Planuojantys nuomotis būstą neišvengiamai susiduria su įvairiais teisiniais klausimais: į ką atkreipti dėmesį sudarant nuomos sutartį, ar ją būtina registruoti, kaip apginti savo teises, kai kita šalis nepaiso susitarimų? Taip pat svarbu žinoti, kaip efektyviau organizuoti šią veiklą, nes nuomos pajamos iš tiesų reikalauja nemažai laiko, dėmesio ir atsakomybės.
Pirmieji žingsniai nuomojantis būstą
Pirmiausia, pravartu įsitikinti, kad asmuo, iš kurio ketinate nuomotis būstą, yra ne subnuomotojas, o gyvenamosios patalpos savininkas. Paprašykite, kad asmuo pateiktų savo asmens dokumentą ir išrašą iš „Registrų centro“.
Jei paaiškėja, kad nuomotojas nėra buto savininkas, reikalaukite pateikti rašytinį savininko sutikimą, jog šis sutinka subnuomoti savo turtą Jums. Atrodytų, galbūt nieko tokio, jei savininkas nesužinos, tačiau reikėtų turėti omenyje, kad tikrasis nuomotojas, atvykęs apžiūrėti, kaip nuomininkams sekasi gyventi bute, ir jame atradęs visiškai kitus asmenis, gali nutraukti nuomos sutartį.
Nuomos sutartis
Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis turi būti sudaryta raštu. Be kitų aspektų, dokumente svarbu aptarti šias sąlygas: kainą, atsiskaitymo už komunalinius mokesčius tvarką, mokėjimo terminą, sutarties nutraukimo sąlygas, įspėjimo laikotarpį ir t. t.
Jeigu susitariama dėl to, kada sutartis baigsis (pvz. “Nuoma vieneriems metams”), tai privaloma sutartį surašyti raštu. Tačiau jei dėl trukmės nesitariama ir nesinuomojama iš įmonės ar valstybės, galima susitarti ir žodžiu (nieko nepasirašant).
Pasitaiko, kad nuomotojai nenori pasirašyti net ir konkrečiam laikui sudaromos sutarties, nes slepia mokesčius. Tokį butą nuomodamasis nuomininkas rizikuoja, kad gali būti bet kada “išprašytas”.
Visgi net ir pasirašius sutartį galimas atvejis, kada galite būti “prieš laiką išprašytas”: jeigu nuomotojas parduos/padovanos kam nors butą. Tokiu atveju galėtumėte nebent reikalauti nuomotojo atlyginti nuostolius.
Visgi yra vienas būdas apsidrausti: galite registruoti nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre - tada net ir naujasis buto šeimininkas privalės jums toliau nuomoti butą. Papildomas saugiklis, užtikrinantis, kad nebūsite netikėtai išprašyti - nuomos sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Jei savininkas parduotų butą, registre išviešinta nuomos sutartis ir toliau liktų galioti naujajam savininkui.
Nuomos sutartyje turi būti nurodyti bent šie dalykai: adresas, kambarių/patalpų skaičius, plotas, inžinerinė/techninė įranga, naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokestis ir mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka.
Kai kurių dalykų sutartyje nurodyti neprivaloma, o jei jie bus nenurodyti, bus privalu vadovautis įstatymų “rekomendacijomis”, pvz.:
- Atsakomybę be kaltės (pvz. kad nuomininkas atsakys, jei butas sudegs, nors gaisras kiltų nuo kaimynų) arba didesnę atsakomybę nei realūs nuostoliai (pvz.
- Nuomotojo vienašališką sąlygų keitimą (pvz.
- Keisti nuomininko teises pagal jo šeimos narių skaičių, jei butas nėra per mažas (pvz.
- Riboti nuomininko teisę rinktis iš ko pirkti daiktus/paslaugas (pvz.
Taip pat atskira nuomos sutartimi negalima išnuomoti pereinamojo kambario ar negyvenamo kambario (tualeto, sandėliuko, virtuvės). Tai nuomojama tik kartu su kitomis patalpomis.
