgydžius sinusitą, galvos skausmas liaujasi savaime.

Tačiau kartais ypač stiprus galvos skausmas, lydimas pykinimo, galvos svaigimo, regėjimo sutrikimo, gali kilti dėl smegenų auglio ar hematomos.

Pagal kilmę galvos skausmai iš esmės skirstomi į dvi grupes - pirminius ir antrinius. Pirminių galvos skausmų priežastys paprastai nenustatomos, jie atsiranda, galima sakyti, savaime. Dažniausiai pasitaikantis pirminis galvos skausmas, nesukeltas kokių nors kitų sveikatos sutrikimų, nervų, smegenų pažeidimo - tai įtampos tipo galvos skausmas. Kiek retesnė yra migrena, klasterinis galvos skausmas, fizinio aktyvumo, šalčio sukeltas galvos skausmas ir kiti.

Galvos Spaudimo Priežastys ir Simptomai

Spaudimo jausmas galvoje - tarsi šalmas, stipriai apgaubiantis kaktą, smilkinius ar pakaušį - tai simptomas, kurį dažnai priskiriame kraujospūdžiui ar migrenai. Tačiau tiesa ta, kad šis pojūtis gali būti susijęs ne tik su fiziniais, bet ir neurologiniais, raumeniniais ar net emociniais mechanizmais. Daugelis žmonių, ypač gyvenančių įtemptu ritmu, patiria šį nemalonų jausmą net nežinodami jo tikrosios kilmės.

Kuo skiriasi spaudimas nuo skausmo?

Spaudimo jausmas dažniausiai pasireiškia:

• Nuolatiniu sunkumu galvoje.
• Veržiančiu pojūčiu kaktos ar smilkinių srityje.
• Sutrumpėjusia koncentracija ir minties “migla”.
• Kartais lydimu kaklo ar pečių įtampos.

Tai skiriasi nuo ūmaus skausmo, būdingo migrenai ar klasteriniam galvos skausmui. Spaudimas yra labiau difuzinis, monotoniškas ir dažnai susijęs su dienos pabaiga ar ilgu sėdėjimu.

Dažniausios galvos spaudimo priežastys

1. Įtampos tipo galvos skausmas. Tai dažniausias pirminio tipo galvos skausmas, kuris gali tęstis valandas ar net dienas. Sukelia jį raumenų įtampa kaklo, pakaušio ar kaktos srityje, ilgas darbas prie kompiuterio ar streso sukeltas raumenų spazmas, bloga laikysena, nejudrumas. Šis spaudimas nėra pavojingas, bet gali stipriai sumažinti darbingumą.

   Atsiranda spaudimo jausmas, lyg galva būtų suveržta lanku. Skauda tolygiai visą galvą arba vieną pusę - stipriau. Kartais sunku kvėpuoti, atrodo, kad kraujas suplūdo į smegenis. Pojūčiai priklauso nuo galvos padėties, gali sustiprėti atliekant judesius (vaikštant, kosint, juokiantis) ar keičiantis orui. Kas kaltas? Padidėjęs galvos odos tonusas, kurį sukelia įsitempę raumenys. Provokuoja stresas, psichologinė įtampa arba statinis darbo krūvis, kurį patiria kaklas (pavyzdžiui, ilgai sėdint prie kompiuterio ar vairuojant). Taip ir vadinasi: įtampos galvos skausmas; juo bent kartą skundėsi 60 proc.

2. Cirkuliacijos sutrikimai. Prasta kraujotaka galvoje ir kakle sukelia deguonies trūkumą. Spaudimas jaučiamas ypač keičiantis padėčiai (pvz., iš atsistojus į atsigulimą ir atvirkščiai). Dažniau pasitaiko žmonėms su žemu kraujospūdžiu ar kraujagyslių jautrumu.
3. Cukraus disbalansas. Kai gliukozės lygis kraujyje smarkiai krinta arba svyruoja, galvoje atsiranda sunkumo, “vatinimo” pojūtis. Gali lydėti silpnumas, prakaitavimas, širdies plakimas. Dažniau tai jaučiama ryte ar ilgai nevalgius.
4. Kvėpavimo ir diafragmos įtampa. Mažai kas susimąsto, kad diafragmos spazmas, atsiradęs dėl netaisyklingo kvėpavimo ar streso, gali keisti slėgį krūtinės ir galvos srityje. Kvėpavimas tampa paviršutiniškas, deguonies pasisavinimas prastėja, padidėja įtampa kaklo, pečių juostoje.
5. Nervinės įtampos ir somatinis stresas. Spaudimas galvoje gali būti somatinis atsakas į emocinį stresą. Neapdorotos emocijos “kaupiasi” kūne, ypač galvoje. Dažnai lydi nerimo sutrikimus ar depresinius epizodus. Būdingas jausmas tarsi “sprogsi iš vidaus”, nors neurologiniai tyrimai - normalūs.

