Neįtikėtini nuotykiai: nuo Neapolio iki Maroko

Daug keliaujate ir Europos miestai po truputį darosi panašūs vieni į kitus? Leiskitės į nepamirštamą kelionę, kuri nuves Jus į spalvingiausius pasaulio kampelius - nuo chaotiško, bet žavingo Neapolio iki egzotiškų Maroko kraštų.

Neapolis - miestas, kuris arba mylimas, arba nekenčiamas

Kelionę pradėkite nuo Neapolio, nes šis miestas, ko gero, neturi analogų visoje žemėje. Sakoma, kad Neapolį žmonės myli arba jo nekenčia. Kodėl taip yra? Daugelį turistų atbaido Neapolio nešvara. Ir iš tiesų, patys vietiniai teigia, kad net ir sukontroliavus amžiną Neapolio šiukšlių ir mafijos problemą, Neapolis niekada nebus švarus.

Tai tiesiog toks miestas, žmonės čia gyvena pagal šiek tiek kitokius kasdienybės standartus. O ar keliaudami per netvarkingas gatves ir miesto vėliavai prilyginamus tarp namų ištemptus skalbinius sugebėsite pamatyti žavų ir savitą Neapolio miesto grožį - priklausys tik nuo Jūsų.

Būtent čia gimė modernioji pica, kurią pamėgo visas pasaulis. Jau minėjome, kad Neapolis - picos gimtinė ir kažin, ar galima rasti skanesnės picos nei čia. O ir be picos juk itališka virtuvė yra viena iš labiausiai pasaulyje mylimų virtuvių, tad nepraleiskite progos pasimėgauti puikia pasta, jūros gėrybėmis, nuostabiu gelato, kvapnia kava ir itališku tiramisu.

Pietų Italijoje, visai greta didmiesčio miega pavojingiausiu Europoje laikomas Vezuvijaus ugnikalnis, o jo papėdėje gyvena ir žemę dirba milijonai žmonių. Visai greta Neapolio plyti ir istorinis Pompėjos miestas, kurį 79-aisiais sunaikino išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis.

Šiuo metu pakankamai keista tai girdėti, kadangi Neapolio pavadinimas visai neeskaluojamas, tačiau didžiuliams miestams būdinga didybė, spalvingumas ir mišinys tarp kultūros bei gatvės gyvenimo Neapolyje taip pat gyvi. Šis didmiesčio gyvenimo kokteilis neabejotinai puošia Neapolį ne tik grafičiais, bet ir tuo nenusakomu gyvybės pojūčiu, kurį turistai taip mėgsta. Viešnagės Neapolyje metu net ir vos per keletą dienų pajusite šią gyvybę, pajusite tik šiai vietai būdingą gyvenimo ritmą ir atrasite savo santykį su Neapoliu.

Santorinis - pasakiška sala su vulkaniniu kraštovaizdžiu

Santorinis - pasakiška koralų sala su gražia įlanka, vulkaniniu kraštovaizdžiu ir nepaprastu klimatu. Santorinio Sala, viena iš gražiausių salų Viduržemio jūroje. Dalinai paniręs atolas buvo suformuotas iš stačios ugnikalnio viršūnės, kurio viduryje yra gili bedugnė. Sprogimas ir ugnikalnio griuvimas įvyko apytiksliai 1500 m. pr.

Fira - yra svarbiausias salos miestas, kuris yra išdsidėstęs ant kalderos krašto. Tai labiausiai lankomas salos miestas, nes yra net du uostai, esantys žemesnėje dalyje, į kuriuos atplaukia netik jachtos ir valtys, bet taip pat ir dideli kruiziniai laivai. Kad pasiektumėte miestą, turite įveikti beveik 600 laiptelių, bet pastangas kompensuoja kvapą gniaužiantis vaizdas. Tie, kurie nesugeba įveikti tokio atstumo iš gyventojų gali pasiskolinti asilų, kurie kopia į grįstas gatves ir į miestą. Mieste turų užtenka iki vakaro, o vakare kavinių balkonuose stebimas saulėlydis į uolas.

Norintiems sužinoti salos istoriją aprodomas Margon Gizi muziejus, esantis rūmų, kurie išgyveno žemės drebėjimą vykusį 1956- aisiais metais, septynioliktame aukšte. Čia yra išlikę daug dokumentų, piešinių, ir žemėlapių, priskiriamų 16-ojo šimtmečio miestui.

