Pastatų renovacijos standartai Lietuvoje: Energinis efektyvumas ir valstybės parama

Karas Ukrainoje dar kartą priminė, kaip svarbu užsitikrinti energinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir minimalius energijos poreikius namų šildymui. Tačiau, Valstybės kontrolės duomenimis, vis dar apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sunaudoja daugiabučiai namai, kurių didžioji dalis (apie 83 proc.) vis dar energiškai neefektyvūs. Šilumos trasose kasmet prarandama apie 15 proc. pagaminamos energijos, o kai kuriose savivaldybėse šie nuostoliai sudaro iki 27 procentų.

Lietuvoje iškylantys nauji NT projektai įprastai atitinka tarptautinius tvarumo standartus, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė - kur kas didesnę nekilnojamojo turto rinkos dalį sudaro senesni, energetiškai mažiau efektyvūs pastatai. Pasak tvarumo ekspertų, senuosius pastatus prikelianti renovacija ar rekonstrukcija gali juos priartinti prie aukštesnių tvarumo standartų - geresnės ir sveikesnės aplinkos šių pastatų gyventojams.

2021 metų visuotinio Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, beveik 68 proc. šalyje esančių būstų buvo pastatyti nuo 1946-ųjų iki 1990 metų, o naujesnės statybos (1991-2020 m.) būstų buvo vos 22,3 proc.

Nerenovuoti senos statybos namai sunaudoja vidutiniškai 3 kartus daugiau šilumos energijos vienam pastato kvadratiniam metrui, palyginti su modernizuotais pastatais, rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skaičiavimai. Tai reiškia kelis kartus didesnes šildymo sąskaitas ir anglies dvideginio emisijas nerenovuotame būste.

Renovacijos nauda ir energinis efektyvumas

Ryškus energinio naudingumo šuolis pasiekiamas kompleksiškai modernizuojant pastatą - įdiegus visą energinį efektyvumą didinančių priemonių paketą. Į tai įeina sienų ir stogo apšiltinimas, langų ir išorės durų pakeitimas, šildymo sistemos modernizacija. Renovacija prailgina pastato ilgaamžiškumą, padeda išvengti nuolatinių remontų, ji prisideda prie gamtos išteklių tausojimo, emisijų mažinimo.

Jei prieš renovaciją vidutinės daugiabučių šilumos sąnaudos sudaro 309 kWh/kv. m, tai po renovacijos jos sumažėja iki maždaug 109 kWh/kv. m. Vadinasi, renovacija leidžia šilumos poreikį sumažinti apie 200 kWh/kv. m. Priklausomai nuo būsto ploto ir šilumos kainos, per metus tai padeda sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų už šildymą.

Ekspertų vertinimu, atnaujinus standartinį daugiabutį gyvenamąjį namą iki A energinės klasės, šiluminės energijos sąnaudų patalpų šildymui sumažėjimas gali siekti iki 87 procentų. Išmetamo šiltnamio efekto sukeliančių dujų (CO² ekv.) kiekio sumažėjimas gali siekti apie 43 t per metus.

Lietuvos ilgalaikėje renovacijos strategijoje nustatyta, kad iki 2050 m. visi Lietuvos vieši ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui.

Tačiau kartu Aplinkos ministerija kalba apie ilgalaikio laikotarpio paramos mažinimą. Vadinasi, paskatos atlikti renovaciją gyventojams mažės. Jau dabar galime kalbėti, kad renovacija gyventojams atsiperka per 20-30 metų, tad daugelį jų sunku įtikinti jos nauda (didėjanti būsto vertė, gerėjanti gyvenimo kokybė, mažėjantis neapibrėžtumas dėl šildymo kainų ir kt.).

Energinio naudingumo klasės ir investicijų atsipirkimas

Anksčiau šiais metais Aplinkos ministerija paskelbė atliktos analizės rezultatus. Modeliavimui ir analizei buvo pasirinktas realus 1981 m. statytas tipinis penkių aukštų surenkamųjų gelžbetonio plokščių daugiabutis pastatas. Skaičiavimai rodo, kad per 20 metų laikotarpį namo gyventojai už šildymą sutaupytų 200 tūkst. eurų, o įmokos išaugtų nežymiai.

Pasirinkus A energinio naudingumo klasę, įmoka siektų nuo 1,60 iki 1,72 euro už m2, B klasės - nuo 1,36 iki 1,44 euro už m2, o C klasės - nuo 1,32 iki 1,40 euro už m2.

