Nuomininkų su vaikais teisės ir pareigos Lietuvoje

Būsto nuoma Lietuvoje dažnai kelia klausimų, ypač kai nuomininkai turi nepilnamečių vaikų. Neretai galima pastebėti frazes skelbimuose „nuomojame butą porai be vaikų“. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti nuomojantis būstą šeimai su vaikais, kokie teisiniai aspektai svarbūs ir kaip apsisaugoti nuo diskriminacijos.

Diskriminacija ir teisinė apsauga

Šeimos su vaikais, ieškančios būsto nuomai, dažnai susiduria su iššūkiais. Neretai interneto skelbimuose galima pastebėti frazes kaip „Nuomojame butą porai be vaikų". Diskriminacija ir teisinė apsauga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis primena, kad tokia praktika - diskriminacinė, kaip ir atsisakymas nuomoti gyvenamąjį būstą žmonėms dėl jų rasės, kilmės, religijos bei kitų Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų.

Kalbant apie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktiką, į mus dažniausiai kreipiasi asmenys, norėdami informuoti apie pastebėtus butų nuomos skelbimus, kuriuose nuomininkams nustatytos sąlygos, turinčios diskriminacijos požymių. Pavyzdžiui, skelbiama, kad butas nuomojamas tik lietuviams ar nenuomojamas užsieniečiams, šeimoms su mažais vaikais.

Kaip atpažinti diskriminacinį skelbimą?

• Skelbime nurodoma, kad nuomininkų pageidaujama be augintinių ir be vaikų.
• Atsisakoma nuomoti būstą dėl tautybės, pilietybės, šeiminės padėties.
• Nustatomi papildomi mokesčiai ar užstatai šeimoms su vaikais.

Būsto nuomos skelbimai dažnai publikuojami ne nuomos portaluose, o tam skirtose socialinių tinklų grupėse. Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalios Lygių galimybių įstatymo pakeitimai - prie draudžiamų diskriminacijos pagrindų bus įtraukta ir šeiminė padėtis.

Tačiau tokiais atvejais susisiekiame su skelbimą platinančiu asmeniu arba tinklalapio, kuriame jis patalpintas administracija, ir pasiūlome netinkamą turinį pakoreguoti arba pašalinti skelbimą. Galima tarnybai pranešti apie pastebėtą skelbimą, tačiau tai nebūtų traktuojama kaip skundo pateikimas, kadangi pats skelbimo platinimas savaime nėra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas.

Lygių galimybių įstatymas užtikrina lygias galimybes vartotojų teisių srityje, čia yra išskirtas ir aprūpinimas būstu. Gyvenamojo būsto nuoma, kai nuomos mokestį moka gyventojas, yra šiek tiek išskirtinė visame paslaugų sektoriuje. Šias aplinkybes reikėtų konkrečiai nurodyti lygių galimybių kontrolierei, o esant galimybei - pateikti įrodymus.

Civiliniame kodekse, kuris nustato reikalavimus sutarčių, tarp jų ir buto nuomos sutarčių sudarymui, įtvirtinta sutarties sudarymo laisvė. Tačiau yra ir kitos išlygos, kurios nustato šios laisvės ribas. Visų pirma, turi būti užtikrintas sutarties šalių - nuomotojo ir nuomininko - lygiateisiškumas, teisingumo, proporcingumo principai bei labai svarbus nepiktnaudžiavimo savo teisėmis principas.

Svarbu paminėti, kad būstą besinuomojančias šeimas su vaikais vis dar apsaugo ir Civilio kodekso nuostatos. Pagal jas draudžiama atsisakyti nuomoti būstą ar sudaryti mažiau palankias nuomos sąlygas šeimoms su vaikais ir besilaukiančioms moterims. Tokie veiksmai traktuojami kaip nuomininko civilinių teisių pažeidimas. Nuo rugpjūčio 1 d. susidūrę su diskriminacija dėl šeiminės padėties būsto nuomos srityje gali kreiptis ir į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos

Nuomotojo ir nuomininko teisės bei pareigos sudaro nuomos sutarties turinį. Į turinį įeina visos nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos, kurias galima suskirstyti į dvi grupes: 1) betarpiškai susijusias su naudojimusi gyvenamąja patalpa ir 2) susijusias su tos sutarties sąlygų naudotis gyvenamąją patalpą keitimusi (pvz., teisė gyvenamąją patalpą subnuomoti, rezervuoti, apgyvendinti joje laikinus gyventojus, sutarties sąlygų keitimasis tapus laisviems gretimiems buto kambariams ir t. t.).

