Straipsnyje aptarsime r e a l i ą situaciją Lietuvoje, susijusią su skolų išieškojimu. Jeigu Jūs skaitote šį straipsnį, vadinasi Jums teko susidurti su žmonėmis, kurie negražina skolos.
Prieš pradėdamas savo “pamoką“ dėl skolų ir skolų išieškojimo, priminsiu Jums gerbiamieji, jog bene didžiausia bėda ta, jog skolininkas, kokios kategorijos jis bebūtų, pinigus skolinasi svetimus, o grąžinti jam reikia savus.
Ir kaip gi “pralaužti “ tuos ledus ??? Kaip gi priversti, įtikintį, įkalbėti, paveikti skolininką, kad Jis Jums grąžintų skolą ??? Galvojate kad tai paprasta ?
O jeigu Jūs vis gi skaitote šį straipsnį ir toliau, jums be abejonės bus naudingos ir reikalingos žemiau parašytos „nesąmonės“…Taigi, jeigu Jus domina ši tema, tai tiek to, pasidalinsiu su Jumis daugiau nei 10 metų skolų išieškojimo patirtimi…
Daugelis tų “krūtų“dėdžių ir tetų buvo paprasčiausi “lizinginiai skolininkai“, o daugelis jų dabar - mano (taip, būtent mano, bei mano klientų ) SKOLININKAI. Nes tuo metu, kai aš sąžiningai dirbau valdiškame darbe ir “varvindavau seilę“ matydamas jų prabangius automobilius, kotedžus, namus, prabangos prekes , t.y. “žaisliukus “, dar nesuvokiau, kad realiai visa tai jiems nepriklauso, kad tai tik jų tariamas pasidididžiavimas “pontai “ (pagal kriminalinę subkultūrą “panty“) ir kad ateis laikas, kai aš asmeniškai jiems turėsiu teisę paskambinti, ar susitikęs pareikalauti atsisakyti šių dalykų, bei įgysiu teisę reikalauti grąžinti skolas su palūkanomis, delspinigiais ir pan. Nes jie yra skolininkai.
Pažymėtina, kad sąžiningiems skolininkams jokių pretenzijų nereiškiu… (Mat yra ir sąžiningų skolininkų kategorija, apie kuriuos taip pat parašysiu šiame straipsnyje)…
Taip, esu skolų išieškotojas. Turiu savo komandą. Neretas vadina tokius kaip aš skolų išmušinėtojais, ar skolų kolektoriais. Bet aš nepykstu. Galite mane, ar mus vadinti kaip norite… Nes tai tik Jūsų nuomonė, ar emocijos. Svarbiausia, kad skolininkas grąžina skolą. Kaip sakoma lot. „ finis coronat opus“ - pabaiga vainikuoja darbą.
Mano pagrindiniai draugai - pagrindinis ginklas, bei “koziris“ skolų išieškojimo srityje yra ne raumenys, ar skusta galva, o visų pirma įstatymas (teisė). Be abejo, man padeda mano draugai sportininkai ( būtinai čempionai - geriausia bušido, bokso, karatė ir kitų sporto rūšių, (atsižvelgiant į skolos išieškojimo situacijos individualumą).
Atkreiptinas dėmesys, kad aš pats prieš 10 metų esu baigęs teisę. Man suteiktas aukštasis teisinis išsilavinimas - esu teisės magistras jeigu ką…
Jeigu kalbant iš esmės, tai mano darbas sudėtingas. Tai ne jausmai - tai paprasčiausiai darbas. Ir darbas sunkus. Ir sentimentams, abejonėms, bei atsipalaidavimui čia nėra vietos. Bet vieta smegenims ir įstatymų žinojimui turi (privalu) būti, nes kitaip - “Lukiškės “ (LTI - K , arba kalėjimas ), o ten - kankina… Taip kad geriau “techniškai“ ir nepažeidžiant įstatymų (kurie mano nuomone labiau skolininko, ar aferisto teises gina, nei kreditoriaus) nustatytos tvarkos… reikia laikytis.
Manau, kad mano gyvenimiška patirtis leidžia daryti tam tikras išvadas,bei prielaidas, todėl gerbiamas skaitytojau, noriu pasidalinti savo patirtimi. Nepyk, jeigu būsiu pernelyg tiesmukiškas, ar pasirodysiu drastišku..Tai tik mano asmeninė nuomonė, o už nuomonę - nesmerkiama ir šiuo metu jau neteisiama…
Dabar žinoma nebe tie 1990-ieji, kuomet galėjai kreiptis į tam tikrus “ piliečius“ ir jie už tam tikrą mokestį ir „| sėkmės mokestį “ galėdavo padėti išspręsti kreditoriaus problemas, susijusias su skolų išieškojimu ( dar kitaip vadinamu „ išmušimu “ iš skolininko. Tuo metu tai buvo vadinama reketu, o dabar daug mandriau- savavaldžiavimu. Tada Lietuva buvo dar visiškai jauna Valstybė….