Modernizuojant daugiabutį iki B energinio naudingumo klasės, išlaidos su projekto parengimu, statybos technine priežiūra bei projekto administravimu padidėtų beveik 3 proc., palyginti su C energinio naudingumo klase. Norint pasiekti A energinio naudingumo klasę palyginti su C energinio naudingumo klase - išlaidos padidėtų 23 procentais.

Investicijų atsipirkimo laiką lemia daug veiksnių, tiek miestas, kuriame modernizuojamas daugiabutis, tiek modernizuojamo pastato būklė, tačiau didžiausią įtaką lyginant skirtingos energinės naudingumo klasės pastatų renovaciją turi šiluminės energijos kaina. Taigi šis dydis gali labai skirtis priklausomai nuo to, kokiame mieste bus renovuojamas daugiabutis ir kokia šilumos energijos kaina bus rengiant investicijų planą - kuo mažesnė šilumos energijos kaina, tuo ilgesnis atsipirkimo laikas.

Daugiabučio modernizavimas iki A energinio naudingumo klasės, palyginti su B klase, yra pranašesnis, nes leidžia kasmet sutaupyti nuo 10 iki 20 proc.

Siekiant įgyvendinti Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatytus tikslus ir naujo 2021-2027 m. laikotarpio ES fondų programoje numatytus minimalius energinio naudingumo reikalavimus, paskelbtas kvietimas po renovacijos pasiekti A arba aukštesnę energinę klasę.

Valstybės parama ir renovacijos procesas

Norintys atnaujinti savo būstą ir didinti jo energinį efektyvumą daugiabučių gyventojai bei individualių namų savininkai gali pasinaudoti valstybės parama. Lietuvoje nuo 2005 m. įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, kurioje gali dalyvauti daugiabučių namų, pastatytų pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, savininkai.

Daugiabučio namo renovacijai pritarus ne mažiau kaip 51 proc. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, galima gauti 100 proc. kompensaciją renovacijos projekto bei projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti.

Daugiabučiui pasiekus ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sutaupius ne mažiau kaip 40 proc. šildymui reikalingų energijos sąnaudų, valstybė gyventojams kompensuoja 30 proc. renovacijos išlaidų. Gyventojai taip pat gali kreiptis dėl lengvatinio kredito bei papildomų kompensacijų.

Daugiau informacijos apie valstybės paramą daugiabučių namų renovaciją galima rasti APVA tinklalapyje. Šiuo metu aktualius kvietimus teikti paraiškas daugiabučių namų modernizavimo programos rėmuose rasite čia.

APVA taip pat skelbia ir kvietimus teikti paraiškas dėl kompensacijų individualių gyvenamųjų namų renovacijai patirtoms išlaidoms. Taip pat - atskirus kvietimus kompensacijoms už saulės elektrinės ar šilumos siurblio įsirengimą. Šiuo metu aktualius kvietimus teikti paraiškas konkrečiai su būsto modernizavimu susijusiai paramai gauti galima rasti čia.

Didžiausiam efektui - kompleksinis modernizavimas. Efektyviau naudoti energiją padės rūsio perdangos šiltinimas, negyvenamos palėpės perdangos šiltinimas, vėdinimo įrenginių su šilumogrąža įrengimas. Na, o dar daugiau sutaupyti ir labiau prisidėti prie aplinkosaugos galima įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius - šilumos siurblius ir saulės elektrines.

Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos gyventojams tapti gaminančiais vartotojais ir įsirengti saulės elektrinę ant namo stogo ar, jei tokios galimybės nėra, įsigyti dalį elektrinės nutolusiame saulės parke. Žalia elektra aprūpinamas būstas gali dar labiau padėti sumažinti emisijų pėdsaką.

Pavyzdžiui, vienas namų ūkis Lietuvoje per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 200 kWh elektros. Per metus tai sudaro 2,4 tūkst. kWh.

Viena esminių problemų daugiabučių atnaujinimo procese yra ta, kad daugiabučių namų savininkai ne iki galo supranta savo pareigas ir neadekvačiai vertina savo teises.

Renovacijos eiga biurokratiškai lėta, nuo idėjos iki proceso gali reikėti ir kelerių metų, vien ką reiškia tai, kad didžioji dalis prieš 2022 m. pasirašytų finansavimo projektų turėjo būti perskaičiuoti, nes viskam gerokai pabrangus nepavyko rasti rangovų. Tad net ir tai, kad jau surinkti parašai renovacijai, pasiruoštas investicinis projektas ir uždegtos kitos žalios šviesos, negarantuoja sėkmės.