Nuomotojo teisės ir pareigos

• Nuomotojas turi teisę į nuosavybę ir gali nustatyti nuomos sąlygas, tačiau jos neturi būti diskriminacinės.
• Nuomotojas privalo užtikrinti, kad būstas atitiktų saugos ir higienos reikalavimus.
• Nuomotojas privalo gerbti nuomininko privatumą ir netrukdyti jam naudotis būstu.

Nuomininko teisės ir pareigos

• Nuomininkas turi teisę į tinkamą būstą ir saugią aplinką.
• Nuomininkas privalo mokėti nuomą laiku ir laikytis sutarties sąlygų.
• Nuomininkas privalo tausoti būstą ir pranešti apie gedimus.

Kaip pasirinkti tinkamą būstą šeimai?

Renkantis butą šeimai, svarbu atsižvelgti į keletą kriterijų:

• Kambarių skaičius:
  • 1 kambario butas tinka vienam asmeniui.
  • 2 kambarių butas tinkamas nedidelei 2-3 asmenų šeimai, kol vaikas yra mažas.
  • 3 kambarių butas tinkamas 2-4 asmenų šeimai su augintiniu.
  • 4 kambarių butas reikalingas 3-5 asmenų šeimai, ypač kai vaikai ūgteli. Jei šeimoje auga ir berniukai ir mergaitės, jiems reikėtų atskiros erdvės.
  • 5 kambarių butas yra retas atvejis, skirtas didelei 3-7 asmenų šeimai.
• Vieta: Kokioje vietoje stovi namas, kuriame esantis nuomojamas butas jums įdomus.
• Patogumai: Ar butas su baldais ir buitine technika?
• Aplinka: Kokia socialinė aplinka aplink butą?

Buto dydžio parinkimas pagal šeimos sudėtį:

Kaip neapsigauti nuomojantis būstą?

Būkite atsargūs ir labai įdėmiai skaitykite skelbimus, o taip pat pasidomėkite, ar šis butas nebuvo įsivėlęs į kokias aferas ar sukčiavimo schemas. Visada prašykite savininkų parodyti „Registrų centro“ išrašus, kad butas priklauso jiems. Prašykite asmens dokumentų, galite paprašyti net juos nusifotografuoti.

Patarimai šeimoms, ieškančioms būsto nuomai

• Būkite pasiruošę pateikti nuomotojui daugiau informacijos apie save ir savo šeimą.
• Siūlykite papildomą užstatą arba garantijas.
• Ieškokite būsto, kuris priklauso juridiniam asmeniui.
• Kreipkitės į nekilnojamojo turto agentus, kurie specializuojasi šeimų su vaikais būsto nuomoje.

Nuomos sutartis ir jos sudarymo aspektai

Sudarant gyvenamosios patalpos nuomos sutartį šiuo atveju galioja bendros gyvenamųjų patalpų nuomos taisyklės. Civilinis kodeksas teigia, kad sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

Nuomos sutartys tarp fizinių asmenų negali būti sudaromos žodžiu. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Pagal įstatymą sutartyje turi būti nurodytas nuomojamų patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai. Nuomininkas turi žinoti, kokiomis sąlygomis jis gali naudotis bendro naudojimosi patalpomis. Taip pat sutartyje aiškiai nurodomi mokėjimo terminai, atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarka.

Nuomos sutartį reikia sudaryti kuo detalesnę. Nors Civilinis Kodeksas nereikalauja būste esančių daiktų sąrašo ir jų būklės įvertinimo, visgi teisininkai rekomenduoja tai padaryti. Taigi ir šiuo atveju, pasiūlymas būtų sudaryti kuo išsamesnę (detalesnę) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Tačiau kažkokių tam tikrų papildomų sąlygų, kurias galėtume įrašyti į sutartį esant nepilnamečiams nuomininko vaikams, nėra, nes vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis nuomininkas turi teisę nuomojamose patalpose gyventi su savo šeimos nariais, taip pat ir nepilnamečiais savo vaikais.

Remiantis CK 6.580 str. 4 d. negalioja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, kurios:

1. nustato nuomininko civilinę atsakomybę be kaltės;
2. suteikia teisę nuomotojui vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygas;
3. daro nuomininko teises priklausomas nuo jo šeimos narių skaičiaus, išskyrus atvejus, kai nuomininko teisių pasikeitimas šiuo atveju yra pateisinamas gyvenamosios patalpos dydžiu;
4. riboja nuomininko teisę pirkti daiktus ar gauti paslaugas iš asmenų, kuriuos nuomininkas nori pasirinkti savo nuožiūra;
5. suteikia nuomotojui teisę reikalauti iš nuomininko sumokėti iš karto nuomos mokestį už visą nuomos terminą, jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio už vieną periodą;
6. suteikia nuomotojui teisę vienašališkai įvertinti gyvenamosios patalpos būklę ir konstatuoti, kad ji tinkama gyventi;
7. nustato didesnę nuomininko civilinę atsakomybę, nei faktiškai yra nuomotojui padarytos žalos dydis.

