Šiame straipsnyje aptariami svarbūs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau - KPD) sprendimai, jų įtaka kultūros paveldo objektams ir susijusiems teisiniams ginčams. Taip pat nagrinėjami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutarčių išaiškinimai, susiję su įvairiomis teisės sritimis, įskaitant ieškinio senatį, bendrovės vadovo atsakomybę ir servituto nustatymą.
KPD sprendimai dėl kultūros paveldo objektų
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos priima sprendimus, kurie turi didelę reikšmę kultūros paveldo objektų apsaugai ir tvarkymui. Pavyzdžiui, 2023 m. gegužės 8 d. KPD trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė patikslinti Kauno miesto istorinės dalies, vad. Žaliakalnio 2-oji, duomenis Kultūros vertybių registre.
Konkrečiai, buvo nutarta:
- Nustatyti vertingąsias savybes ir regioninį reikšmingumo lygmenį.
- Patikslinti kultūros paveldo vietovės pavadinimą.
Teritorijos ir apsaugos zonos ribos nustatytos LR Kultūros ministro 2010-12-14 įsakymu Nr. Kauno miesto istorinei daliai, vad. Žaliakalnio 2-oji (u. k. 22148) ir jos teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 str. Informacija apie Vertinimo tarybos priimtą sprendimą patikslinti Kauno miesto istorinės dalies, vad. Žaliakalnio 2-oji(u. k. 22148) duomenis Kultūros vertybių registre, su šia informacija gali susipažinti nekilnojamojo turto, esančio nurodyto kultūros paveldo objekto teritorijoje, savininkai bei valdytojai.
Informacija visuomenei
KPD užtikrina, kad informacija apie priimtus sprendimus būtų prieinama visuomenei, ypač nekilnojamojo turto savininkams ir valdytojams, kurių turtas yra kultūros paveldo objektų teritorijose. Iškilus klausimams, reikiamą informaciją suteiks Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyr.
LAT nutarčių apžvalga
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) formuoja praktiką įvairiais teisės klausimais, kurie gali būti susiję su KPD veikla ir kultūros paveldo apsauga.
Ieškinio senaties taikymas
LAT teisėjų kolegija nutartyje dėl ieškinio senaties taikymo papildomiems reikalavimams pasisakė, kad, pasibaigus hipoteka užtikrintam pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui ir esant pagrindui taikyti šio termino pasibaigimo teisines pasekmes, šios prievolės užtikrinimui hipoteka įkeisto daikto savininkas taip pat gali gintis nuo kreditoriaus reikalavimų priverstinai išieškoti iš hipoteka įkeisto daikto ieškinio senatimi. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacine tvarka skundžiamą procesinį sprendimą, neteisingai pritaikė teisės normas, savaime negali pagrįsti nei apeliacinio (atskirojo) skundo ribų peržengimo, nei atitinkamai apelianto teisinės padėties pabloginimo apeliacinės instancijos teisme.
Tiekėjo pareigos išviešinti rėmimąsi kitų ūkio subjektų pajėgumais
Nutartyje dėl tiekėjo pareigos išviešinti rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais konstatuota, kad pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, nors lizingo objektas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui, būtent lizingo gavėjui priklauso daikto valdymo ir naudojimo teisė. Todėl pagal bendrąją taisyklę tais atvejais, kai, perkant paslaugas (darbus), pirkimo sąlygose nurodomi tiekėjų techninio pajėgumo reikalavimai, tiekėjai, ketinantys teikti paslaugas (vykdyti darbus) naudodami daiktus, valdomus lizingo sutarties pagrindu, savo pasiūlymuose atskirai neprivalo išviešinti lizingo davėjų kaip ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi.
Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė
Nutartyje dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, kai ieškinį reiškia bendrovės bankroto administratorius, priminta, kad valdymo organų civilinė atsakomybė mokiai bendrovei yra tiesioginė, o bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari, išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Atsižvelgiant į bankroto proceso pagrindinį tikslą ir bankroto administratoriaus funkciją ginti kreditorių interesus, kasacinio teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės.
Teisė į nešališką teismą ir servituto nustatymas
Išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje dėl teisės į nešališką teismą, teismo pareigos išspręsti visus byloje pareikštus reikalavimus, servituto nustatymą, teismo teisę pripažinti sandorį galiojančiu Lietuvos Respublikos CK1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu pabrėžta, kad vien kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes nesivadovavo gausia ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nenustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo.
Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovų kasacinio skundo argumentu, kad teismai neišsprendė visų byloje pareikštų atsakovų reikalavimų dėl servituto nustatymo. Nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai pripažino susitarimą dėl servituto nustatymo galiojančiu, kadangi, kaip jau minėta šios nutarties 72 punkte, teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog preliminariosios sutarties 5 punkte šalys susitarė būtent dėl servituto nustatymo. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo atveju klausimas dėl servituto nustatymo turėjo būti sprendžiamas pagal CK 4.126 straipsnyje įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuluotas servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygas.
Palūkanos už nesumokėtą baudą
Nutartyje dėl palūkanų, mokėtinų dėl nesumokėtos baudos, skirtos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme įtvirtintus konkurencijos teisės pažeidimus, skaičiavimo tvarkos ir pagrindų pabrėžta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Konkurencijos įstatymo normas, reglamentuojančias palūkanų, mokėtinų dėl nesumokėtos baudos už konkurencijos teises pažeidimus, skaičiavimo tvarką.
Šiuo atveju manytina, jog visais atvejais taikytinas maksimalus 180 dienų terminas, už kurį yra skaičiuojamos palūkanos. Savaime ši nuostata aiškiai nediferencijuoja terminų ir nenurodo priežasčių, kodėl minėtais atvejais maksimalus terminas, skaičiuojant palūkanas dėl laiku nesumokėtos baudos, turėtų skirtis.
Pardavėjo atsakomybė už naudoto daikto kokybę
Nutartyje dėl pardavėjo atsakomybės vartotojui už naudoto daikto (transporto priemonės) kokybės išaiškinta, kad tais atvejais, kai bylą, kurioje pirkėjas yra pareiškęs reikalavimą priteisti iš naudoto automobilio pardavėjo trūkumų, dėl kurių automobilis neatitiko įprastų reikalavimų, šalinimo išlaidų atlyginimą, nagrinėjantis teismas nustato, kad pirkėjas įvykdė pareigą informuoti pardavėją apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams, tačiau tai padarė netinkamai, dėl to pardavėjas neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, inter alia, trūkumų šalinimo būdui ir kainai, teismas privalo įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, o CPK nustatytais atvejais -sudaryti galimybę pardavėjui pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio trūkumai galėjo būti pašalinti kokybiškai atliekant darbus, panaudojant kokybiškas detales ir pan. už mažesnę kainą ir (arba) kitokiu būdu, kad tik dalis darbų ir (ar) panaudotų detalių susiję su trūkumų šalinimu, o kiti darbai ir (ar) detalės panaudoti automobiliui atnaujinti, gerinti ir pan.
Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
Nutartyje dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, priimant sprendimus bendraturčių sutarimu, pabrėžta, kad nuosavybės turėtojo teisė įgyvendinti savo, kaip savininko teisę, be kita ko ir sprendžiant dėl jo teisinės paskirties, šiuo atveju - gyvenamosios ar negyvenamosios, keitimo, jei tai neprieštarauja įstatymams, negali būti ribojama kitų bendraturčių sprendimu priimtu balsų dauguma. Savininko teisė disponuoti savo turtu gali būti ribojama tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, tuo tarpu kitų bendraturčių sprendimu asmens nuosavybės teisė negali būti ribojama.
Naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka
Nutartyje dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos priminta, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 punktą kultūros paveldo statiniu gali būti pripažintas ne tik vertingųjų savybių turintis pastatas, tačiau ir jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs nekilnojamieji dailės kūriniai. Nagrinėjamoje byloje teismai, pripažinę, kad ginčo pastato dalies negalima rekonstruoti ar išgriauti be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimo, tokios išvados visiškai nemotyvavo, taip pat nedetalizavo, kokie statinio elementai (pati krosnis ar tik krosnies dalis) yra saugomi valstybės.
Miškų ūkio žemės pardavimo tvarka
Nutartyje dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnyje nustatytos miškų ūkio žemės sklypo pardavimo tvarkos išaiškinta, kad ieškovas, manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip besiribojančio miškų ūkio žemės sklypo savininko, pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, gretimo sklypo savininkui perleidus tokį sklypą nesilaikant Miškų įstatyme nustatytos tvarkos, savo teises gali ginti tik naudodamasi specialiu Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytu pažeistų teisių gynybos būdu - pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimu.
tags: #turto #pridavimas #kulturos #paveldo #departamente #prie