Kiti Galvos Skausmų Tipai ir Jų Priežastys

Galvos skausmas - negalavimas, kuriuo skundžiamasi turbūt dažniausiai. Ar visada galvos skausmas yra ligos požymis? Galvos skausmas gali būti įvairių pokyčių simptomas. stresą ir nerimą, bet retai būna sunkios ligos simptomas.

• Migrena. Galvą skauda labai stipriai, iki pykinimo. Kartais svaigsta galva, ima miegas. Diskomfortas padidėja stovint ar vaikštant - kiekvienas žingsnis atsiliepia galvoje. Gali pablogėti arba sutrikti regėjimas. Kas kaltas? Slėgio kaita - ne už lango, o galvoje. Kai jis normalus, smegenys plūduriuoja galvos smegenų skystyje kaukolės ertmėje, o kraujagyslės ir nervai prilaiko jas it inkarai.
• Migrena. Pulsuojantis skausmas paprastai vienoje galvos pusėje. Senovės Graikijoje jis taip ir vadintas: hemikrania („pusė galvos“). Šiandien žodis sutrumpėjo ir virto tiesiog „migrena“. Gali tęstis iki trijų parų. Papildomi požymiai: pykina, bijomasi šviesos. Kartais migrena turi pirmtaką, aurą: atsiranda ryškių, spalvotų žiedų akyse arba lengvai dilgčioja visą kūną. Kas kaltas? Iki šiol niekas tiksliai nežino. Liga siejama su galvos smegenų funkcijų sutrikimais, tačiau nevisiškai aišku, kokiais (nustatyta, kad migrena sergančių žmonių smegenyse esama itin aktyvių sričių).
• Skausmas didėja pamažu, apima kaklą, pakaušį, antakius, pereina į akis. Kas kaltas? Gali reikšti, jog prasideda kaktinių sinusų uždegimas, haimoritas, trišakio nervo neuralgija.
• Skausmas pulsuoja pakaušyje. Gali atsirasti netikėtai po du ar tris kartus per dieną kelioms minutėms, o paskui praeiti be pėdsako. Sunkiau koncentruoti dėmesį, gali svaigti galva. Kas kaltas? Gali būti, jog - smegenų sukrėtimas.
• Aštrus, veriantis skausmas, staigus it žaibas, nueinantis į veidą. Priepuolis trunka kelias sekundes, kartojasi su nedideliais intervalais. Jo metu trukčioja veido raumenis, kai kurios vietos gali tapti ypač jautrios, net prisilietimas prie jų provokuoja naujus skausmus. Kas kaltas? Trišakis nervas.
• Skausmas prasideda kaklo srityje, apima pakaušį, kyla viršun, kartais nueina į ranką ar akis. Vyrauja vienoje galvos pusėje, gali sustiprėti ją sukiojant. Gali svaigti galva, pykinti, galima netekti sąmonės. Kas kaltas? Faktoriai, nesusiję su galva, pavyzdžiui, stuburo iškrypimai, plokščiapadystė (dėl jos irgi iškrypsta stuburas), netolygi jį fiksuojančių raumenų įtampa...
• Gripu ar net sloga jau persirgta, o galvos skausmas nepraeina: telkiasi kaktos, antakių srityse, apie akis. Paspaudus skaudamą vietą ar pasilenkus skausmas sustiprėja, horizontalioje padėtyje susilpnėja. Kas kaltas? Jei gripas ar sloga nebekamuoja, tikėtina, jog prienosiniuose ančiuose yra pūlių ir prasidėjo pūlingas uždegimas. Jį galėjo išprovokuoti laiku (ar tinkamai) nepašalintos gleivės ir išskyros.

Formaliai kalbant, pagrindinė ligos priežastis - staigiai sumažėjęs estrogenų kiekis organizme prieš menstruacijas. Bet kodėl lytiniai hormonai taip veikia smegenis? Ir dar - ne kiekvienos moters?! Šito kol kas neaišku. Pasaulio sveikatos organizacija tik rekomenduoja aiškiai skirti menstruacinę migreną nuo kitokio galvos skausmo, kad ir užpuolančio per menstruacijas. Tiesiog jos gydymo būdai kitokie.

