Inžinerinių Tinklų Statinys: Apibrėžimas, Klasifikacija ir Reikalavimai

Norint teisingai suprasti statybos procesą, būtina atkreipti dėmesį į Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas ir apibrėžimus. Vienas pagrindinių aspektų įgyvendinant statybos projektus (nepriklausomai nuo jo dydžio) yra teisingas statybos objekto suvokimas.

Reikia tiksliai suvokti, kokį objektą planuojame statyti, norėdami pasirinkti kvalifikuotus specialistus ir įmones, suvokti procesus ir procedūras. Vienas svarbiausių dalykų, kurio reikėtų nepamiršti, kalbant apie statybas, yra šios srities sąvokos. Verta akcentuoti, kad labai svarbu pažinti svarbiausias sąvokas tam, kad statybų procesą organizuoti būtų lengviau ir, kad pavyktų sumažinti klaidų tikimybę.

Viena svarbių statybos sričių sąvokų yra ir inžinerinis statinys. Tačiau ir tai - dar ne viskas: taip pat svarbu akcentuoti, kad inžineriniai statiniai yra skirstomi į tam tikras kategorijas. Viena jų yra inžineriniai tinklai, kuriem priskiriami vandens, dujų, nuotekų, šilumos ir t.t. tinklai. Kita kategorija yra susisiekimo komunikacijos, kurioms yra priskiriamos gatvės, keliai ir t.t.

Na, o pabaigai belieka tik pridurti, kad šiandien mūsų visų gyvenimas jau tiesiog nebeįsivaizduojamas be įvairių kategorijų inžinerinių statinių. Na, ir, žinoma, svarbu akcentuoti, kad statybos inžinerija yra ypač įdomi bei daug įvairių sprendimų apimanti, o taip pat ir nuolat besikeičianti sritis.

Inžineriniai tinklai - įvairių komunikacijų statiniai, kurie palengvina mūsų kasdieninę buitį. Efektyvus elektros tiekimas, sklandus vandentiekio darbas ar namų šildymas būtų sunkiai įmanomi, jeigu šie komunikacijų statiniai būtų įrengti atmestinai bei nekokybiškai.

Panagrinėkime pagrindines sąvokas, susijusias su statiniais.

Pagrindinės Sąvokos

Norint teisingai suprasti statybos procesą, būtina išmanyti pagrindines sąvokas, apibrėžtas statybos reglamentuose:

• Statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
• Statinys - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos.
• Inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
• Pastatas - apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
• Pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.
• Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.

Šios pagrindinės sąvokos leis teisingai suprasti Statinių Klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Tokiu būdu turėsite galimybę nustatyti planuojamo statyti/rekonstruoti/remontuoti statinio - Rūšį, Grupę, Pogrupį.

Remiantis statinių klasifikavimu (aprašyta Statybos techniniame reglamente) bei taip kaip jie skaidomi į rūšis, grupes ir pogrūpius galime nustatyti ar atitinkamas statybos specialistas ir įmonė turi teisę vykdyti numatomus statybos darbus bei turi atitinkamus Kvalifikacijos Atestatus.

Svarbu atsiminti ir kitus terminus, kurie dažnai naudojami statybos srityje:

• Ypatingas statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; kultūros paveldo statinys.
• Laikinas statinys - statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Laikinų statinių, kurių naudojimo terminas suinteresuotųjų asmenų prašymu pratęsiamas, naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
• Nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.
• Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.
• Statybos darbai - visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai).
• Statybvietė - statinio statybos darbų vieta (teritorija, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus, kuri gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis).
• Statinio projekto tvirtinimas - statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu - kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės juridinis asmuo, arba statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte - kai statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis asmuo.
• Statinio projekto vykdymo priežiūra - statytojo (užsakovo) organizuota projektuotojo atliekama statybos priežiūra, kurios tikslas - kontroliuoti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą ir kad būtų įgyvendinta projekte sukurta statinio architektūra.
• Statinio architektas - architektas, kuris yra konkretaus statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (arba) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas.
• Normatyvinis statybos techninis dokumentas - dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas.
• Normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai - dokumentai, kurie kitų įstatymų ar teisės aktų pagrindu nustato statinio apsaugos ir saugos, žmonių, kurie juo naudojasi, apsaugos ir saugos, statinio aplinkos apsaugos ir saugos reikalavimus pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas sritis, atsižvelgiant į statinio paskirtį (statinio tipą) ir jame planuojamą veiklą.
• Techninė specifikacija - dokumentas (dokumento dalis), kuriame pateiktus techninius reikalavimus turi atitikti apibūdinamas produktas, procesas ar paslauga.
• Technologinės inžinerinės sistemos - gamybinės paskirties sistemos statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti.

Statinių Skirstymas Pagal Kategorijas

Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra skirstomi į šias kategorijas:

• Nesudėtingi statiniai
• Neypatingi statiniai
• Ypatingi statiniai

Nesudėtingi Statiniai

Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų.

Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, o atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.

Neypatingi Statiniai

Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi.

Neypatingas statinys, tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.

Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas.

Ypatingi Statiniai

Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.

Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija.

Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.

Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams. Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.

Statiniais nelaikomų objektų, kuriems negalioja Statybos įstatymas, t. y.

• Nesudėtingiesiems statiniams priskiriami paprastos konstrukcijos pastatai, kurių didžiausias aukštis yra iki 8,5 m, kurių visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotas ne didesnis kaip 80 kv. m ir tie, kurių rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
• Tai paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio tarpatramis iki 6 metrų ir kt.
• Nesudėtingieji statiniai skiriami į dvi grupes - I ir II.

Atkreipiame dėmesį, kad norint statyti nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą, visada privaloma parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD.

Neypatingieji statiniai nepriskiriami ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių kategorijai. Tai, pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, kurių bendras plotas - didesnis kaip 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m.

Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai painiojamos nesudėtingųjų ir neypatingųjų kategorijos.

- daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv.

Neypatingųjų ir ypatingųjų statinių STVPS vadovais gali būti tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Asmenys, turintys ypatingojo statinio STVPS vadovo atestatą, turi teisę būti ir neypatingųjų statinių STVPS vadovais, priklausomai nuo statinio statybos techninės veiklos srities.

Šie reikalavimai galioja ne tik statant ar rekonstruojant naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, bet ir atliekant kapitalinį remontą , kai SLD neprivalomas.

Ypatingųjų statinių statybos rangovu gali būti tik atestuoti juridiniai asmenys.

Vienas iš svarbiausių statybos projekto sėkmės garantų - teisingai nustatyta planuojamo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategorija. Kad planuojamo pastato statybos procesas būtų sėkmingas, pirmiausia reikia išsiaiškinti, koks konkrečiai projektas turi būti parengtas ir kokie reikalavimai bus keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (STVPS) vadovams.

Statybos įstatyme statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statiniai pagal jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas savybes skirstomi į kategorijas, nuo kurių priklauso SLD privalomumas.

Statybos inspekcija yra sukūrusi įrankį, kurio pagalba kiekvienas vos per kelias sekundes gali pasitikrinti, ar planuojamai naujo statinio statybai privalomas SLD.

Esminiai Statinio Reikalavimai

Pagal Statybos įstatymą, statiniams keliami esminiai reikalavimai:

• Mechaninio atsparumo ir pastovumo
• Gaisrinės saugos
• Higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos
• Saugaus naudojimo
• Apsaugos nuo triukšmo
• Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo

Šiuos reikalavimus bei statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius bei klases nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos Dalyviai ir Jų Atsakomybė

Statybos procese dalyvauja įvairūs subjektai, kurių kiekvienas turi savo teises ir pareigas:

• Statytojas (užsakovas)
• Tyrinėtojas
• Statinio projektuotojas
• Rangovas
• Tiekėjas

Už šiame straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą ar nepatenkinamą vykdymą statybos dalyviai atsako pagal Civilinį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Normatyviniai Statybos Techniniai Dokumentai

Statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, liudijimus taikyti privaloma.

Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi (jei neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams) perimti tarptautinių ir Europos organizacijų, užsienio valstybių (nacionaliniai), užsienio valstybių organizacijų normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statybos Techninės Veiklos Vadovai

Statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti tik atestuoti vadovai:

• Statinio projekto vadovai
• Statinio projekto dalių vadovai
• Statinio projekto vykdymo priežiūros ir jos dalių vadovai
• Statinio statybos vadovai ir statinio statybos specialiųjų darbų vadovai
• Statinio statybos techninės priežiūros vadovai
• Statinio projekto ir jo dalių ekspertizės vadovai
• Statinio ekspertizės vadovai

Vadovauti nesudėtingo statinio projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai, statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę neatestuoti asmenys.

Statinių kategorijos pagal STR 1.01.03:2017

Topografijos ir Inžinerinės Infrastruktūros Informacinė Sistema (TIIIS)

Siekiant centralizuotai tvarkyti ir vieno langelio principu teikti naudotojams išsamius ir aktualius esamų ir projektuojamų topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis, buvo sukurta Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinė sistema. Ši sistema suteikia sąlygas kurti pridėtinės vertės informacinių technologijų produktus, padidina erdvinių duomenų pasiekiamumą, sutrumpina paslaugų teikimo laiką.

Norint prisijungti prie TIIIS, pirmą kartą reikia jungtis www.planuojustatau.lt per elektroninius valdžios vartus. Jungiamasi kaip “Gyventojas”. Prisijungus pirmą kartą, galima susikurti slaptažodį, kad vėlesni prisijungimai būtų paprastesni.