La - kaimas įsikūręs šiaurinėje, vidinės pusės krateryje. Ši salos dalis yra labiausiai fotografuojama turistų. Kaimas buvo atstatytas po 1956- ųjų metų žemės drebėjimo. La buvo iškastas iš pelenų, o jo pagrindinis akcentas yra balti namai ir nepamirštamas vaizdas į įlanką, kurioje išsidėsčiusios bažnyčios su mėlynais kupolais.

Parissa - poilsio vieta Rytų pakrantėje, kuri labai greit tobulėja ir įgauna aukšto lygmens viešojo maitinimo ir apgyvendinimo statusą. Žemesnėje miesto dalyje yra paplūdimys su juodu žvyru, besitęsiančiu 8 km. Laiptais, kurie veda iš miesto, galite pakilti į Senovinio Fira griuvėsius.

Santorinio sala, dažnai vadinama ,,Vėjo sala ", čia yra galimybių mėgautis burlenčių sportu, jėgos aitvarais. Tai parasparnių ir buriavimo rojus. Rytų pakrantėje veikia vandens sporto mokyklos ir įrangos nuomos punktai.

Akrotirio - ramus ir taikus žvejų kaimelis, kuriame buvo rasti Minoan Thiry pėdsakai. Buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai ir taip atkasti pastatai ir gatvės iš kelių metrų lavos ir pelenų. Šalia yra gražus raudonas paplūdimys.

Milos, Paros ir Naxos salos

Milos - yra neįprasta įvairiausių spalvų ir formų sala. Jūros uolos, urvai iš nuostabių stalaktitų ir stalagmitų, karšti šaltiniai traukia ne tiktai geologijos įsimylėjėlius. Bėganti lava susijungė su jūros vandeniu ir taip sukūrė keistas kranto linijas. Dideliais kiekiais saloje kasami mineralai, pavyzdžiui, kaolinas, baritas ir perlito. Saloje yra didelis uostamiestis - Adamas , šalia kurio yra labai įdomus kaimas Apollo. Miestas savarankiškai buvo įkurtas pabėgėlių iš Kretos. Verta dėmesio bažnyčia Agia Triada (Šventa Trejybė) su gražiomis Kretiečio piktogramomis.

Paros - Kikladų salyno sala, gerai žinomas dėl energingo naktinio gyvenimo, ypač sostinė Parikia. Paros garsėjo kaip viena iš daugiausiai marmuro išteklių turinti sala.

Naxos - yra didžiausia sala, priklausanti Kikladų salynui. Saloje aukšti kalnai, ilgi ir smėlėti paplūdimiai, žavingi kaimai, vienuolynai, yra griuvėsių, kurie padeda sukurti unikalią atmosferą. Pagrindinis salos miestas yra Naxos Chora, jame Venecijos gatvelės, senos pilys, senovės griuvėsiai ir Bizantijos bažnyčių labirintai.

Ką reikia žinoti keliaujant po Graikiją

Graikijoje lankant vienuolynus, reikalaujama dėvėti tinkamą suknelę, uždengenčią kelius ir pečius, tačiau yra daug vietų kur galite vaikščioti su paplūdimio apranga. Bažnyčiose ir vienuolynuose draudžiama fotografuoti.

Graikijoje nuo 2002 m., galioja visą Europą apimantis euras. To pasekmė yra šiek tiek didesnės kainos nei Lenkijoje. Dėl daugelio kruizinių laivų, atvykstančių čia ir regiono unikalumo yra viena iš brangesnių Graikijos salų.

Tarp turistų populiariausia ir pigiausia transporto priemonė yra autobusai. Pagrindinis centras yra centrinė aikštė Fira, kur galite pasigauti autobusą beveik betkur. Yra daug taxi, galima keliauti asilais.

Santorinyje yra labai geras, reguliarus susisiekimas keltais iš Kretos (Herakliono), Milos, Paros, Naxos, į Rodo salą.

Taikomi kiekybiniai apribojimai, taisyklės, galiojančias ES, o tai reiškia, kad praktiškai asmeniniams daiktams ir įrenginiams asmeniniam naudojimui nėra taikomi muitinės apribojimai. Sveikatos priežiūros paslaugos, tiek privačiose klinimose tiek viešose Graikijoje yra nemokamos. Verta turėti asmeninį sveikatos draudimą, kuris prireikus padengs didesnes išlaidas ir medicinos transportą. Dėl skirtingos bakterinės augmenijos turite rūpestingai išsirinkti restoranus ar maitintis viešbučiuose ir laikytis pagrindinių higienos taisyklių. Lankytojai turi gerti tiktai supiltą į butelius vandenį ar virtą bent jau 10 minučių.