Nuomodamasis butą nuomininkas (ir jo šeimos nariai) atsako už tai, dėl ko yra pats kaltas (arba kalti jo įsileisti žmonės), bet neatsako už žalą iš kitur (pvz.
Be savęs ir savo šeimos narių (dėl kurių sutarta) nuomininkas gali pakviesti kitų laikinų gyventojų (pvz. draugą), bet tik su nuomotojo sutikimu.
Sutarties nutraukimas
Jeigu nuomojantis buvo tartasi iki kada nuomojama (terminuota sutartis), tai atėjus tam laikui sutartis ir baigiasi, jei nuomotojas ar nuomininkas to nori. Jei niekas neišreiškia tokio noro, sutartis lieka galioti tarsi būtų sudaryta nesitariant dėl pabaigos laiko. Pasibaigus terminui gali pasikeisti ir sąlygos.
Jeigu dėl pabaigos laiko nesitarta (neterminuota sutartis), sutartis baigiasi po to, kai nuomotojas parašo nuomininkui pranešimą apie nutraukimą. Nuomininkas visada (nesvarbu, tartasi ar ne dėl pabaigos laiko) gali nutraukti sutartį parašęs pranešimą nuomotojui prieš 1 mėnesį.
Jei kažką pablogino (pvz. Jei kažką pagerino, nuomininkas gali pagerinimus pasiimti sau, bet tik jeigu juos įmanoma pasiimti nieko nesugadinant; kitu atveju pagerinimai atitenka nuomotojui. Pvz. jei nuomininkas pakabino naują šviestuvą, gali jį nusiimti ir išsivežti (ir vėl užkabinti seną šviestuvą), bet jei uždažė atsilupusią sieną tai, aišku, dažų neatsiims.
Nuomos administravimo iššūkiai ir sprendimai
Daug kam atrodo, kad nuomos pajamos krenta kaip dividendai arba, tiksliau, atlyginimas, nes dividendai gaunami kasmet, o atlyginimas (kaip ir nuoma) - kas mėnesį, nesvarbu, kur esi ar ką veiki. Bet realybė šiek tiek kitokia. Kai tau sekmadienio vakarą skambina nuomininkas ir sako, kad elektros skydinė rūksta - supranti, kad tai ne akcijos ir ne obligacijos, imi telefono ragelį ir skambini visais internete rastais elektrikų numeriais. JEIGU pavyksta prisiskambinti (ir čia ne šiaip parašyta didžiosiomis raidėmis), sulauki atsakymo, kad elektrikas gali atvykti po savaitės, bet jeigu norite dabar, tai jums kainuos bent 200 eurų. Tokio skambučio galite sulaukti ir per atostogas, ir per svarbiausią darbo susitikimą. Taip pamažu investicija į nekilnojamąjį turtą, iš kurio tikėtasi gauti pasyvių pajamas, tampa dar vienu nuolatiniu darbu.
Tiesa, tai nereiškia, kad nekilnojamojo turto investicijos - blogas sprendimas. Anot jo, tai gali būti puikus būdas ilgainiui kaupti vertę ir užsitikrinti stabilų pajamų srautą, tačiau tik tada, kai ši veikla tinkamai organizuota.
Lietuviai - labai draugiški ir šeimyniški žmonės, o ypač - kai reikia pagalbos. Retkarčiais greitai išspręsti situaciją padeda kaimynai, giminaičiai (atvykę į nuomojamą butą per jūsų atostogas), bet kuomet tie nenumatyti atvejai pasitaiko per dažnai, staiga ir giminaičiai nebeatsiliepia į skambučius.
Yra pasitaikę atvejų, kuomet mūsų klientas, kol nepradėjo dirbti su mumis, siųsdavo autobusu savo pensininkę mamą iš Elektrėnų į Vilnių vien tam, kad įleistų remontininkus (nes pats gyveno Klaipėdoje), o tie ne tik kad neatvyko, bet ir žinoma nesiteikė apie tai pranešti.
Daugeliui investavimas į būstą atrodo patrauklesnis, nes tai apčiuopiamas bei lengviau suprantamas pasirinkimas nei akcijų rinka. Ką jau kalbėti apie kriptovaliutą, kuri dažnam gyventojui (nepriklausomai nuo jo amžiaus) vis dar yra „tamsus miškas“, nekalbant apie visas su šia investavimo forma susijusias rizikas.