Tuomet kliento paklausiu: O kas sėdės už mane Lukiškėse ? Kas siųs pinigus į Lukiškes, arba pataisos namus? - Ne gerbiamasis. Ne tie laikai. Dabar reikia elgtis kur kas protingiau ir atsakingiau. Vadinkite mus, ar mano komandą išmušinėtojais, išieškotojais - man tas pats kaip vadinsite. Mums svarbiausias dalykas - galutinis rezultatas ir mūsų gaunami procentai nuo f a k t i š k a i išieškotos skolos sumos.
Iš karto pasakau klientui, kad teisybės mano asmenine nuomone Lietuvoje nėra. Taip, yra teismai, policija, prokuratūra, yra įstatymai, kurie mano nuomone tik gina skolininką, tačiau paties teisingumo dažnai nėra. Kas gali padėti? Tik mes. Mes - tai tie, kurie puikiai išmano įstatymus ir kurie tiesiogiai susiję su teise, tuo pačiu ir su skolų išieškojimu daugiau kaip 15 metų. Mūsų ilgametė patirtis leidžia daryti tam tikras išvadas. Ir mes “ nemalam š….“, nes įjungiame fantaziją ir kiekvieną situaciją modeliuojame. Prie kiekvienos skolos išieškojimo situacijos prieiname individualiai. Svarbiausia gerai išanalizuoti situaciją, išanalizuoti kas, kur, kaip, kad, kodėl… Stengiamės pažinti patį skolininką, nustatyti skolos nemokėjimo priežastis ir n e t i k ė t i skolininko pasakomis. Būtina surasti silpniausią skolininko paveikimo grandį ir išskirtinai įstatymų nustatyta tvarka vykdyti skolos išieškojimą.
Bene svarbiausia užduotis - pralaužti ledus, t.y. teisinėmis priemonėmis priversti skolininką pradėti mokėti skolą. Šis pirmasis žingsnis skolininkui yra pats sunkiausias, tačiau jį žengęs jis jau niekur nesidės. Pradės mokėti skolą, kaip alimentus - reguliariai ir pastoviai.
Kaip žinia, dabar mes gyvename toje pačioje, tačiau jau “ teisinėje“ valstybėje, kurioje kreditoriaus interesus neva gina įstatymas. Visi turi darbo - teisininkai, advokatai, teisėjai, antstoliai. Visi pelnosi iš kreditoriaus. Teisininkai ir advokatai rašo ieškinius, priešieškinius, atstovauja teismuose, teisėjai taip priiminėja sprendimus, antstoliai vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko. Tačiau ar skolų išieškojimo sistema efektyviai veikia? Drįstu teigti, kad tikrai ne, nes skolos išieškojimas atliekamas atmestinai ir neefektyviai. Dažniausiai ginamos būtent skolininko teisės, o kreditorius dažnai lieka kvailio vietoje - “ it musę kandęs “…
Dažna Situacija
Ateina pas mane (į mano vadovaujamą įmonę) žmogelis (potencialus klientas) ir išdidžiai man pateikia skolą patvirtinantį dokumentą - neprotestuotiną paprastąjį vekselį, arba teismo sprendimą, arba nuosprendį, arba tiesiog skolos raštelį, kuriame įrašyta įspūdinga skolos suma, paprastai viršijanti kelis tūkstančius eurų. Dažnai ateina klientai, kurie per kelerius metus laiko pagal skolą patvirtinantį dokumentą iš skolininko neatgavo nė cento, arba antstolis, kuris vykdė priverstinį skolos išieškojimą kelis metus - nesugebėjo išieškoti nė euro (o juk sumokėta už bendrąsias vykdymo išlaidas, sumokėta notarui, sumokėta valstybei už žyminį mokestį ir pan. ) , o rezultato - jokio. Tuomet žmogui paprastuoju lietuviškuoju būdu paaiškinama “partijos politika“, kad :
Geriausiai Lietuvoje gyvena skolininkai, kurie nieko neturi savo vardu (nors ir gyvena iš šalies žiūrint pakankamai prabangiai ir net nuosavame name…, važinėja pakankamai prabangiais automobiliais ir iš pažiūros tikrai neskursta, tačiau tokie “tipai“ yra sudarę ikivedybinę, arba vedybinę, arba po vedybinę sutartį, pagal kurią visos iki, arba po santuokos susidariusios skolos atitenka būtent skolininkui. Dar kita skolininkų kategorija (visiškai neturintys sąžinės) oficialiai yra išsiskyrę (nutraukę santuoką), nors gyvena kartu ir sėkmingai veda bendrą ūkį.