Nustatyta, kad menstruacinė migrena dažniausiai atakuoja moteris, kurių ciklas ypač tvarkingas, o reprodukcinė sistema funkcionuoja nepriekaištingai. Todėl jei jūsų menstruacijos nereguliarios arba visai dingsta, o galvą vis tiek skauda, tai ypač svarbus ženklas, kad metas pas gydytoją. Gali būti, kad skausmą provokuoja navikas, pavyzdžiui, hipofizės adenoma.

Skausmas galvos priekyje, užpakalinėje galvos dalyje, viršugalvyje, galvos kairiojoje pusėje - kiekvienas jų gali liudyti apie skirtingą negalavimą. Taip pat savaiminiai, ne ligos sukeliami skausmai nustatomi pagal jų vietą, tipą ir sunkumo laipsnį. Norėdamas nustatyti galvos skausmo priežastį, gydytojas surenka išsamią paciento anamnezę. Jam dažnai pavyksta teisingai nustatyti diagnozę pagal paciento aprašytą skausmą ir jo vietą.

• Skausmas užpakalinėje galvos dalyje: hipertenzija, meningitas, subarachnoidinis kraujavimas. Skausmas užpakalinėje galvos dalyje yra didžiausią nerimą kelianti skausmo vieta. Nors skausmas šioje vietoje ne visada liudija apie ligą, bet gali būti ypač pavojingas, o kai kuriais atvejais netgi kelti pavojų gyvybei.
• Skausmas galvos priekyje: migrena ir klasterinis galvos skausmas. Skausmas galvos priekyje būdingas migrenai. Migreninis skausmas yra stiprus ir intensyvus, pulsuojantis. Paprastai pasireiškia akiduobių arba kaktos srityje.
• Skausmas viršugalvyje: pleištinio sinuso uždegimas. Pleištinio sinuso uždegimas yra kur kas rimtesnis nei kaktinio ar žandinio sinusų uždegimas. Jis atsiranda dėl ilgai negydomos sinusų ligos, sinusų gleivinės bakterijų superinfekcijos, mukoviscidozės, sužalojimų.
• Galvos skausmas smilkiniuose: įtampos sukeltas galvos skausmas. Skausmas abiejose smilkinių pusėse yra būdingas įtampos sukeltam skausmui. Kaip jį atpažinti? Skausmas dažniausiai atsiranda tuo pačiu dienos metu, yra bukas, pastovus ir stiprėjantis.

Kaip Sumažinti Spaudimą Galvoje Natūraliai?

1. Tempimo ir mobilizacijos pratimai:
   • Kaklo tempimai: švelniai palenkti galvą į šoną, pirmyn, atgal.
   • Pečių atpalaidavimas: pečių sukimas, tempimas į viršų.
   • Laikysenos korekcija: sėdint naudoti atramą nugarai.
2. Kvėpavimo korekcija:
   • Diafragminis kvėpavimas (giliai per nosį, iškvėpti per burną).
   • Kvėpavimo ritmas 4-4-6 (įkvėpimas - 4 s, sulaikymas - 4 s, iškvėpimas - 6 s).
   • Kvėpuoti sąmoningai kas valandą, ypač sėdint.
3. Mitybos ir vandens režimas:
   • Venkite pertraukų tarp valgymų ilgesnių nei 4-5 val.
   • Vartokite baltymus kiekviename valgyme - stabilizuoja gliukozę.
   • Gerkite pakankamai vandens - dehidratacija sukelia galvos spaudimą.
4. Nervų sistemos raminimas.

Dažniausiai - išgerti paprasčiausių vaistų nuo skausmo. Gydytojas gali skirti miorelaksantų - vaistų, atpalaiduojančių skersaruožius raumenis.

Pirmiausia, pašalinti ligos priežastį - kaukolės ertmės slėgio sutrikimą. Gydymą skirs specialistas (tokio pobūdžio skausmas, ypač staigus, gali būti pavojaus gyvybei signalas).

Laikytis profilaktikos, paisyti sveiko gyvenimo būdo principų. Lengvesnius priepuolius padės įveikti vaistai nuo skausmo. Jei priepuoliai vargina dažniau nei triskart per mėnesį, reikalinga speciali profilaktikos ir gydymo programa: ją turi sudaryti specialistas.

Skiriamas kompleksinis gydymas: medikamentai, B grupės vitaminai, fizioterapija, refleksoterapija. Blokados, kai tirpalo nuo skausmo sušvirkščiama po oda į skausmingus taškus.

Pasirūpinti ergonomiška darbo vieta ir atitinkama laikysena: kompiuterio klaviatūra, laikoma ant ištraukiamos lentynos, - pavojingas išradimas. Manualinė terapija padės atpalaiduoti įtemptus ir spazmuojančius raumenis.

