Nuodingi augalai vaikams: kaip atpažinti ir apsisaugoti

Skubame į gamtą ne tik grožėtis ja, bet dažnai kyla noras nusiskinti ir pražydusį gėlės ar augalo žiedą. Dažnai vaikai bando juos „ragauti“ dėdami į burnytę. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė perspėja, kad mūsų aplinkoje esantys augalai ar jų sėklos, lapai, žiedai yra nuodingi ir jų reikia vengti.

Mėlynoji kurpelė

Apsinuodijimo pavojus ir priežastys

Apsinuodyti Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Vienų augalų toksinės medžiagos sukelia negalavimus, kitų augalų gali būti mirtinos. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie labiau linkę paliesti, nuskinti, „paragauti“.

Žmonės dažnai augina įvairius augalus savo namuose, jog šie tiesiog puoštų aplinką ir pagyvintų be jokios augmenijos gan niūriai atrodančius kambarius. Be to, dalis augalų padeda gryninti orą ar tiesiog ramina, džiugina akį, todėl jie yra laikomi gan sveikintinu pasirinkimu, dailinant savo namų palanges, baldus ar kitas vietas. Tačiau visgi ne visi kambariniai augalai yra visiškai nekalti ir atneša į namus tik teigiamus dalykus.

Ar žinojote, jog kai kurie dažnai auginami kambariniai augalai gali kelti pavojų sveikatai? Nors suaugusiesiems dažniausiai nekyla jokių problemų, visgi tam tikri augalai gali būti netinkami auginant vaikus ar naminius gyvūnus. Jei visgi iš žemiau aprašytų kambarinių augalų kažkuriuos jau turite, užtikrinkite, jog prie jų negalėtų lengvai prieiti nei mažamečiai vaikai, nei augintiniai.Nepasirūpinus tinkama mažųjų namų gyventojų izoliacija nuo tokių augalų, gali laukti itin skaudžios pasekmės: pilvo skausmai, vėmimas, lėkimas į ligoninę, jog būtų išplautas skrandis ir panašiai. Kai kuriais itin sunkiais atvejais ir laiku nesuteikus reikiamos pagalbos viskas gali baigtis mirtimi, todėl svarbu žinoti ką auginate namuose ir nuo ko reikia saugoti savo vaikus bei gyvūnus.

Apsinuodijimo simptomai

Skirtingi nuodingieji augalai pažeidžia skirtingus organus, todėl skiriasi ir apsinuodijimo požymiai. Jie išryškėja iškart arba po slaptojo laikotarpio.

• Deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimus sukelia rabarbarai, begonijos, kiškio kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai.
• Regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, paraudusi kūno oda, sutrikęs rijimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus drigne, durnarope, vaistine šunvyšne.
• Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo trakto patinimą sukelia kaštono vaisiai, šilagėlė, plukė, vėdrynas, žalčialunkis ir kt.
• Seilėtekį, vėmimą, o kartais ir viduriavimą sukelia snieguolės toksinai.
• Apsinuodijus kurpele, tabaku, darželiniu pupmedžiu, dėmėtąja mauda po 15-60 min. ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, svaigsta galva, pykina, prasideda traukuliai. Nesuteikus pagalbos mirštama pirmąją valandą.
• Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmene, pakalnute, oleandru, čemeriu, kurpele.

Klastingi augalai yra rudeninis vėlyvis, karklavijas, baltažiedis vikmedis, ricinmedis. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus 1-6 valandoms, o kartais net po paros.

Vaistinė gelsvė, sibirinis barštis, sėjamasis pastarnokas pažeidžią odą prie jų prisilietus arba jų syvais.

Sosnovskio barštis

Pirmoji pagalba

Suvalgius nuodingą augalą

Svarbu žinoti, kad priešnuodžio šiems augalams nėra. Jei tinsta ir peršti burnos gleivinė reikia burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba duoti atsigerti šalto vandens. Tai apmalšins skausmą. Būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą, kartu paimti apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį.