Skolininkai, kaip žinia jokio kilnojamojo, ar nekilnojamojo turto būtent savo vardu neturi. Todėl antstolis negali nukreipti skolos išieškojimo į tokį turtą. Skolininkai dažnai arba niekur oficialiai nedirba, o jeigu ir dirba, tuomet nelegaliai, o jeigu ir legaliai - tuomet oficialiai (dokumentaliai) gauna arba minimalų darbo užmokestį, taip vadinamą “minimumą“, arba dirba tik neva vos vieną, ar kelias valandas per dieną.
Taigi, po to, kai kreditoriui paaiškini realią situaciją, kuomet pasakai, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą gali išieškoti tik iš sąžiningo skolininko (būna ir tokių - sąžiningų skolininkų), t.y. skolininko, kuris dirba oficialiai (geriausia, jei skolininkas dirba valstybės tarnyboje), kuris turi kilnojamojo turto ir kuomet galima šį turtą areštuoti (vėliau parduodant iš varžytynių ), o jeigu skolininkas nieko neturi, tuomet ir antstolis yra bejėgis, tik tuomet kreditorius griebiasi paskutinės vilties ir kreipiasi į mus, kaip profesionalius skolų išieškotojus, kurie dirba netradiciškai.
Kaip jau minėjau - tradiciniai skolos išieškojimo būdai šiais laikais paprasčiausiai neveikia. Todėl būtina pasitelkti fantaziją, ne mažesnę, kokią pasitelkia skolininkai, siekdami išvengti skolos mokėjimo ir grąžinimo prievolės.
Skolininkų šiais laikais dažniausiai nepaveikia laiškai, ar raštai su raginimais grąžinti skolą kreditoriui. Skolininkui visiškai nesvarbu, ar jam siunčiamas raudonos spalvos laiško vokas, ar baltos, ar su prevenciniais spaudais, ar be jų. Skolininkas jam siunčiamų laiškų paprasčiausiai neskaito. Tuo ne kartą teko įsitikinti vizitų pas skolininką metu, kuomet buvo “užkimštos“ pašto dėžutės. Laiškai atsiduria šiukšlių dėžėje, nes skolininkas yra tarsi mutuojantis parazitas, ar virusas, kuris su laiku jau yra įgijęs imunitetą ir nekreipia dėmesio į jam siunčiamą pašto korespondenciją. Jis ją ignoruoja.
Efektyviausias skolos išieškojimo būdas - asmeninis bendravimas su skolininku. Dažnai duomenis apie skolininką pateikia pats kreditorius. Šie duomenys yra nurodyti skolą patvirtinančiuose dokumentuose. Efektyviausia yra nuvykti pas skolininką tiesiogiai į namus, arba pas skolininką į darbovietę, arba skolininką pasikviesti pas save į ofisą. Bet neaiškinsime ir nemokinsime kaip ir ką kalbėti su skolininku. Palikite tai atlikti mums, nes veikdami patys - galite viską sugadinti. Juk ne veltui kreipiatės į profesionalus ir savo srities specialistus… Juk patys jau pakankamai atlikote veiksmų, siekdami atgauti skolą iš skolininko…
Taigi, tik trečiųjų asmenų įsikišimas ir jų tiesioginis bendravimas su skolininku dar gali išgelbėti situaciją.
Kaip jau minėjome - į kiekvieną situaciją būtina žvelgti individualiai, nes nėra vienodų skolininkų ir nėra vienodų aplinkybių. Mums būtina žinoti šiuos pagrindinius duomenis :
- Kokia skolos suma? ( mažų skolų nesiimame išieškoti. Mus domina tik skolos nuo 3000,00 Eur.) , nes jeigu mes apsiimsime padėti visiems smulkiems kreditoriams, tuomet prarasime daug savo brangaus laiko. Nebent skolos išieškojimas yra kreditoriaus principo reikalas. Mūsų darbinėje veikloje yra pasitaikę atvejų, kuomet skolos suma buvo 200,00 eurų, o klientas sumokėjo 500,00 eurų sakydamas, kad skolos išieškojimas iš skolininko kreditoriui yra “principo klausimas ir principo reikalas“ . Pamenu, kad skolą mes atgavome iš skolininko kartu su patirtomis išlaidomis vykdant neteisminį skolos išieškojimą.