Be to, lietuviai dažnai jaučiasi saugiau, kai pinigai investuoti į nekilnojamąjį turtą, nes net per didžiausią krizę „plytos vis tiek lieka“.
Nuo 2009 metų finansų krizės, kuomet nekilnojamojo turto kainos „nuvažiavo“ net 40 procentų, matėme tik nuolatinį butų kainų augimą. Kylant įsigijimo, remonto, baldų bei buitinės technikos kainoms, kyla ir nuomos kainos, o bekaitaliojami ir didinami nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčiai tik dar labiau paspartina šį procesą.
Vis dėlto, augančios nuomos kainos kelia ir nuomininkų lūkesčius, todėl „pasyvios“ pajamos dažnai tampa aktyviu darbu.
Nuomininkai tikisi gerai įrengto buto, kokybiškų paslaugų ir greito problemų sprendimo - tenka ne tik spręsti klausimus su būsto administratoriumi ar kaimynais, bet ir daug bendrauti su pačiu nuomininku. Jie sutinka mokėti didesnes nuomos kainas, bet nori, kad varvantį dušą sutvarkytumėt šiandien, užsikimšusią kanalizaciją - „vakar“, o girgždančias duris, atšokusią plytelę - bent per kelias dienas. Ir dar - meistras turėtų atvyktų arba tada, kuomet nuomininkai yra namuose (po darbo ir tikrai ne savaitgalį), arba jūs patys atvyktumėte ir užtikrintumėte sklandų procesą. Dažnai tenka tvarkyti ir nesumokėtas sąskaitas ar kitus formalumus, tad savininkas dažnai jaučiasi dirbantis „visų reikalų administratoriumi“.
Be didesnių problemų, nuomos administravime netrūksta ir kasdienių smulkmenų. „Nuomininkas rūko balkone, laiko šunį, organizuoja vakarėlius ar šiukšlina. Atrodytų, smulkmenos, bet jų visada atsiranda ir su jomis reikia tvarkytis“.
Kaip spręsti nuomos problemas?
Nuomotojai, suradę tvarkingus, laiku nuomą, savarankiškai komunalinius mokesčius sumokančius nuomininkus, kurie dar ir patys pasirūpina smulkiais remontais, išties turi kuo džiaugtis. Natūralu, kad išlaikyti tokius nuomininkus norisi kuo ilgiau.
Tačiau nuomininkai dažnai pradeda tuo naudotis ir nesutinka peržiūrėti nuomos mokesčio arba sutinka tik su labai minimaliu nuomos mokesčio pakėlimu. „Turime net kelis klientus, kurių istorijos labai panašios. Ar tikrai vertėjo mažesnį kiekį problemų iškeisti į tokią negautų pajamų sumą? Jei nuomos kaina būtų peržiūrėta kasmet, tai būtų leidę stipriai papildyti šeimos biudžetą, gal net vaiko studijoms užsienyje būtų užtekę“.
Pirmas žingsnis, kaip išvengti daugumos problemų, dar prieš joms atsirandant - pasirašyti labai aiškią nuomos sutartį. Nereikia bijoti, kad nuomininkas išsigąs ir nesinuomos. Jūs atiduodate į jo rankas SAVO TURTĄ, kuris dažnu atveju kainuoja daugiau nei 100 tūkstančių eurų. Visiškai normalu reikalauti, kad turtas būtų saugomas ir prižiūrimas.
Sutartis turi būti aiškiai suprantama, nurodanti, kas leidžiama, o kas draudžiama. Svarbu aptarti komunikacijos formas, patalpų priėmimą ir perdavimą, kokios baudos grės už triukšmingus vakarėlius ir rūkymą balkonuose, būtina numatyti ir sutarties nutraukimo/nuomininko iškraustymo atvejus, perspėjimo terminus.