Maldyvai - „tūkstančio salų“ šalis

Maldyvai, esantys Indijos vandenyno pusiaujo vandenyse, laikomi vienu iš geriausių egzotinių vietų. Šių salų gamta yra neįtikėtinai graži, paplūdimiai yra tokio aukšto lygio, juos skalaujantys vandenys tokie žydri, o keliautojai čia sutinkami taip šiltai ir yra taip lepinami, kad ši romantiška šalis visame pasaulyje vadinama jaunavedžių, nardytojų ir saulėto poilsio mėgėjų rojumi.

Čia yra 1190 salų ir visos jos - tarsi atrankos: mėlynos lagūnos, smėlio paplūdimiai ir unikali augmenija. Daugelį salų galima pėsčiomis pereiti per pusvalandį. Iš salos į salą galima judėti naudojantis gerai išvystyta keltų ar oro taksi paslaugomis. Valstybė susideda iš atolų, todėl automobilių transportas čia beveik nereikalingas. Pagrindinės sausumos transporto priemonės yra mopedai, motoroleriai, vandens - lėktuvai, valtys.

Arbatpinigiai Maldyvų viešbučiuose ir restoranuose dažnai įtraukiami į sąskaitą. Kitais atvejais galite palikti padavėjai iki 10% čekio sumos, tarnaitei - iki 70-80 MVR per savaitę, porteriui - iki 15 MVR vienam bagažui, pristatytam be vežimėlio.

Marokas - spalvų ir skonių kaleidoskopas

Šį prisiminimą greit išblaško milžiniškos eilės pasitinkančios oro uoste - teks praeiti pasų patikrą ir užpildyti imigracijos formą. Klausimai standartiniai - vardas, pavardė, gimimo vieta ir data, profesija, iš kur važiuoji, vizito tikslas ir, kur apsistosi Maroke. Būtent pastarasis punktas formoje tikrinamas atidžiai ir suvedamas į kompiuterį, todėl adresas Kupranugario g.

Praėjus 2 valandoms nuo išsilaipinimo mes jau linksmai traukiame keliu link oro uosto stovėjimo aikštelės - visuose krūmuose svirpliai, varžosi kuris garsesnis. Šiame garsų fone mus pasitinka M. L. B. Rentalcar automobilių nuomos atstovai - palydi iki mašinų - Peugeot 301 ir Ford Fiesta. Abi naujos, švarios, nesudaužytos. Tiesa, mašinos yra iš Marakešo, todėl papildomai už atvežimą iki Agadiro oro uosto sumokame 45 EUR. Automobilio kaina už parą - 23 EUR, dar 6 EUR už parą jeigu nenori palikti užstato - 500 EUR. Būtent užstatas daugeliu atveju buvo kliūtis renkantis nuomotą automobilį, didžiosios nuomos įmonės prašo 1200-1500 EUR užstato. Dažnai teko skaityti atvejų, kuomet nuo užstato nuskaičiuojamos nemenkos sumos už jau prieš tai buvusius automobilio apgadinimus - įbrėžimus, įlenkimus, salono valymą ir panašiai. Todėl visus automobilių „trūkumus“ kruopščiai nufotografuojame ir parodome jų savininkams.

Kai šalia pralekia vežimas su asilu, 4 motoroleriai važiuoja kažkuo primenančiu šaligatvį, žmonės skersai vaikšto gatvę su kūdikiais ant rankų, prašo išmaldos, parduoda spalvotas korteles, niekučius. Vairuotojai pypina ne tik pranešdami savo vietą, bet ir norėdami, kad juos praleistų. Dviejų juostų kelyje žmonės važiuoja išsidėstę trimis ar keturiomis juostomis, galvoje sukasi mintys - mes čia praleisime savaitę?

Atvykus į miestą reikia susirasti užsakytą nakvynės vietą. Žemėlapyje ji nurodyta, realybėje - stovim prieš krūmus. Darosi šalta... Slenku į kitoje gatvės pusėje esančią vietinių kavinę ir bandau rodyti užsakytos vietos pavadinimą, adresą, telefono numerį, kuriuo visi iš eilės bando skambinti. Niekas nekelia. Galiausiai palinki sėkmės ir pasako - kažkur gi turi būti. Atsisuku į draugus - viltingai žiūri mano pusėn. Supratau užuominą - be lovų negrįžk. Eidamas toliau randu kelis vyrus geriančius maroko viskį (mėtų arbatą su gausyyyybe cukraus). Jie iš trečio karto prisiskambina nuomininkui. Valio! Esame nukreipiami reikiama kryptimi „truputį paėjėti“. Praėjus 1 kilometrą sunerimstam, bet galiausiai pasiekiam nupasakotą tikslą ir palaukus dar apie 10 minučių mus pasitinka šeimininkas. Sėdime 3 kambarių bute su 5 lovom, dviem tualetais, vonia ir virtuve. Nei daug, nei mažai - 30 EUR už naktį. Visas nakvynes suradome per booking.com ir Airbnb.com svetaines.