- Kas skolininkas (juridinis, ar fizinis asmuo), kur jo faktinė gyvenamoji vieta ( ar Vilniaus mieste, ar kitame mieste, ar skolininkas gyvena Lietuvoje, ar išvykęs į kitą ES valstybę ) ?
- Kokia skolos senatis ? T.y. kiek ilgai skolininkas negrąžina skolos ?
- Koks skolą patvirtinantis dokumentas (vekselis, skolos raštelis, teismo sprendimas, ar kt.) ?
- Ar skolą patvirtinantis dokumentas įteisintas (ar vekselis akceptuotas, ar pagal jį išduotas vykdomasis įrašas), ar yra priimtas teismo sprendimas, ar buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas per antstolį, ar per kitas skolos išieškojimo bendroves ?
Šiuo metu Lietuvoje žmonėms, kurie turi skolų, antstoliai gali nuskaičiuoti net iki 70 % darbo pajamų įsiskolinimams padengti. Į skolų ratą dažnai patenka pažeidžiami žmonės. Socialinėje srityje veikiančios organizacijos pateikia pavyzdžių, kai net intelekto sutrikimų turintys žmonės telefonu įtikinami išsimokėtinai įsigyti brangius daiktus - mobiliuosius telefonus, plančetes. Žmonės skolinasi atsitikus nelaimei, ištikus bėdai ir vėliau nebegali tos skolos grąžinti. Net 90 proc. Patekusios pas antstolius, įsiskolinimų sumos stipriai išauga ir žmonės praranda viltį ir motyvaciją jas grąžinti.
Nevyriausybinių organizacijų, dirbančių socialinėje srityje, patirtis rodo, kad dideli, iki 70 % darbo užmokesčio siekiantys išskaičiavimai, neskatina žmonių dirbti ir grąžinti skolas. Net ir norintys atsiskaityti su antstoliais ir grąžinti skolas neturi galimybės oriai gyventi iš pusės minimalios algos - nusipirkti maisto, drabužių, išlaikyti būstą.
Tinklo manymu dėl dabartinės nelanksčios skolų išieškojimo tvarkos nukenčia skolininkai, skolintojai ir visa visuomenė. Kreditoriams skolos nėra grąžinamos, kadangi nematantys galimybių pragyventi iš po skolų atskaitymo likusio darbo užmokesčio, žmonės nesirenka oficialaus darbo ir skolų išmokėjimo. Prasiskolinę žmonės nemato perspektyvų išeiti iš užburto skurdo rato, ir todėl renkasi gyventi iš pašalpų, nuo kurių įsiskolinimai nenuskaitomi.
Turintis įsiskolinimų žmogus, nepriklausomai nuo pajamų, gali kreiptis pagalbos savivaldybėje dirbančius specialistus. Jie individualiai dirba su skolininku, išsiaiškina, kiek ir kokių asmuo turi skolų, padeda bendrauti su antstoliais. Kartu su asmeniu sudaromas prioritetų sąrašas, kuriuos įsiskolinimus reikia padengti pirmiausiai.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas siūlė:
- Apsaugoti minimalią pajamų sumą nuo nuskaitymų.
- Savivaldybėse sukurti socialinės paskolos sistemą tiems, kurie neišgali kitaip spręsti savo finansinių sunkumų.
Varžytynės yra ir visada buvo itin specifinis turto įgijimo būdas: tai priverstinai, prieš savininko valią, parduodamas turtas. Ypač apdairiam reikia būti perkant gyvenamąjį būstą, nes drauge su juo gresia įgyti ir aibę problemų.
Palyginti su padėtimi prieš penkerius metus, nekilnojamojo turto skelbimų portaluose, kurie nuo seno skelbia apie varžytynes, tokių skelbimų padaugėjo keturis penkis kartus. Beveik 70 kv. m ploto butas Vilniuje - už 144 tūkst. litų. Prabangus dviejų aukštų, 423 kv. m ploto namas Laurų gatvėje Vilniuje šalia miško - už 416,4 tūkst. litų. 45 kv. m ploto butas Palangoje - už 82,4 tūkst. litų. 4 kambarių butas Juodupės miestelyje (Rokiškio r.) - vos už 7,2 tūkst. litų. Šiuos ir dar daugybę, per 500, įvairių kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektų vienija du dalykai: pastebimai žemesnė nei rinkos kaina ir tai, kad turtas parduodamas viešų varžytynių būdu.