Prisilietus prie nuodingų augalų

Pasitraukti nuo alergiją sukeliančio augalo. Pažeistą vietą nuplauti šaltu vandeniu ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, ypač jei vaikas pradeda dusti arba smarkiai tinsta kūnas.

Visuomenės sveikatos specialistė primena, kad apsinuodijus jokių papildomų priemonių (išskyrus vandens) nesiimti nepasitarus su specialistu. Negirdykite sūraus vandens, pieno, gazuotų gėrimų, limonado, mineralinio vandens ir pan.

Nepasitarę su gydytoju ar Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistais:

• Nevimdykite, kai kurių apsinuodijimų atveju taip galite tik pakenkti. Būtina atsiminti, kad mažiems vaikams arba pacientams, kuriems dėl apsinuodijimo yra sutrikusi sąmonė, skrandį plauti gali tik medikai.
• Prasidėjus savaiminiam vėmimui, jei vaikas sąmoningas, leiskite vemti. Jei vėmimas prasideda, o sąmonės būklė blogėja, paguldykite ligonį ant šono, kad galėtų lengvai kvėpuoti ir nepaspringtų.

Kaip išvengti nuodingų augalų

Labai svarbu išmokti atpažinti nuodingus augalus, neliesti ir neragauti nepažįstamų augalų, neskinti ir nenešti namo, atminti, kad ne visos augalo dalys yra valgomos. Apželdinant savo sodus ir kiemus pasidomėti ar pasirinkti augalai nėra nuodingi. Naikindami nuodinguosius augalus apsivilkite drabužius ilgomis rankovėmis, apsiaukite guminius batus, apsimaukite pirštines.

Daug augalų, kuriuos mėgstame auginti namuose, iš tiesų gali būti pavojingi gyvūnams ar net žmonėms. Įprasta namų augmenija gali sukelti įvairius negalavimus.

Ką verta apgalvoti, prieš pasirenkant kambarinius augalus

Aukščiau išvardinti kambariniai augalai tikrai nėra vieninteliai, kurie gali sukelti įvairius negalavimus. Tokių augalų yra šimtai, todėl reikia nepamiršti atsargumo priemonių. Jei norite išvengti įvairių nelaimių ar negalavimų, tačiau svajojate apie kambarinius augalus, prieš juos įsigyjant turėtumėte gerai apsvarstyti, kurie iš jų yra tinkamiausi. Auginant vaikus ar laikant įvairius augintinius, ypač svarbu išsiaiškinti ar nusižiūrėtas augalas nėra pavojingas žmonių bei gyvūnų sveikatai.

Apie tai, ar augalai yra nuodingi arba kitais būdais pavojingi, jums mielai papasakos augalų parduotuvėse dirbantys specialistai. Jei visgi nuspręsite įsigyti net ir kuo nors žalingą kambarinį augalą, tuomet pasirūpinkite mažiausiųjų šeimos narių bei gyvūnų saugumu: laikykite tokius augalus sunkiai pasiekiamose vietose, mokykite, jog negalima liesti augalų, vaikams paaiškinkite, kuo jie gali būti pavojingi.

Jei neturite jokių vietų, kurios būtų sunkiai prieinamos ir kuriose galėtų netrukdomai stovėti kambariniai augalai, tuomet geriau susilaikykite nuo pavojingos augmenijos pirkimo. Apsinuodijimas augalais, net jei galiausiai ir baigsis tik trumpu negalavimu, gali sukelti daug išgąsčio tiek jums, tiek ir vaikams. Kartais vaikai ar net suaugę nuo augalų nukenčia kitaip - į jų akis patenka nuodingo augalo sulčių. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant plauti akis vėsiu tekančiu atveju ir taipogi vykti į ligoninę.

Nors augalai ir puošia namus, tačiau pirmiausia vertėtų apgalvoti, ar jie nesukels sveikatos problemų šeimos nariams ar augintiniams. Iš tikrųjų specialistai apskritai nerekomenduoja statyti jokių augalų šalia vaiko lovos ar kitų vietų, kur mažametis praleidžia daug laiko. Deja, jeigu jūsų namuose auga vaikai ar augintiniai, dalis šių augalų gali būti jiems pavojingi.