Per visą svečiavimosi laiką stebino du dalykai - pigi ir kokybiška nuoma, ir kaip netiksliai ji būna nurodyta žemėlapyje. Todėl labai rekomenduojama vos atvykus įsigyti SIM kortelę (Lietuvos operatorių tarifai Afrikoje - šveicariški). Bus galima derintis atvykimo laiką ir vietą pačiam. Mes ėmėme Maroc telecom, kuri kainuoja 30 MAD (~3 EUR) ir yra iš anksto papildyta 1 GB interneto, 1 val. pokalbių ir 100 SMS žinučių. Viskas galioja savaitę. Tiesa, perkant kortelę, reikia rodyti ir pasą.

Paradise Valley ir Savira

Pačiame Agadire neužsibuvome, per daug miestiškas miestas pasirodė, todėl iškart vykome į Paradise Valley esantį maždaug 30 km. už Agadiro. Praėjus 2 valandoms nuo išvažiavimo iš miesto, mes jau einame link slėnio. Tiksliau, mus veda savanoriškai nusiteikęs vietinis gidas, kuriam, žinome, kelionės gale reikės duoti dirhamų (buvom šešiese, tad nusprendėm duoti 120 MAD). Bet senukas geranoriškas, be to, kalba angliškai, pasakoja istorijas, todėl neprieštaraujame. Visas slėnis tęsiasi galbūt 3 kilometrus, bet ne sezono metu nusekus upės vagai, ja galima eiti kaip keliu. Todėl pasiekiame ne tik turistines vietas, kur nuo uolų vasarą žmonės šokinėja į natūralius vandens baseinus, bet ir pačias upės ištakas. Pakeliui užkandame čia pat augančių datulių, mus lydi draugiški šunys, pora baikščių katinų, prakulniuoja asilas su varovu, aplink auga palmės, daug mažyčių restoranėlių, kurie per 30 min. siūlosi pagaminti šviežius tadžinus. O pačiame slėnio gale atrandame ant uolų gyvenantį hipį ir skardžio apačioje įsikūrusį apelsinų sulčių pardavėją. Stiklinės kaina? 15 MAD. Deramės. Nuleidžia iki 10 MAD. Tokioje vietoje tinka. Geriam. Saldžios.

Kelionė atgal buvo įdomesnė, nes nusprendėm, kad atgal kalnų šlaitais eiti nebenorim. Juos jau matėme. Geriau eiti upės skardžiu. Nusileidę virve žemyn į patį upės pakraštį, prilaikydami vienas kitą, palengva, sprausdamiesi per siaurus takelius bandome nenuslysti į apačioje tyvuliuojantį vandenį. Gidas šypsosi „Slowly slowly“. Norėdamas nepaprieštarausi. Vasarą čia galima plaukioti ir šokinėti į vandenį, žiemą - vaikščioti ir kopinėti uolom.

Savira įsikūrusi uostamiestyje, ir, vietiniai sako, kad tai yra vieta kurioje užsukęs dienai, gali lengvai likti savaitei. Atvykęs savaitei - mėnesiui. Nežinia kas atsitinka su tais, kurie atvyksta ilgiau, bet nakvynės namų šeimininkai buvo ir iš Kanados, ir iš Vokietijos.

-Kiek už automobilio stovėjimą per naktį?-250 MAD.-Im sorry, my friend, 25 MAD.-Hmm, 15 MAD?-Gerai.

Nenustebkit jei mieste jus užkalbins lietuviškai - lietuviai šią vietą mėgsta, įsikuria mieste arba 20-30 km aplink esančiuose kaimeliuose ir per dieną gaudo bangas. Ši vieta yra populiari banglentininkų gretose - saulė, ilgi paplūdimiai, šiltas vanduo. Tiesa, vieta kur visada sutiksi bangas yra pakeliui į Savira ir vadinasi Plage Tamri. Važiuojat pro šias vietas pravartu dairytis į pakelę, nes galima sutikti tuntą guvių ožkų, kurios čia pat laksto medžių šakomis ir rupšnoja šakeles.