Topografiniame plane turi būti vaizduojami objektai, kuriuos geodezininkas mato, o visi inžineriniai tinklai ir su jais susijusi infrastruktūra vaizduojama inžinerinių tinklų plane.

Topografinius ir inžinerinių tinklų planus derina tik savivaldybės. Kadangi viešojo administravimo subjektas yra tik savivaldybė, todėl derinti gali tik ji. Savivaldybė yra atsakinga už derinimo procesą, kurio metu gali papildomai konsultuotis ir su inžinerinių tinklų įmonėmis dėl geodezininkų pateiktų planų.

Po suderinimo, inžinerinių tinklų įmonės atstovai (EDT) gauna užduotį „Susipažinti su ED“, kurią įvykdę patvirtina, kad susipažino su pateiktais duomenimis.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. konsultacijos su inžinerinių tinklų įmonėmis galimos tik per TIIIS portalą.

TIIIS1 paslauga skirta tik geodezininkams, suderinti topografinius ir inžinerinių tinklų planus. TIIIS2 paslauga skirta visiems www.planuojustatau.lt registruotiems vartotojams.

LR geodezijos ir kartografijos įstatymo 3 skyrius, 25 straipsnis: „3. Savivaldybių ir inžinerinių tinklų įmonių erdvinius duomenis (antžeminius ir požeminius objektus) gali užsisakyti kiekvienas fizinis asmuo, užsiregistravęs www.planuojustatau.lt puslapyje. Duomenų užsakymas vykdomas per TIIIS2 paslaugą.

Pagal teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, savivaldybė turi teikti visus duomenis. Užsakyti erdvinius duomenis galima naudojantis Topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų ir kitos informacijos gavimas el.

„Informacijos apie numatomą įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) bendrai naudoti tinkamą fizinę infrastruktūrą viešinimas“ (trumpiau - TIIIS4) paslauga skirta per VIISP prisijungusiems asmenims viešinti ketinimo statyti faktą ir ketinamos statyti inžinerinės infrastruktūros erdvinius duomenis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. Elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (arba) bendrai naudoti tinkama fizinė infrastruktūra - dujų, elektros energijos, įskaitant viešąjį apšvietimą, šildymo, vandens, įskaitant nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir drenažo sistemas, gamybos, paskirstymo, perdavimo, tiekimo ar tvarkymo infrastruktūra, geležinkelių, kelių, uostų, oro uostų infrastruktūra ir kita fizinė infrastruktūra (vamzdynai, kabelių kanalai, kolektoriai, šuliniai, atraminės konstrukcijos, įskaitant bokštus, stiebai, statiniai, statinių įvadai, statinių inžinerinės sistemos ir kita), kuri tinka elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (arba) bendrai naudoti su viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėju.

Geodezininkai ir kiti registruoti www.planuojustatau.lt portalo naudotojai visas užduotis gali rasti skiltyje „Mano e.

Pagal GKTR 3.01:2023, sudarant topografinį ar inžinerinių tinklų planą, linijinių ir plotinių erdvinių objektų savybėms aprašyti naudojamas su jais sutapdintas identifikavimo/aprašomasis (toliau - ID) taškas, išreikštas bloku.

Norint perduoti aprašomąją EO informaciją ID taškas sutapdinamas su linijiniu EO, kurio aprašomąsias savybes (atributus) norima perduoti. Pavyzdžiui, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo numerį, EO medžiagą, vamzdžio skersmenį ir pan.

ID taško nereikia dėti ant kiekvienos linijos. Jis dedamas tik tuo atveju, kai norima objektui priskirti papildomą aprašomąją informaciją nei EO KODAS.

ID taškas, kuris nurodo plotinį EO, dedamas uždaros linijos, formuojančios plotą, viduryje. Pavyzdžiui, nubrėžiama linija, užkoduota kodu 2631, o jos viduje dedamas ID taškas kodu 2601. Taip yra atvaizduojamas gyvenamasis namas.

Jei reikalinga pateikti papildomą aprašomąją plotinio EO informaciją (atributus) - jie įrašomi į ID taško (bloko) atributus. Visais atvejais reikėtų vienam objektui dėti vieną ID tašką, kuriame būtų užpildoma reikiama atributinė informacija.

Jeigu geodezininkui reikalinga pateikti tam tikras papildomas anotacijas, jos yra keliamos į atitinkamus sluoksnius (blokus).

Pagal GKTR 3.01:2023 Kodas 3999 - Kitų ar neatpažintų inžinerinių tinklų planinės padėties klaida, kai neįmanoma nustatyti padėties (naudojama, kai nėra patikimos kartografinės medžiagos ir kai nėra galimybės nustatyti padėtį vietovėje).

Ši informacija padės geriau suprasti inžinerinių tinklų statinių apibrėžimus ir jų klasifikaciją, kas yra būtina sėkmingam statybos proceso įgyvendinimui.

tags: #inzineriniu #tinklu #statinys