Pavojingi kambariniai augalai

• Vėzdūnės. Pavojingos tik tuo atveju, jeigu jų ragaujama, tačiau liesti juos galima.
• Skindapas. Paragavus gali prasidėti vėmimas ir tinimas.
• Paprastasis cikas. Paragavus bet kurios augalo dalies neišvengsite vėmimo, viduriavimo ir net kepenų veiklos sutrikimo.
• Kaladis. Gali sukelti tinimą, akių skausmą, viduriavimą ir vėmimą.
• Puošniausioji karpažolė. Paragavus gali prasidėti pykinimas ir vėmimas, tad augalas užsitarnavo pavojingo katėms ir kitiems naminiams augintiniams reputaciją. Jeigu augalo sulčių pateks ant odos, ji gali parausti ir suirzti.
• Gebenė lipikė. Paragavus šio augalo gresia tokie simptomai kaip silpnumas, vėmimas, gerklės tinimas, dermatitas, bėrimas ir ataksija.
• Ciklamenas. Paragavus ciklameno gali prasidėti viduriavimas ir vėmimas.

Nuodingi sodo augalai

Nors daugelis įvairių gėlių bei augalų puošia mūsų kiemus ar namų interjerą, ne visi žino, kurie iš jų gali kelti rimtą grėsmę sveikatai ar netgi gyvybei. „Namuose auginamų augalų nuodingumas yra gana sunkiai apibrėžiama sąvoka“, - aiškina mokslininkė. Vis dėlto, ji sutinka išvardinti visą sąrašą įvairių plačiai paplitusių augalų, kurie kelia tam tikrą pavojų. Pasak dr. R. Rimgailės-Voicik, augalo nuodingumas priklauso ne tik nuo rūšies, bet ir nuo jo augimo sąlygų, vystymosi tarpsnių arba nuo to, kuri dalis yra vartojama: „Kartais pavojingas yra visas augalas, o kartais kai kurios jo dalys yra net valgomos, tačiau kitos - nuodingos.“

Tarp pavojingų, bet dažnai soduose matomų augalų - bulvinių šeimos atstovai: vaistinė šunvyšnė, juodoji drignė, paprastoji dumplūnė. Net valgomųjų bulvių antžeminės dalys ir pomidorų vegetatyvinės dalys yra toksiškos.

„Vėdryninių šeimos augalai, kaip sinavadas ar mėlynoji kurpelė, taip pat išsiskiria toksišku antrinių metabolitų kokteiliu“, - sako dr. R. Rimgailė-Voicik. Jie pavojingi ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams, o tokie junginiai kaip protoanemoninas gali sukelti odos dermatitą.

Dar vienas pavojingas, tačiau populiarus augalas - europinis kukmedis. „Visos jo vegetatyvinės dalys yra labai nuodingos“, - perspėja mokslininkė. Kukmedis dažnai sodinamas kaip dekoratyvinis krūmas ar gyvatvorė, nors neturėtų būti prie vaikų darželių ar žaidimų aikštelių.

Kai kurie augalai itin pavojingi mažiems vaikams ar naminiams gyvūnams. Tarp jų - ricinmedis, kurio sėklos atrodo patraukliai, tačiau gali būti mirtinos, ypač vaikams. Toksiški ir europinio ožekšnio vaisiai, dažnai pasitaikantys miškingose vietovėse. Gyvūnams, ypač arkliams, pavojingos gali būti ir vakarinės tujos ar baltažiedės robinijos šakelės. Nors apsinuodijimas jomis dažniausiai nėra mirtinas, pasak mokslininkės, jų nerekomenduojama sodinti prie arklidžių ar vietų, kur ganomi gyvuliai.

Kai kurie augalai gali būti mirtinai pavojingi net ir labai mažais kiekiais. Tokie - dėmėtoji mauda (Conium maculatum), nuodingoji šunpetrė (Aethusa cynapium), ar nuodingoji nuokana (Cicuta virosa). Jie gali augti pakelėse, pelkėse, šlapiuose miškuose ir net nepastebėti patekti į virtuvę.