Viešint Saviroje ryte būtina aplankyti žuvų turgų - vietiniai žvejai savo laimikį deda ant ledo ir čia pat parduoda. Čia žuvis šviežesnė ir pigesnė negu medinoje, į kurią rekomenduojama žuvį nešti tik išsikepti ant grilio. Išsikepti jūros gėrybes kainuos labai nevienodai. Kaina kinta priklausomai nuo maisto kiekio ir rūšies: krūva sardinių apskrus už 50 MAD (duona, vanduo ir salotos įskaičiuota). Kilogramas krevečių, 3 krabai, 2 didelės žuvys gali kainuoti ir 200 MAD.

Žuvų turgaus kainos Saviroje:

Restoranų meniu kainos taip pat menkos - didelė lėkštė lęšių arba omletas su alyvuogėmis (ypatingai rekomenduojama išbandyti) 10 MAD, tadžinai - 20-35 MAD. Nepamirškit - penktadienis yra kuskuso diena, todėl tą dieną kuskusas bus labai gardus.

Neretai vakarienės metu restorane galima sulaukti svečio ilgais ūsais, kuris atėjęs pasėdės kiekvienam bevalgančiam ant kelių. Žinoma, kaip ir diktuoja Maroko taisyklės - svarbiausia kraštutinumai. Todėl katinas maisto arba nekaulys visiškai, arba išsimiegojęs nuspręs, kad yra nuodėmė nepasidalinti jautienos tadžinu su visais čia esančiais jo svečiais. Jeigu labai patiksit katinui - palydės iki nakvynės ir įsikurs jūsų kambaryje.

Vakarienei geriau apsipirkti dienos metu. Užsukite į Driss kepyklą, kurioje kainos tokios, kad nejučiom prisikemši visą kuprinę. O pasirinkti yra iš ko - bandelės su migdolais, karamele, šokoladu, įvairiais džemais, kremais, torto gabaliukai ir visos kitos gėrybės kainuos po 4-5 MAD, todėl apsipirkus už 30 MAD pavalgysi pats ir pamaitinsi draugus. Kiek brangiau kainuoja šviežia baklava - 120 MAD už kilogramą.

Viską susipirkus galima keliauti į vakarienės vietą ant riado stogo. Nesant elektros lempučių - galima pasirūpinti žvakių, nes tokiose nakvynės vietose ant stogų būna daug žvakidžių. Arba paprasčiausiai į spalvotą celofano maišelį įkišti paprastą žibintuvėlį ir prisegti prie skalbinių virvės. Švelnus vėjelis, ratus sukančios žuvėdros, besileidžianti saulė, tamsiai oranžinis dangus.

Marakešas ir Atlaso kalnai

Marakešas pasitiko chaosu ir nuojauta, kad padarėme didelę klaidą nepasistatę mašinos prieš įvažiuodami į senamiestį. Krūva į bet kurią pusę važiuojančių automobilių, asilų traukiami vežimai, greitai lakstantys motoroleriai ir visa tai - vienu metu! Kur dar visur užimtos stovėjimo aikštelės. Įvažiavus į vieną iš jų, paprašėme laisvos vietos, kuri atsirado, kai prižiūrėtojai tiesiog išstūmė vieną mašiną į gatvę ir mus įleido į jos vietą. Sumokėjus 40 MAD, paaiškėjo, kad mes negalime čia būti, nes „nesame vietinio riado gyventojai. Tačiau ne bėda, draugai! Važiuojame kartu - parodysime kur galima gauti laisvą vietą.“ Pravažiavus 3 „turėjusias būti laisvas vietas“ galiausiai įsukame į požeminį garažą, kur 5 žmonių pagalba sugebame prisiparkuoti.

Pagrindinė Marakešo aikštė Jemma el fna yra didelė turgavietė - žmonės stumdosi, mažos mergaitės tampo už skvernų ir siūlo pirkti vienkartines nosinaites, muzikantai prisikabina ir groja žiūrėdami į akis, pardavėjai apsikabina ir vedasi pas save valgyti sakydami „Same sh*t everywhere, but our sh*t is better“. Pabandei kažką nufotografuoti - mokėk, pažiūrėjai į kažkokį vaidinimą - mokėk. Kiek? Priklauso individualiai nuo atsparumo lygio.