Išaugusį įvykusių varžytynių skaičių pastebi ir teismo antstoliai. Sparčiau įsigyti išvaržomo turto padeda ir tai, kad varžytynės vykdomos internete, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Vis dėlto galimi pirkėjai atsargūs ir kol kas kišenės plačiai atverti neskuba. Antstolio pastebėjimu, labiau domimasi vadinamaisiais ekonominės klasės būstais - 1-2 kambarių butais. Žinoma, perkami ir namai, ir žemės sklypai, bet apsisprendimą pirkti lemia būsto kainos ir vietos santykis.
Įstatymai numato, kad nustačius varžytynėse parduodamo turto rinkos kainą pirmosiose varžytynėse ji sumažinama 20 % rinkos kainos, antrosiose - 40 %. Tad logiška, jog pagrindinis kriterijus, dėl kurio dalyvaujama varžytynėse, yra kaina.
„Pagrindinis dalykas, kurį reikėtų žinoti svarstant, ar verta įsigyti išvaržomo turto, yra tai, jog šis turtas parduodamas ne laisvoje rinkoje, o priverstinai, prieš žmogaus valią. Varžytynių dalyvis turi suprasti, kokį turtą perka ir su kokiomis rizikomis gali susidurti jį įsigijęs. Jis gali nusipirkti nekilnojamąjį turtą su gyventojais, kuriuos reikės iškraustyti, arba jei tai, tarkime, nebaigta statyba, jam gali tekti ateityje atlikti papildomą teisinę registraciją. Taip pat yra tikimybė, kad dėl įgyto būsto vėliau teks lankytis teismuose. Skolininkas gali nesutikti su pačiu turto pardavimu ir pateikti ieškinį dėl sandorio nuginčijimo, taip pat, netgi praėjus tam tikram laikui, skolininkas gali pareikšti, jog turtas iš varžytynių buvo parduotas nepagrįstai maža kaina, ir vėl pirkėjas bus priverstas eiti į teismus“
Taigi neprognozuojamu dalyku gali tapti net pats buto įsigijimo faktas arba įsigijimo terminas. Prieš perkant butą visais atvejais reikėtų pirmiausia nuvykti pas teismo antstolį susipažinti su jo turima pirmine informacija - dauguma galimų būsto pirkėjų taip ir daro. Antstolis parodo turto vertinimo ataskaitą, suteikia kitos su areštuotu būstu susijusios informacijos: ar atlikta turto registracija, kokie taikomi apribojimai, ar sudarytos kokios nuomos sutartys, o gal objekte esama nebaigtų statybų. Jei bute tebegyvena žmonės - antstolis irgi informuoja.
Antstoliai gali nežinoti tokių faktų, kurių nėra viešuose registruose. Tarkime, asmuo, kurio butas areštuotas ir parduodamas iš varžytynių, yra leidęs tame bute gyventi kitiems asmenims, o susitarta su jais tik žodžiu, taigi informacijos, kad tuo turtu leista kažkam naudotis, nėra jokiuose viešuose registruose.
Jei asmuo nuperka tokį butą neapžiūrėjęs, jo laukia nemaloni staigmena ir problemos: paaiškėja, kad nuosavybė gyvenama, žmonės atsisako palikti patalpas, nes jie neva susitarę su buvusiu savininku. Vienintelis žingsnis teisėtam įgijėjui - kreiptis į teismą, kad tuos žmones iškeldintų.“ Štai kodėl antrasis būtinas žingsnis prieš apsisprendžiant, ar dalyvauti varžytynėse, yra nuvykti apžiūrėti paties išvaržomo buto.
Jei šeima dar turi ir nepilnamečių vaikų, tai gali tapti tikru pirkėjo košmaru: greitai apsigyventi įsigytame būste gali ir nepavykti. Nors tai gali atrodyti ne visai teisinga pirkėjo atžvilgiu, pačiam pirkėjui ir tenka imtis priemonių įnamiams iškeldinti. Tai gali trukti nenuspėjamą laikotarpį. Dėl sprendimo iškeldinti tektų kreiptis į teismą.
Jei yra mažų vaikų, priverstinis iškeldinimas iš išvaržyto būsto gali užtrukti, kol ieškoma palankių sąlygų jiems apgyvendinti - vis dėlto iškeldinimas vykdomas, nes laikoma, kad vaiko interesai negali būti svarbesni už kreditorių interesus.