„Šie augalai ypač pavojingi dėl jų stiprių neurotoksinių junginių. Dėmėtoji mauda buvo naudojama net mirties bausmei įvykdyti - būtent ja nunuodytas Sokratas“, - pasakoja Rimgailė-Voicik.

Nors universalaus požymio nėra, dr. R. Rimgailė-Voicik siūlo atkreipti dėmesį į šiuos bruožus: „Dažnai nuodingi augalai turi ryškias, blizgančias uogas, deginančias sultis ar stiprų, nemalonų kvapą.“ Vis dėlto, ji pabrėžia, kad vien pagal išvaizdą spręsti apie augalo saugumą yra labai rizikinga - pasaulyje egzistuoja daugiau nei 320 tūkst. žiedinių augalų rūšių.

Apsinuodijimo simptomai gali būti labai įvairūs - nuo pilvo skausmų, viduriavimo, vėmimo iki haliucinacijų ar net vidaus organų pažeidimų. Vaikams dažni gleivinės paraudimai, elgesio pokyčiai, hiperaktyvumas ar letargija.

„Jeigu įtariate, kad vaikas ar gyvūnas prarijo nuodingo augalo dalį - nedelskite. Fotografuokite augalą, jeigu įmanoma - nuskinkite šakelę, įdėkite į maišelį ir vežkite į priėmimo skyrių“, - rekomenduoja pašnekovė.

Mokslininkė pataria: užuot beatodairiškai naikinus visus nuodingus augalus, svarbiau yra išmokti juos atpažinti ir suprasti. „Didžiausia XXI a. problema yra ne išaugęs apsinuodijimų skaičius, o augalų neišmanymas“, - sako dr. R. Rimgailė-Voicik. „Dažnai augalus vertiname kaip foną, nesugebame įvertinti jų svarbos ekosistemose. Tai, kas nepažįstama, atrodo pavojinga. Todėl kviečiu pažinti augalus, o ne jų bijoti“, - pridūrė ji.

Nuodingi augalai darželiuose

Darželio aplinka turėtų būti saugi ir skatinanti vaikų vystymąsi. Augalai ne tik puošia aplinką, bet ir padeda vaikams pažinti gamtą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie augalai gali būti nuodingi ir kelti pavojų vaikų sveikatai. Straipsnyje aptarsime, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis augalus darželiams, kokie augalai yra pavojingi ir kaip užtikrinti vaikų saugumą.

Prieš renkantis augalus darželiui, svarbu suprasti vaikų raidos ypatumus ir tai, kaip jie veikia aplinką. Vaikai darželyje yra įvairaus amžiaus ir kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo specifinius poreikius ir galimybes.

Maži vaikai, tokie kaip kūdikiai ir maži vaikai, tyrinėja pasaulį per pojūčius. Jie nori viską paliesti, paragauti ir pauostyti. Todėl labai svarbu, kad aplinka, kurioje jie yra, būtų saugi ir be nuodingų medžiagų.

Vyresni vaikai jau supranta daugiau, bet vis dar gali būti neatsargūs. Jie gali neįvertinti pavojaus ir netyčia apsinuodyti nuodingais augalais. Todėl svarbu ne tik parinkti tinkamus augalus, bet ir mokyti vaikus apie pavojus ir saugų elgesį.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų vystymosi ypatumai

Ikimokykliniame amžiuje (3-6 metai) vaikai ugdosi įvairias kompetencijas ir įgūdžius. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius poreikius bei galimybes.

Ugdymosi sritys:

• Gamtamokslinis ugdymas: atpažįsta ir apibūdina gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą.
• Kalbinis ugdymas: plėtoja žodyną, kuria trumpą nuoseklų pasakojimą, išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą.
• Matematinis ugdymas: skiria žodžius: mažai (vienas, du) ir daug, tapatina daiktus pagal formą, dydį.
• Meninis ugdymas: spontaniškai reiškia emocijas, įspūdžius dailės priemonėmis ir medžiagomis.
• Visuomeninis ugdymas: skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi.
• Sveikatos ir fizinis ugdymas: supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.