Atsiradus nuomininkui reiktų tiesiog ramiai viską paaiškinti, paprašyti, kad įsigilintų į sutartį. Kuomet iš pat pradžių vyksta atvira komunikacija, sumažinsite tikimybę paryčiais gauti kaimynų žinutę apie jūsų bute vis dar vykstantį vakarėlį.
Sutartyje taip pat svarbu apsirašyti, kaip bus mokama nuoma, kas mokės komunalinius mokesčius ir, labai svarbu, kas grės vėluojant vykdyti savo finansinius bei kitus įsipareigojimus. Taip pat svarbu iš savininko pusės labai tvirtai pačiam laikytis sutarties sąlygų.
Jeigu parašėte, kad nesumokėjus skaičiuojami delspinigiai, tuomet nepatingėkite juos ir skaičiuoti. Prirūkė bute - reikalauti sutartyje numatytos baudos sumokėjimo. Jei nuo pat pradžių principingai laikysitės sutarties normų, gerokai sumažės rizika ateityje vėl ir vėl sulaukti analogiškų problemų.
Taip pat, jei vėliau kils ginčas, kuris nukeliaus iki teisminio proceso, nebekils klausimų „kodėl du metus neskaičiavote delspinigių, o kai norite iškraustyti nuomininką, staiga pradėjote taikyti“.
Patarimai sprendžiant problemas
Komunaliniai mokesčiai - labai svarbi nuomos proceso dalis. Būtinai aiškiai sutarkite, kas ir kaip nurašo, deklaruoja skaitiklių parodymus bei apmoka komunalinius mokesčius.
Jeigu komunalinius mokesčius apmokate jūs, patartina kiekvieną mėnesį siųsti ataskaitą ar bent jau informuoti nuomininką elektroniniu laišku, kiek tiksliai komunalinių mokesčių buvo priskaičiuota. Šis veiksmas itin padeda vėliau deklaruojant pajamas.
Taip išvengsite painiavos, jei jūsų sutartyje yra nurodyta nuoma įskaitant komunalinius mokesčius, pvz., „nuoma - 700 eurų per mėnesį su komunaliniais“. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali interpretuoti, kad gyventojų pajamų mokestį (GPM) reikia mokėti nuo visos 700 Eur sumos, neišskiriant komunalinių.
Kai kurie savininkai leidžia pačiam nuomininkui deklaruoti ir apmokėti komunalinius mokesčius tiesiogiai, taip nusiimdami nuo savęs bereikalingą naštą. Tačiau atsiranda nemaža tikimybė, kad bus pradelsti mokėjimai. Susikaupusios skolos kartu padarys įtaką ir jūsų asmeniniam kreditingumo reitingui.
Dar blogiau - kartais pasitaiko, kad nuomininkas tyčia deklaruoja klaidingus skaitiklių parodymus, o jūs apie tai sužinote tik kuomet nuomininkas išsikrausto arba dingsta nesusimokėjęs.
UAB „Valdantis“ yra bene vienintelis nuomos administratorius, kuris pats deklaruoja ir apmoka butų komunalinius mokesčius, tą rekomenduojame atlikti ir jums. Taip išvengsite nereikalingų išlaidų ir galvos skausmo.
Na, o jeigu visgi nuspręsite patikėti šį procesą nuomininkui, tai prašykite bent jau kas 3 mėnesius atsiųsti skaitiklių nuotraukas.
Dar svarbus aspektas - nepamirškite sutartyje apsitarti šiukšlių išvežimo sąskaitų apmokėjimo. Jos ateina retai ir nuomininkams, ypač iš užsienio, kyla daug klausimų, kaip čia pusę metų mokėti nereikėjo, o dabar - reikia.
Dėl remonto ir ypač skubaus remonto - rekomenduojama pradėti ieškoti iš anksto patikimų meistrų, pasiklausinėti pažįstamų rekomendacijų. Turint patikimo elektriko, santechniko bei dailidės kontaktą sutaupysite begalę laiko ir nervų. Šių trijų profesijų atstovų ir prireikia dažniausiai.