Iškeldinimo procesas ir teisės

Ketvirta, iškeldinimas - tai teisinis procesas, kurio metu nuomininkas ar kiti asmenys yra priversti palikti nuomojamą būstą. Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Ši tvarka apima pranešimo apie iškeldinimą siuntimą, kreipimąsi į teismą, teismo sprendimą ir jo vykdymą.

Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Antstolis siunčia registruotu paštu laišką-pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną.

Tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiami du kviestiniai, policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, jeigu tuo atveju jis reikalingas. Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą.

Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje. Paprastai ieškinio nagrinėjimas pirmojoje instancijoje nesudėtingose bylose trunka apie 6 mėnesius, o tai reiškia, kad visas iškeldinimo procesas gali užsitęsti.

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta su klausime minimais asmenimis galėtų būti nutraukiama remiantis CK 6.611 str. Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu taip pat gali būti iškeldinti.

Svarbu pastebėti, kad teismai kilus ginčui, kiekvieną atvejį vertina individualiai pagal esamas faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę - būsto netekimą - teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę, ar ne. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu.

Tačiau vien argumentas, kad nuomojame bute gyvena nepilnametis vaikas, nesuteks nuomininkui daugiau teisių, nei jis jų turėtų gyvendamas vienas.

Svarbūs aspektai nuomojant būstą šeimai su vaikais

Noriu duoti keletą patarimų, kaip išnuomoti butą ar namą šeimoms, turinčioms mažų vaikų. Jei į juos atsižvelgsite, 99 proc. Pasirašykite rašytinę sutartį. Lietuvos teisinė sistema pripažįsta ir žodines sutartis, jei nuomotojas ir nuomininkai susitaria dėl gyvenimo bute ar name. Reikalaujama sudaryti rašytinę sutartį tik tuo atveju, jei numatomas konkretus nuomos terminas, pavyzdžiui, metai ar iki tam tikros datos. Priimdami šeimą su mažais vaikais į savo būstą, VISADA pasirašykite rašytinę sutartį, kurioje aiškiai nurodysite gyvenimo ir išsikraustymo sąlygas. Sutartį registruokite VĮ "Registrų centras". Kai sudarysite sutartį, registruokite ją VĮ "Registrų centras". Registruoti galima ir internetu. Tai kainuoja keletą eurų. Registruota sutartis turi juridinę galią ir pravers teismo atveju. Sutartyje numatykite punktą, kur registruojami nuomininkų vaikai. Sutartyje gali atsirasti punktas dėl vaikų nuomos adreso. Aiškiai apibrėžkite veiksmus nemokumo atveju. Tiek sutartyje, tiek žodžiu paaiškinkite nuomininkams, kas gresia nemokumo atveju. Tai iškeldinimas su teismo sprendimu - ilga ir nemaloni procedūra, kurios metu tikrinamas nuomininkų finansinis pajėgumas, dalyvauja ir vaikų teisių tarnyba, ginanti nepilnamečių vaikų teises. Paprastai po tokių procesų teismas yra linkęs priteisti ir nuomą už mėnesius, gyventus po sutarties nutraukimo. Kompensacija už sugadintą turtą. Dažnai šeimų su vaikais nenorima dėl to, kad vaikai gali apgadinti buto ar namo sienas, baldus, grindų dangą. Sutartyje reikėtų aiškiai nustatyti, kaip reiktų elgtis tokiais atvejais. Įprasta, kad nuomininkai savo lėšomis turi padaryti remontą ir atlyginti už sugadintą turtą. Taip pat gali būti imama tam tikra kompensacija. Kai kada numatoma, kad užstatas negrąžinamas, jei turtas sugadinamas.

Akivaizdu, kad nerimauti priimant nuomotis šeimą su vaikais nėra dėl ko, jei tik sudaroma gera sutartis. Internete sutarčių pavyzdžių yra apstu, tačiau jos ne visada tinkamai gina šeimininkų interesus. Dėl to rekomenduojame kreiptis į brokerius, kurie ne tik padeda išnuomoti ar išsinuomoti būstą, bet ir turi pasiruošę gerus nuomos sutarčių šablonus, paruoštus profesionalių teisininkų.

Kadangi sutartį būtina registruoti "Registrų centre", kad ji įgautų juridinę galią, reiktų turėti omenyje ir valstybei mokamus mokesčius. Jei nuomojate butą arba namą, verčiatės savotišku nuomos verslu, todėl privalote susimokėti mokesčius valstybei. Tai yra 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM).

tags: #nuomininkai #su #vaiku #problemos