Geriau profilaktika: susirgus peršalimo liga plauti nosį jūros vandeniu ir... tinkamai ją šnypšti, kad išskyrų nepatektų, kur nereikia. Tačiau jei komplikacija jau prasidėjo, privalu kreiptis į ausų, nosies ir gerklės ligų specialistą.

Kaip gydyti migreną? Maždaug penktadaliui nuo migrenos kenčiančių žmonių skausmai pasireiškia dėl tam tikro išorinio poveikio - aštraus kvapo, garsaus monotoniško garso, cigarečių dūmų. Tokiems ligoniams gydytojai pataria vengti šių “rizikos faktorių”. Kitiems lieka gydytis paskirtais vaistais. Geriausiai veikia triptanai, bet jų poveikis panašus į narkotikų: kuo daugiau geri, tuo mažiau padeda. Deja, išgydyti migrenos negalima, o paprasti nuskausminamieji mažai gelbsti.

Ką daryti, jei aštrus klasterinis galvos skausmas? Šis galvos skausmas sunkiai gydomas, kadangi atsiranda epizodiškai ir gali praeiti taip pat neprognozuojamai. Užsitęsus priepuoliams ligonis gydomas deguonies terapija - kvėpuoja pro kaukę arba gydytojas skiria vaistų injekcijas.

Kuo gydyti pagirias? Geriausia priemonė - paracetamolio tabletė ir geras miegas. Vis dėlto juokauti su pagiriomis nederėtų. Jei galvą skauda ir išgėrus nežymų alkoholio kiekį, tamsta greičiausiai sergate migrena, o spiritinis gėrimas tiesiog sukelia priepuolį.

Tačiau jei skausmas nepraeina ir per savaitę, reikėtų lengvai pasimankštinti, reguliariai judinti pečius ir kaklą, daugiau būti gryname ore, kad atslūgtų stresas.

Ar galima numalšinti galvos skausmą be vaistų? Tikrai taip. Reikia daugiau ilsėtis, pabūti gryname ore.

Kokia yra galvos skausmų profilaktika? Geriausias galvos skausmų gydymas yra profilaktika. Reikia tinkamai maitintis.

Ką daryti? Dažniausiai užtenka išgerti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo arba paracetamolio. Neretai skausmą numalšina ir raminantys preparatais.

Tačiau netgi tais atvejais, jei galvą skauda retai, verta bent kartą apsilankyti pas gydytoją. Vizitas pas gydytoją būtinas, jei galvos skausmą lydi sąmonės sutrikimo, sulėtėjusios reakcijos; jei skausmas prasidėjo vyresniame nei 50 m.; jei skausmas pažadina nakties metu; jei randamas padidintas kraujospūdis. Galvos skausmas gali būti ir rimtos ligos simptomas.

Štai keletas papildomų patarimų, kaip sumažinti galvos skausmą:

• Išgerkite puodelį kavos ar arbatos. Kofeinas gali padėti sumažinti galvos skausmą.
• Atsipalaiduokite. Stresas gali sukelti galvos skausmą. Pamėginkite atsipalaiduoti, pavyzdžiui, pasivaikščioti, pasiklausyti muzikos ar tiesiog pabūti ramiai.
• Masažuokite galvą ir kaklą. Masažas gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti galvos skausmą.
• Išsimiegokite. Miego trūkumas gali sukelti galvos skausmą. Stenkitės miegoti 7-8 valandas per parą.

Jei galvos skausmas stiprus ar dažnas, kreipkitės į gydytoją.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Kada reikia kreiptis į gydytojus? Vizitas pas gydytoją būtinas, jei galvos skausmą lydi sąmonės sutrikimo, sulėtėjusios reakcijos. Jei skausmas prasidėjo vyresniame nei 50 m. amžiaus. Jei skausmas pažadina nakties metu; jei randamas padidintas kraujospūdis. Galvos skausmas gali būti ir rimtos ligos simptomas.

Adresai, kur galite kreiptis pagalbos:

• Vilnius, S. Žukausko g.
• Klaipėda, Naujoji Uosto g.
• Klaipėda, Dragūnų g.
• Kretinga, J. Basanavičiaus g.
• Kaunas, Miško g.

Svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl ir galvos skausmo priežastys bei gydymo būdai gali skirtis. Jei jaučiate nuolatinį ar stiprų galvos skausmą, kreipkitės į gydytoją, kuris nustatys tikslią diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą.

tags: #nuo #ko #gali #buti #spaudimas #galvoje