Rekomenduotina su jais iš anksto susitikti atlikti buto profilaktiką. Susimokėsite šiek tiek pinigų, bet ne tik turėsite asmeninį kontaktą, meistras žinos butą, bet ir būsite ramus dėl elektros instaliacijos, galbūt užkirsite kelią galimam kaimynų užpylimui pakeitus, pvz. užspaustą ir pamirštą skalbimo mašinos žarnelę, kuri vos vos laikosi.
Daug gyventojų susiduria su nemokiais nuomininkais. Dažnai pasitaiko, kad užsieniečiai, atvykę į Lietuvą susiranda būstą ir tvarkingai gyvena visą laikotarpį, tačiau paskutinį mėnesį pradeda nemokėti nuomos ir komunalinių mokesčių, atsiprašinėja už vėlavimą, o galiausiai - neatsiliepia telefonu. Atvykus į butą randi, kad būta gero vakarėlio, o nuomininko nė kvapo. Jo lietuviškas numeris išjungtas, o į elektroninius laiškus neatsako. Antstoliai, deja, nedaug tepadės, o ir procesas - varginantis ir ilgas. Mano patarimas - imkite 3 mėnesių depozitą. Nors tai yra didelė suma ir gali atbaidyti nuomininką, tačiau galbūt labiau verta palaukti kito nuomininko ir taip išvengti didelių galimų nuostolių?
Nuomojamo būsto draudimas
Dar viena svarbi tema - būsto draudimas. „Mano patarimas - drauskite viską ir net nebandykite meluoti draudimo kompanijai, kad būstas nebus nuomojamas. Jei įvyks draudiminis įvykis tikrai pasigailėsite. Tuo labiau, kad kai kurie draudikai taiko tą pačią kainodarą, nesvarbu, ar draudžiate būstą, kuriame gyvenate patys, ar naudojate ilgalaikei nuomai.“
Legalus būsto nuomavimas: mokesčiai ir sutartys
Savo kasdieniniame darbe susiduriu su keista dviprasmybe. Būsto savininkai nebeįsivaizduoja namo ar buto nuomos be sutarties, nors vėliau mokesčių už nuomą valstybei mokėti dažniausiai net neketina. Mano, kaip tarpininko tarp nuomininko ir nuomotojo, pozicija yra aiški - visas nuomos procesas nuo pradžios iki galo turi būti sklandus ir aiškus abejoms šalims.
Nors daug kas po sėkmingo sandorio neklausia,kaip LEGALIAI išnuomoti butą ar namą, kur reikia kreiptis, kad paskui nekiltų jokių problemų. Pabandysiu atsakyti į klausimus jei kažkas svarsto tai daryti legaliai. Pirmas žingsnis link "legalumo" yra nuomos sutartis, kurioje numatytos visos nuomos sąlygos ir kaina. Nuomos sutartis turi būti sudaryta tvarkingai, galbūt kartais nepakaks standartinės sutarties iš interneto. Tokiu atveju nuomotojui ir nuomininkui rekomenduojama kreiptis į patyrusius brokerius kurie galės peržvelgti sutartį arba turi kreiptis į teisininkus, kad nereiktų sutarčių perrašyti kelis kartus. Kam gi to reikia?
Norint prisiregistruoti nuomojamame bute ar name, reikalinga galiojanti nuomos sutartis su visais būtinais rekvizitais. Ar pakanka žodinės sutarties? Pagal įstatymus taip, tačiau praktika rodo ką kita. Pasikeitus finansinėms ir šeimyninėms aplinkybėms, nuomotojas ir nuomininkas dažniau linkęs žodinę sutarti keisti arba nutraukti. Keletas eurų kainuoja įregistruoti sudarytą nuomos sutartį VĮ "Registrų centras" tai galima padaryti ir internetu.
Jei esate nuomininkas ir ketinate įsigyti savo būstą, oficialios institucijos gali pareikalauti įrodyti, kur gyvenate ir ar jūsų nepilnamečių vaikų teisės į būstą yra užtikrinamos. Kadangi nuomojate savo turtą ir už tai gaunate nuolatines pajamas, esate traktuojamas kaip savarankiškai dirbantis žmogus. Ne, jūs verslo nevykdote, tačiau dirbate savarankiškai. Dėl to valstybei reikia susimokėti mokesčius.