Renovacija neretai yra neįdomi didiesiems rangovams, todėl ne visi jie patikimi, nemaža jų dalis labai greitai paveikiami rinkose pasitaikančių duobelių ir svyravimų. Taip pat, jei atsiranda brokas, nėra lengva tai įrodyti arba tiesiog nebėra kam tą broką taisyti.

Tokia situacija kuria užburtą ratą, kai gyventojai nepasitiki arba nesupranta renovacijos proceso, todėl neskuba renovuoti savo namų, nors, Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, dabartinė valstybės parama sudaro apie 40 proc.

Europos Sąjunga skiria daug dėmesio ir pinigų renovacijai, tai yra tikslas, iškeltas norint didinti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvykdyti žalumo siekius, tačiau ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje renovacija vyksta labai lėtai. Kalbama apie maksimalų 1 proc. renovuotų daugiabučių per metus.

2026 metų reikalavimai gyvenamųjų namų rekonstrukcijai

2026 metais Lietuvoje galiojantys reikalavimai gyvenamųjų namų rekonstrukcijai smarkiai pasikeitė. Statybos sektorius įžengė į naują etapą, kuriame svarbiausia - ne tik atnaujintas fasadas ar gražus interjeras, bet ir tvari energija, sandarumas, mažesnės emisijos bei ilgaamžės konstrukcijos.

Visus šiuos pokyčius paskatino naujieji Statybos techniniai reglamentai (STR 1.05.01:2025), kurie perkelia Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimus į nacionalinį lygmenį.

Rekonstrukcija dažnai painiojama su kapitaliniu remontu, tačiau šios sąvokos skirtingos tiek teisiškai, tiek praktikoje. Kapitalinis remontas reiškia pastato atnaujinimą, kai nekeičiama jo struktūra - tai gali būti apdaila, sistemų atnaujinimas ar paviršiaus remontas.

2026 metais statybos leidimas reikalingas visais atvejais, kai keičiasi pastato parametrai ar konstrukcinės dalys. Jei didinamas aukštis ar tūris, plečiamas pastatas į šoną ar į viršų, keičiamos laikančiosios konstrukcijos, įrengiama mansarda, pamatų dalis ar stogo forma - be leidimo tokių darbų atlikti nebegalima. Leidimas taip pat būtinas, jei keičiamas pastato naudojimo pobūdis - pavyzdžiui, kai gyvenamasis namas tampa administraciniu ar komerciniu objektu.

Nors dauguma rekonstrukcijos darbų dabar reikalauja statybos leidimo, kai kuriais atvejais jo galima išvengti. Jei pastato konstrukcijos, aukštis ir tūris išlieka nepakitę, leidimas neprivalomas. Vis dėlto net ir be leidimo atliekama rekonstrukcija turi atitikti visus energijos efektyvumo ir saugos reikalavimus.

Šiais metais rekonstrukcijos procesas vertinamas ne tik pagal atliktus darbus, bet ir pagal tai, kokie rezultatai pasiekiami po jų. Svarbiausias 2026 metų akcentas - energijos taupymas. Visi rekonstruojami gyvenamieji namai turi pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, o kai kuriais atvejais - A. Tam būtinas oro sandarumo testas, kuris parodo, ar per konstrukcijas neprarandama šiluma.

Pagal naujas normas, sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė kaip R=6,25 m²K/W, o stogo - R=8,0 m²K/W.

Didelis dėmesys skiriamas konstrukcijų tvirtumui ir priešgaisrinei apsaugai. Visi mediniai pastatai turi būti papildomai apdoroti ugniai atspariomis medžiagomis, o metalinės konstrukcijos - padengtos apsauginiu sluoksniu, neleidžiančiu joms deformuotis esant aukštai temperatūrai.

Rekonstrukcijos metu privaloma laikytis Europos žaliojo kurso principų. Tai reiškia, kad turi būti naudojamos perdirbamos, aplinkai nekenkiančios medžiagos, o statybinių atliekų kiekis sumažintas bent iki 70 %.

Rekonstrukcija prasideda nuo planavimo, o svarbiausias šio proceso etapas - statybos leidimo gavimas. Procesas prasideda nuo projekto parengimo. Projektas turi apimti architektūrinius, konstrukcinius, inžinerinius ir aplinkosauginius sprendimus. Gavus pritarimus, išduodamas leidimas, kuris suteikia teisę pradėti darbus.

Praktikoje dažniausiai pasitaiko klaidų dėl neteisingai apibrėžtos darbų apimties. Jeigu projekte nenurodyta, kad bus keičiamos laikančiosios konstrukcijos, leidimas gali būti laikomas negaliojančiu. Kitas dažnas trūkumas - energijos audito ataskaitos nebuvimas.