„Nustačius, kad bute, į kurį nukreipiamas skolos išieškojimas, registruota mažamečių vaikų, įstatymas numato antstoliui pareigą informuoti vaikų teisių apsaugos tarnybą. Bet vaikai - ne kliūtis parduoti turtą. Informavus tarnybą, kad pardavus būstą vaikai gali likti be pastogės, įstatyme numatytos procedūros vykdomos toliau. Vyksta teismas, su sprendimu priverstinai iškeldinti pirkėjas kreipiasi į antstolį, o šis žmones iškeldina iš būsto“
Kaip Vyksta Varžytynės?
Trylika žurnalo „Ivestuok“ akcentuojamų momentų:
- Šiuo metu varžytynės vykdomos internete, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu.
- Gali dalyvauti asmenys, kurie naudojasi Lietuvoje veikiančiomis elektroninės bankininkystės sistemomis arba turi Lietuvoje išduotą elektroninį parašą.
- Galima registruotis ir dalyvauti jau prasidėjusiose varžytynėse. Be to, galima dalyvauti keleriose pasirinktose varžytynėse tuo pačiu metu.
- Varžytynės vyksta viešai, tačiau elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.
- Iš varžytynių gali būti parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas arba kitas registruojamas turtas, kurio vertė viršija 7 tūkst. litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 tūkst. litų.
- Skolininkas turi teisę pasiūlyti savo pirkėją; jei į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių pradžios sumokama reikiama pinigų suma, varžytynės atšaukiamos.
- Pirmosiose varžytynėse pradinė turto kaina sudaro 80 % rinkos kainos, antrosiose varžytynėse - 60 % rinkos kainos.
- Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 % pradinės parduodamo turto kainos. Jeigu asmuo varžytynėse įsigyja turtą, dalyvio įmoka įskaičiuojama į galutinę pirkinio kainą. Turto neįsigijusiems asmenims dalyvio mokestis grąžinamas per tris dienas.
- Varžytynės laikomos įvykusiomis, jeigu jose dalyvauja bent vienas pirkėjas.
- Informacija apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama specialiame interneto portale „E-varžytynės“.
- Varžytynės trunka ne trumpiau kaip 7 paras.
- Atsižvelgiant į parduodamo turto vertę, pirmasis kainos padidinimas varžytynėse turi sudaryti ne mažiau kaip 5 %, 4 % arba 3 % pradinės pardavimo kainos. Paskui kiekvienas varžytynių dalyvis gali didinti kainą neribotą skaičių kartų.
- Varžytynėms pasibaigus sistema automatiškai išrenka dalyvį, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Per 3 darbo dienas sumokėjus visą turto kainą antstolis surašo iš varžytynių parduoto turto pardavimo aktą. Kai pirkėjas šį aktą pasirašo, jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Akto pasirašymas yra vienintelė procedūra, dėl kurios turtą įgijęs asmuo ar jo atstovas turi atvykti į antstolio kontorą.
Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, kai nepageidaujami asmenys jų neatlaisvina ir šios situacijos nepavyksta išspręsti taikiai, galimas tik teismo tvarka. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų vyksta teisminio proceso tvarka.
Dažniausiai pasitaikantis atvejis - klientas antstolio organizuojamose varžytinėse įsigijo butą ir raštu kreipėsi į buvusius savininkus su prašymu išsikelti iš klientui nuosavybės teise priklausančių patalpų. Tačiau šie asmenys į kliento bandymus susitarti dėl išsikėlimo iš jo nuosavybės datos nereagavo. Tokiu atveju teismui pateikiamas ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Kaip Vyksta Nepageidaujamų Asmenų Iškeldinimas?
Procesas susideda iš kelių pagrindinių etapų:
- Pretenzijos Parengimas: Pirmiausia, asmenims siunčiama pretenzija dėl iškeldinimo.
- Kreipimasis į Teismą: Asmenims nesutinkant išsikelti geruoju, kreipiamasi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų gyvenamųjų patalpų.
- Teismo Sprendimas: Teismui priėmus sprendimą iškeldinti ir sprendimui įsiteisėjus, gaunamas vykdomasis dokumentas.
- Priverstinis Iškeldinimas: Vykdomasis dokumentas teikiamas antstoliui, kuris priverstai iškeldina nurodytus asmenis (priverstinai patenka į patalpas, naudojasi policijos ir kt. institucijų pagalba).