Yra du būdai mokėti mokesčius už nuomą:
- Pagal verslo liudijimą. Tai yra fiksuotas metinis mokestis.
- 15 proc. GPM. Gyventojų pajamų mokestis yra 15 proc. nuo gautų pajamų.
Verslo liudijimo kainos didžiuosiuose miestuose:
| Miestas | Kaina (eurais) |
|---|---|
| Vilnius | 684 |
| Kaunas | 520 |
| Klaipėda | 209 |
Visos savivaldybės mokestį nustato pačios, tad mokesčiai rajone ir didmiestyje yra skirtingi. Pavyzdžiui, nuomojant būstą Vilniaus rajone, o ne mieste, mokestis yra tik 130 eurų, Kauno rajone - 35 eurai, o Klaipėdos rajone - 1 euras.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pavyzdžiai:
Sakykime, butą Vilniuje nuomojate už 400 eurų per mėnesį. Per metus gaunate 400 eur. x 12 mėn. = 4800 eur. pajamas. Nuo jų reikia sumokėti 15 proc., o tai yra 720 eurų.
Jei butą nuomojate už 300, tada mokesčių teks susimokėti 300 x 12 = 3600 x 15 proc. = 540 eurų.
Kas labiau apsimoka?
Aritmetika paprasta. Jei Vilniaus mieste nuomojate vienam fiziniam asmeniui visus metus ir gaunate stabilias pajamas, didesnes, nei 4650 eurų (po 380 eur. per mėnesį), labiau apsimoka verslo liudijimas. Jei per metus iš nuomos gaunate mažiau, nei 4650 eurų pajamų, tada labiau apsimoka mokėti GPM.
Panašiai ir su kitais didmiesčiais. Rajonuose verslo liudijimo nauda yra akivaizdi. Greičiausiai taip valstybė skatina provincijos žmones nuomoti legaliai.
Kai kitais metais deklaruodami sumokėsite mokesčius galėsite drąsiai teigti, kad nuomojate legaliai, mokate visus mokesčius. Taip pat legali sutartis labai padeda, jei kyla ginčas tarp nuomotojo ir nuomininko, jei reikalinga pagalba dėl iškraustymo ar skolų padengimo.
Parama būstui išsinuomoti
Būsto nuomos kompensacija - viena iš paramos būstu formų. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.
Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Jei norite gauti paramą būstu kitame mieste, turėtumėte kreiptis į to miesto savivaldybę.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto: 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.
Svarbios sąvokos:
- Artimieji giminaičiai - tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
- Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
- Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc.
Papildomi patarimai nuomininkams
Deja, bet nuomos rinkoje pasitaiko ir nesąžiningų žmonių. Niekada nereikia mokėti avanso ar rezervacijos mokesčio, kol buto nesate apžiūrėję arba, kad Jums „palaikytų“ butą apžiūrai, nes neva norinčių yra daug, o patys šeimininkai yra išvykę. Nei vienas rimtas nuomotojas, neįsileis nuomininko su juo nesusipažinęs ir nematantis, kas gyvens bute. Jam/jai rūpės, kad nuomininkas būtų patikimas, tvarkingas ir svarbiausia mokus. Jums taip pat turi būti svarbu iš ko nuomositės butą. Ar tai tikrasis buto savininkas?
Butų nuoma yra pelningas verslas, tad dažnai galima pakliūti į negerų žmonių spąstus. Neapsigaukite ir nemokėkite iš anksto jokių avansinių mokėjimų, kol nematėte turto. Mokėjimus galima daryti tik pasirašius sutartį ir įsitikinus, kad butą nuomoja savininkas arba jo įgaliotas asmuo.
Remiantis Lietuvos Respublikos Civiliniu Kodeksu, nuomos mokestis ir mokėjimo tvarka turi būti aiškiai apibrėžti nuomos sutartyje. Jei sutartyje numatyta, kad nuoma mokama kas du mėnesius, tai yra visiškai legalu. Svarbu, kad abi šalys (nuomininkas ir nuomotojas) sutiktų su tokiomis sąlygomis ir jos būtų užfiksuotos raštu.