Vienas iš pačių didžiausių aikštės privalumų - apelsinų sulčių pardavėjai. 4 MAD už didžiausią matytą stiklinę sulčių, kurios yra tokios pat skalsios ir skanios, kaip ir bet kur kitur.

Riade besijuokdami pasitinka šeimininkai: kaip, klausia, Marakešas?

Toubkal - kalnų kaimelis iškilęs beveik 2 kilometrus virš jūros lygio. Vietiniai sako, kad dabar Toubkalyje šalta - į aukščiausią Šiaurės Afrikos viršukalnę įkopti ir nusileisti užtrunka apie 3 dienas. Apsiribojame vietinėje užeigoje iškeptu sumuštiniu su vištiena ir išeiname pasivaikščioti po kalno papėdę. Pasivaikščiojimui po kalnus ši vieta yra ideali.

Po kalnų kaimelio vykstame link Marakešo, bet sustojame Ait Ourir - miestelis nuo didmiesčio nutolęs apie 35 kilometrus. Pasirinkimas labai vykęs. Per Airbnb rasta nakvynė - visas vietinio berbero namas už 36 EUR. Susitikę su šeimininku pasidedame daiktus, pasiskirstome po kambarius ir mauname į vietinį turgų. Pakeliui nušluojame bandelių kepyklą ir vos išėję pro duris kimbame į samosas su aviena. Turguje yra visko ir viskas yra šalia - vaisiai, kiaušiniai, kruopos, žalia mėsa.

Sužinome naujieną - mūsų šeimininkas yra prancūzų restorano šefas, 30 metų gyvenęs Nicoje. Įdėmiai paklausinėjęs ar mokame ruošti kuskusą ir išgirdęs iš mūsų kaip mes jį žadam ruošti, po 2 minučių jau aiškina mums ką, kaip ir kodėl reikia daryti. Rezultate - bendras stalas nukrautas valgiais ir vakarienė su istorijomis. Kai kurie suvalgė keturias lėkštes maisto.

Argano aliejus ir Ouzoudo kriokliai

Ryte papusryčiavę ir išuostę krūvą Momo gamintų kvepalų traukiame į miestą - bus parodyta vieta, kur nusipirkti argano aliejaus ir juodo muilo. Atvažiuojame prie mažos užeigėlės pavadinimu Herbeuse el Mostaki. Už 200 gr. juodojo muilo sumaišyto su Atlaso kalnų gėlių, eukalipto arba levandų aliejumi mokame 20 MAD. Argano aliejaus buteliukas, kuris čia pat užpildomas prie akių - 30 ml. - 30 MAD. Gryni eteriniai aliejai - 30-60 MAD už 15-20 ml.

Perkant Maroke yra įprasta atsisėsti ir kartu pabendrauti su pardavėju, išgerti arbatos, kurią pardavėjas čia pat ir padaro. Geras paprotys. Vienas arbatos receptas, kuriuo mus čia pat pavaišino pardavėjas iš Saviros: kardamonas, žvaigždinis anyžius, svilarožė, grazdikas, citrinžolė, eukalipto kristalo gabaliukas, Ceilono cinamono gabaliukas, kelios kadagio uogos, šafranas. Atrodė, kad gertume arbatą su medumi, nors visą saldumą suteikė prieskoniai.

Judame tolyn link Maroko vidurio - Ouzoudo krioklių. Vasarą čia viskas žalia, krioklių baseinuose maudosi žmonės, aplink galima nakvoti palapinėse už porą eurų nakčiai. Bet dabar - žiema, todėl vakarėjant ir naktį temperatūra krinta iki +6ºC, tad renkamės nakvynę puikiuose namuose už 10 EUR nakčiai. Ryte traukiame link krioklių, į kurių apačią veda du keliai. Vienas - neturistinis, vingiuoja apačion per molingą žemę ir laiptelius, kuriuos atstoja medžių šaknys. Aplink daug vietinių restoranėlių, pasisėdėjimo vietų, priėjimų prie vandens. Būtent šį kelią ir parodytų vietiniai „gidai“, kurie siūlo savo paslaugas už 10 MAD asmeniui.

Kitas kelias - grįstas akmenimis, šonus spaudžia parduotuvės ir suvenyrų kioskeliai. Bet mes lekiame į kiek kitokias pramogas - tolumoje žaidžia grupelė makakų (magotai). Jas lydi vyras su dideliu maišu nelukštentų žemės riešutų, kuriuos mums iškart padalina ir pamoko kaip gauti dėmesio iš makakos. Reikia ateiti šalia turėklų ir ...

tags: #nuoma #tunisas #motoroleriai