Baigus rekonstrukciją, pastatas turi atitikti ne tik estetikos, bet ir griežtus techninius rodiklius. Vertinama, ar pasiektas bent B energinio naudingumo lygis, ar konstrukcijos yra sandaros ir šilumos nepraleidžiančios, o vėdinimo sistema užtikrina pakankamą oro cirkuliaciją be šilumos nuostolių.

Taip pat tikrinama garso izoliacija ir gaisrinė sauga, nes nuo 2026 m. visos šios savybės vertinamos kaip vieninga pastato kokybės sistema.

Po rekonstrukcijos privaloma gauti energijos naudingumo sertifikatą, kuris patvirtina, kad pastatas pasiekia bent B energinio efektyvumo klasę. Vertinimą atlieka nepriklausomi auditoriai, o rezultatai įtraukiami į oficialų registrą.

Prieš priduodant namą atliekamas sandarumo testas, kuris nustato, ar per konstrukcijas neprasiskverbia oras. Jei nustatoma nuotėkių, jie privalo būti pašalinti, nes nesandarus pastatas negali būti registruojamas kaip tinkamas naudoti.

Rekonstruotuose pastatuose įrengiama moderni vėdinimo sistema, užtikrinanti bent 80 % šilumos grąžą, kad oras cirkuliuotų be didelių nuostolių. Be to, vertinamas ir garso komfortas - pagal naujus standartus pastatas turi pasiekti ne mažesnį kaip 45 dB triukšmo izoliacijos (Rw) rodiklį.

Architektai ir inžinieriai vieningai teigia, kad rekonstrukcijos sėkmė priklauso nuo teisingo planavimo ir profesionalų įtraukimo. Rekonstrukciją verta pradėti nuo aiškaus tikslų sąrašo - ar siekiate padidinti energinį efektyvumą, praplėsti gyvenamąją erdvę, ar pakeisti paskirtį. Tik tada galima parengti realų biudžetą ir laikotarpį. Projektą turi rengti atestuotas architektas.

2026 m. tendencija aiški - tvarumas. Medžiagos turi būti nekenksmingos aplinkai ir ilgalaikės.

Tuo tarpu šalyje vykdomi renovacijos projektai juda kol kas lėtai - vien Vilniuje per metus renovuojama tik apie 30 daugiabučių.

Vyriausybė yra nusistačiusi siekį renovuoti 1000 daugiabučių per metus, bet net tokiu atveju, kad renovuotume visus numatytus daugiabučius, reikėtų daugiau nei 33 metų. Tačiau, matant renovacijos tempą, jaučiant pasaulį kaustančią įtampą ir girdint 80 metų Europoje tylėjusius karo pabūklus, tampa aišku, kad šį skaičių greičiausiai galėtume mažų mažiausiai dvigubinti, o greičiausiai, jeigu niekas nesikeis, ir trigubinti.

Iš tiesų, pernai, prasidėjus karui, pasirašyta vos 160 renovacijos sutarčių, 2021-aisiais - 300. Tempas išties labai lėtas, o ir kalbame dar tik apie pasirašytas renovacijos sutartis, o ne pabaigtus renovuoti daugiabučius.

Visa Europa ieško išeities, tačiau vis dažniau manoma, kad dabartinis renovacijos modelis Lietuvoje yra tiesiog atgyvenęs ir netvarus. Panašiai mąsto ir dalis miestų bei rajonų merų, dalis jų prisideda prie valstybės iniciatyvos savivaldybės lėšomis, kiti skatina rinktis bent jau mažąją renovaciją. Dauguma mini biurokratinių kliūčių mažinimą, procesų spartinimą, įkainių didinimą.

Dažnas klausia - kodėl žmonės nenori renovuotis? O, iš tikrųjų, problema slepiasi posakyje „šuo ir kariamas pripranta”. Lietuvos būsto fondas yra taip nugyventas, kad jam nebereikia renovacijos - jam reikia reanimacijos. Byrantys fasadai ir leidžiantys stogai yra Lietuvos miestų kasdienybė.

Nepaisant to, kad daugiabučiai atrodo vienodi, jie tikrai nėra lygūs. Didžioji dalis daugiabučio vertės slepiasi vietoje, kurioje jis yra pastatytas.

Lengvatos, išlygos, nuolaidos, priemokos ir kompensacijos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris ne tai, kad neskatina renovacijos, o, iš dalies, ją ir žlugdo.

tags: #pastatu #renovacijos #standartai