Kompetencijos:

• Pažinimo: stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, skiria, lygina, grupuoja, analizuoja daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus požymius, mokosi juos apibūdinti.
• Kūrybiškumo: klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus.
• Komunikavimo: kasdienėse situacijose, naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones, ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją.
• Skaitmeninė: mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje.
• Pilietiškumo: skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi.
• Socialinė: bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes.
• Emocinė ir sveikos gyvensenos: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas.
• Kultūrinė: išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis.

Saugumo užtikrinimas

Svarbu, kad vaikai suprastų, jog ne visus augalus galima liesti ar ragauti. Ugdytojai turėtų nuolat kalbėtis su vaikais apie augalų pavojus ir mokyti juos atpažinti nuodingus augalus. Taip pat svarbu, kad darželio teritorijoje būtų įrengti informaciniai ženklai, įspėjantys apie nuodingus augalus.

Pavojingi augalai darželiams

Yra daugybė augalų, kurie gali būti nuodingi ir kelti pavojų vaikų sveikatai. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių nuodingų augalų:

• Šeivamedžiai (Sambucus): Tiek žolinis šeivamedis, tiek juoduogis šeivamedis yra nuodingi. Nuodingi ir jo vaisiai.
• Raudonuogis šeivamedis (S. racemosa): Vaisiai šiek tiek nuodingi.

Augalų parinkimas darželiui

Renkantis augalus darželiui, svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių:

• Saugumas: Svarbiausia, kad augalai būtų saugūs vaikams. Reikėtų vengti nuodingų, dygliuotų ar aštriabriaunių augalų.
• Atsparumas: Augalai turėtų būti atsparūs ligoms, kenkėjams ir nepalankioms oro sąlygoms.
• Priežiūra: Augalai turėtų būti lengvai prižiūrimi, nereikalaujantys daug dėmesio ir laiko.
• Estetika: Augalai turėtų būti gražūs ir patrauklūs, puošiantys aplinką ir skatinantys vaikų domėjimąsi gamta.

Augalai, tinkami darželiams

Yra daugybė augalų, kurie yra saugūs, atsparūs ir lengvai prižiūrimi, todėl puikiai tinka darželiams:

• Našlaitės (Viola)
• Bijūnai (Paeonia L.)
• Diemedis (Artemisia abrotanum L.)
• Plunksnalapes rudbekijas (Rudbeckia laciniata L.)
• Dviragės leukonijos (Matthiola bicornis DC.)
• Kvapioji razeta (Reseda odorata L.)
• Nasturtės (Tropaeoleum L.)
• Didžiuosius žioveinius (Antirrhinum majus L.)
• Darželinius šlamučius (Helichrysum bracteatum Willd.)
• Kvapieji pelėžirniai (Lathyus odoratus L.)
• Raudonžiedės pupelės (Phaseolus coccineus L.)
• Flioksai (Phlox Paniculata L.)
• Paprastieji sinavadai (Aquilegia vulgaris L.)
• Darželines rožūnes (Lavatera trimestris L.)
• Darželiniai gludai (Coreopsis tinctoria Nutt.)
• Rūtos (Ruta graveolens L.)

Augalų sodinimas ir priežiūra

Svarbu ne tik parinkti tinkamus augalus, bet ir tinkamai juos pasodinti bei prižiūrėti. Prieš sodinant augalus, reikia paruošti dirvą, įsitikinti, kad ji yra derlinga ir gerai drenuojama. Po pasodinimo augalus reikia reguliariai laistyti, tręšti ir ravėti.

Apibendrinant, nuodingi augalai gali kelti rimtą pavojų vaikų sveikatai, todėl svarbu žinoti, kaip juos atpažinti ir kaip apsisaugoti. Renkantis augalus darželiams, reikia atsižvelgti į jų saugumą, atsparumą, priežiūrą ir estetiką. Taip pat svarbu mokyti vaikus apie augalų pavojus ir saugų elgesį.

tags: #nuodingu #augalu #draudziamu #naudoti #vaiku #patalpose